▫️Aštuoni geriausi gydytojai – tai sveikos gyvensenos principai, palikti žmonių pamokymui Šventojo Rašto puslapiuose. Šiandien kalbėsime apie poilsį. O tiksliau – apie savaitės poilsio dieną, kurią Dievas nustatė mūsų jėgų atkūrimui ir fizinės bei dvasinės sveikatos palaikymui. Šis principas yra toks svarbus, kad atsispindi viename iš dešimties Dievo Įstatymo įsakymų: “Šešias dienas triūsi ir dirbsi visus savo darbus, bet septintoji diena yra VIEŠPATIES, tavo Dievo, šabas; nedirbsi jokio darbo…” (Išėjimo 20:9-10)
▫️Kas yra šabas tam, kuris jo laukia? Man šabas gali reikšti laukimą atokvėpio nuo darbo, šurmulio ir nerimo. Šią dieną mes su draugais daugiau laiko skiriame pasivaikščiojimams gryname ore, bendravimui dvasinėmis temomis. Tai laikas, kai daugiau jo praleidžiame vieni su kitais ir savo vaikais.
▫️O mūsų vaikams šabas – didžiulė šventė, kurios jie visada laukia ir džiaugiasi, jai atėjus. Penktadienio vakarą* susirenkame kartu, padengiame stalą: su arbata, meduoliais ir vaisiais. Išeina lyg gimtadienis kiekvieną penktadienį. O tada susėdame ratu ir dalinamės savo džiaugsmais, patirtais per praėjusias dienas, savo bendravimo su Dievu patirtimis.
▫️Ir dar šabas man – tai susitikimas su Tuo, Kuris mane labai myli, Kuris atidavė už mane Savo gyvybę. Taip, sutinku, kad su Juo galima susitikti kasdien, nes Jis visada mane myli, girdi mano maldas, į jas atsako. Ir vis dėlto šabo susitikimas ypatingas, nesulyginamas su kitomis dienomis.
▫️Tai prasidėjo dar Edeno sode, kai buvo sukurti Adomas ir Ieva. Davęs vardus gyvūnams, Adomas suprato, kad jam trūksta kažko labai svarbaus – jam trūksta palydovės, panašios į jį. Viešpats užmigdė Adomą ir davė jam pačią puikiausią dovaną – žmoną. Oi, kaip džiaugėsi Adomas, kai pamatė ją ir pamilo, kaip jis dėkojo Dievui už visus stebuklus ir grožį, kurį Dievas jam dovanojo. Ir visa tai įvyko pasiruošimo dieną – penktadienį.
▫️Ir atėjo pirmasis šabas Adomo ir jo žmonos gyvenime. Šią dieną dangiškieji angelai aplankė žemę ir giedojo džiaugsmingas giesmes, garbindami ir dėkodami Viešpačiui už Jo meilę ir gerumą. Adomas taip pat džiaugėsi Viešpaties meile ir didybe, giedojo ir maudėsi Dievo meilėje. Tai buvo ypatinga diena pirmosios šeimos gyvenime! Po to Adomas visą savo gyvenimą prisimindavo šį pirmąjį šabą. Kaip jis svajojo grąžinti šią dieną, kaip norėjo pamiršti nuodėmę ir vėl mėgautis laime, meile ir sielos ramybe! To šabo ilgesys, troškimas vėl mėgautis juo padėjo išgyventi visą nuodėmės skausmą, susitaikyti su mylimo sūnaus mirtimi ir visą gyvenimą kalbėti apie Meilę, kurią jis tada patyrė.
▫️Nuo to laiko praėjo daug metų. Daugeliui šabas tapo kasdienybe. Bet aš suprantu, kad Viešpačiui ši diena – šventė. Šventė, kurios metu Jis nori man papasakoti, kaip stipriai mane myli. Aš nuolat ieškau kažko, kas užpildytų mano sielos tuštumą. Ieškau pirkiniuose, tarnavime, pasiekimuose, santykiuose su žmonėmis, įsimylėjime. Ir kuo labiau ieškau, tuo daugiau tuštumos mano širdyje. O Viešpats man siūlo patį svarbiausią – Save ir Savo besąlygišką meilę. Jo šabas – kvietimas ne tiesiog nustoti kažką veikti, bet pradėti ieškoti Jo meilės, kuria Jis mane taip dosniai apdovanojo!
▫️Saulė leidžiasi penktadienio vakarą, saulėlydis apšviečia mišką ir lauką, vėjas nurimsta, visa gamta laukia prasidedančio švento šabo. Viešatie, Tu vėl prisipažįsti man savo meilėje, kvieti mane pas Save į amžinybę, Tu nori pripildyti mano sielą Savo ramybe ir meile. Padėk man patikėti Tavimi ir tuo, kad Tu mane myli. Padėk man, pasitinkant Tave ir Tavo šabą, atverti širdį.
*Remiantis Biblijos skaičiavimu, para prasideda saulėlydžio metu (Kunigų 23:32).
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/vosem-luchshih-doktorov-blagosloveni/
0
20
20
