
AŠ DŽIAUGIUOS
Aš džiaugiuosi pavasario paukščiui pragydus,
Kai kvepiu gryną orą miške lyg palaimą,
Kai prie kūdros krantų klega paukščiai suskridę,
Kai aprėpti galiu širdimi gimtą kaimą.
Aš džiaugiuosi gamta tekant saulei auksinei,
Sieloj virpesį tramdau lakštutei susuokus...
Aš džiaugiuos, kad girdžiu miško medžių ošimą,
Kad regiu vasarojų brandžia varpa sunokus...
Aš džiaugiuosi viskuo, o Gyvybės davėjau!
Kad tikiu Tavimi, ilgesinga viltim...
Aš džiaugiuos ir per džiaugsmą dvasingai stiprėju,
Laukdama palaimingos dienos Ateitin.
Aš džiaugiuos Tavimi, mano Viešpatie Didis!
Tarsi čia, jau dabar Amžių džiaugsmą išvydus!
Zita Kazimiera Kirsnauskaitė
„Visuomet džiaukitės.“ (Biblija, 1 Tesalonikiečiams 5, 16)
Šaltinis: Zitos Kazimieros Kirsnauskaitės knyga „Spindinti giesmė“