Išmokime atleisti

IŠMOKIME ATLEISTI

Išmokime atleisti, skriaudas rašyti tik ant smėlio,
kad laiko vėjas užpustytų,
o dovanas iškalti sielos akmenėly, –
težadins dėkingumą vakarą ir rytą.

Išmokime atleisti – skubiai numesti sunkią naštą
nuo sielos, prislėgtų pečių.
Atleidus tirps užsigavimų vaškas,
o susitaikymas nebus tiktai svečiu.

Išmokime atleisti, kaip Kristus viską mums atleido,
neatsižvelgęs į kemsynus, dilgėles širdies.
Branginkim atleidimo kilnią gaidą
ir šito jausmo neuždusinkim išties...

(2007 09 08)

Romualda Adomaitytė-Chabarina

„O jeigu neatleisite žmonėms, tai nė jūsų Tėvas neatleis jūsų nusižengimų“. (Biblija, arba Šventasis Raštas, Mato 6, 15)

„Jeigu skaičiuoji, kiek kartų esi atleidęs tave įskaudinusiajam, vadinas, iš širdies nebuvai atleidęs nė karto“. (Deividas Vanagas)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“