Aukščiausiasis mus veda taip,
kad liūtyse ištirptų visas grimas,
kad povo plunksnos dingtų,
kad širdys iš vandens ir Dvasios gimtų,
tikėjimas užaugtų tvirtas, grynas.
O viso šito, rodos, mūsų širdys trokšta,
tačiau paklusti Išminčiai Aukštybių
mes vis dar niekaip neišmokstam
ir niekaip neįveikiame savų silpnybių...
Tad jeigu Viešpats veda taip,
kad liūtyse ištirptų visas grimas,
kad nubyrėtų išdidumo plunksnos,
dėkokim Jam už mūsų metų posmų rimą,
slėnius ir už siaurus takus, ir už pilkas paunksnes...*
2007 01 13
Romualda Adomaitytė-Chabarina
*Pagal Julių Sasnauską
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“
Please follow and like us:
0
20
20
