KADA SPARNAS PALŪŽTA
Kada sparnas palūžta,
kai jėgų nebelieka,
kai tamsu sielos gūžtoj,
gal nereikia man nieko,
vien tik žodžio balzamo,
šypsnio spindulio šilto,
širdžiai artimo mano,
kad padėtų pakilti,
vien tik to, kas pabūtų šalia,
savo meilės galia
mano sparnui užgyti padėtų
ir vaivorykštės tiltu viltin palydėtų...
(2007 rugsėjis)
Romualda Adomaitytė-Chabarina
„Ar esate pajautęs Dievo artumą per pašaliečio gerumą? Per saulėlydžio didybę ar romantikos slėpinį? Per vaiko klausimą ar sutuoktinio atsidavimą? Ar esate Jį pajautęs per gerą žodį ar prisilietimą tinkamu metu?..“ (Maksas Lukado)
„Dieve, Tu mano Dievas, Tavęs aš ieškau… skundžiuosi lyg vienišas paukštis.“ (Biblija, Psalmė 63, 2; 102, 8)
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“