Ląstelės paslaptis – 1 dalis

Biologinį terminą ląstelė (angl. cell) pirmasis pavartojo Robertas Hukas. 1665 m., tyrinėdamas kamštinę medieną mikroskopu, jis pastebėjo, kad ji susideda iš ląstelių, kurios jam pasirodė panašios į vienuolyno celes. Iš čia kilo pavadinimas “cell” – ląstelė. Šiandien elektroninio mikroskopo pagalba gerai ištirta visų gyvų organizmų ląstelių sandara.Pažvelkime į nuostabų ląstelės miestą ir atraskime mūsų organizmo mikrokosmosą

Naudodami mikroskopą, kuris padidina objektą milijoną kartų, priartėjame prie ląstelės ir pastebime, kad ji iš visų pusių yra apsupta tvirta membrana. Ląstelės membranoje yra daug „muitinės postų“, kuriuose reguliuojamas įvairių medžiagų pasisavinimas ir išskyrimas. Išilgai membranos išsirikiavę „pasieniečiai” – baltyminiai receptoriai. Kai ląstelei reikalingos medžiagos priartėja prie „kontrolinio posto“, receptoriai jas apžiūri ir atidaro „užkardą“. „Vidaus transporto“ pagalba gautos medžiagos gabenamos į galutinę paskirties vietą.

Judėjimas ląstelėje vyksta sklandžiai ir tyliai, nes jos viduje yra į želė panaši medžiaga – citoplazma, kurioje yra visos ląstelių struktūros (organelės). Ląstelės vientisumą ir formą palaiko gijos. Ši plona armatūra, apraizgiusi visą citoplazmą, yra tvirtai pritvirtinta prie išorinės membranos. Citoplazmos viduje matosi tarsi įvairaus dydžio burbuliukai. Mažieji, vadinami lizosomomis, turi galingų fermentų, galinčių virškinti pavojingas medžiagas ir nebetinkamas organeles. Lizosomos atlieka policijos vaidmenį, palaiko tvarką ir švarą. Daug didesnis burbuliukas vadinamas vakuole. Tai plaukiojantis ląstelės sandėlis, kuriame saugomas vanduo ir statybinės medžiagos. Vakuolės gali judėti per citoplazmą, pernešdamos įvairias medžiagas. O štai vezikulės – patys mažiausi burbuliukai. Jose yra produkcija, pagaminta ląstelės gamyklose, ji vežama į “muitinės kontrolės punktą”, kad vėliau būtų išsiųsta už jos ribų. Taip vyksta “tarpląstelinė prekyba”.

Judėdami gilyn į ląstelės miestą, matome didžiulį „metro“ tinklą. Tai vadinamasis endoplazminis tinklas, ištisa vamzdelių ir kanalėlių sistema, per kurią transportuojamos medžiagos ląstelės viduje. Išilgai šios kanalų sistemos, išraizgytos visoje ląstelės citoplazmoje, yra nedidelės „gamyklos“, vadinamos ribosomomis. Šie maži „gamybos cechai“ dalyvauja baltymų sintezėje. Be to, vamzdelių ir kanalėlių tinkle kaupiasi kalcis ir susidaro riebalai.

Eidami toliau, esame nustebinti prieš mus atsiveriančiu masyviu statiniu. Tai yra “Goldžio kompleksas”, ląstelės prekybos centras. Čia kaupiasi maži burbuliukai su baltymais, kurie čia atvyksta per „metro“ sistemą. Tada iš jų susidaro dideli baltymų burbulai, kurie netrukus bus išvežti iš ląstelės.

O dabar artėjame prie ląstelės „elektrinės“. Matome aukštos įtampos elektros laidų tinklą, girdisi galingo atominio reaktoriaus triukšmas. Tikriausiai jau atspėjote, prieš mus mitochondrija. Būtent šioje ląstelės organelėje gaminama reikalinga energija. Čia vyksta riebalų ir angliavandenių skaidymas, taip pat energijos kaupimas cheminio junginio ATP pavidalu. Mitochondrijų dėka ląstelė sušyla ir skatinama medžiagų apykaita. Pakankamas mitochondrijų kiekis – svarbi fizinės ištvermės sąlyga. Įdomu tai, kad esant reguliariam fiziniam aktyvumui, ląstelė pradeda statyti papildomas mitochondrijas, taip padidindama organizmo fizinę ištvermę. Dėl fizinio aktyvumo stokos sumažėja ląstelės “elektrinių” skaičius, atsiranda rankų ir kojų šaltkrėtis, bendras silpnumas.

Dėkokime Viešpačiui už tai, kad Jis mus taip nuostabiai sukūrė, ir nepamirškime pasivaikščioti, kad padaugėtų mitochondrijų.