Nenusimink…

NENUSIMINK!

Kai kopdamas į kalną tu nuilsi,
kai kils pagunda grįžt atgal,
kai netikėtais kelio vingiais nusivilsi,
nesuprastas net artimųjų būsi gal,

kada ne saulė glostys tavo veidą,
o šaltos liūtys plaks pečius,
girdėsi vien tik savo balso liūdną aidą,
ant skruosto ašara karti nedžius,

nenusimink! Gal šitą kelią skyrė tau Aukštybės?
Pats Kristus ėjo nelengvu taku,
ir tau suteiks Jis ištvermės, ramybės.
Tikėk, ne visada, išties ne visada bus taip sunku!

Ir liūtys baigiasi, ir jėgos grįžta,
ir laimi tas, kuris keliauti iki galo pasiryžta!

2006 birželis
Romualda Adomaitytė-Chabarina

„Kad ir kur Jėzus vestų mus, Jis visada keliauja priekyje mūsų. Galbūt nežinome, kur einame, bet žinome, su Kuo einame… Jo tikslai tyri ir geri kiekvieno Jo malonės paveldėtojo atžvilgiu. Mes pamatysime, kaip malonu kartu su Kristumi kopti į pliką kalną; lis ar snigs, mes būsime labiau palaiminti būdami su Juo, nei tie, kurie sėdi namuose ir šildosi rankas prie pasaulio židinio“. (Čarlzas Sperdženas)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“