Paguoda…

PAGUODA

Galbūt sieloj tavoj šiuo metu nykuma,
Galbūt sielvartas varsto tau širdį,
Galbūt neviltį sukelia tau vienuma...
Nepalūžk, Viešpats mato ir girdi!

Gal kamuoja liga, nelaukta ir sunki?
Gal sudužo šviesių vilčių pilys?
Gal aplankė tave netektis taip skaudi?
Nepalūžk, Viešpats gaili ir myli!

O gal prislėgtas tu kokios nors nesėkmės?
Gal įskaudinai ką, pats įširdęs?
Gal kaltės, nežinios atsivėrė gelmė?
Nenuliūsk, Viešpats mato ir girdi!

Nuo širdies, nuo pečių sunkumus ir naštas
Tau nuims ir palengvins tik Jėzus.
Viską Jam patikėk, skausmą savo atnešk,
Jis supras, viltį šviesią įžiebęs.

Romualda Adomaitytė-Chabarina

„Didžiausias skausmas būna ne tada, kai vinys perveria kūną, o tada, kai žūsta gražioji svajonė. Kūnas gali kentėti arba mirti, o sužeista, nuvainikuota siela kenčia pragarą kasdien.“ (A. Morua)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Džiaugsmo edelveisas“