„Apkabink mane stipriau“- prašiau aš vyro, kai mes “mokėmės” apsikabinti, perskaitę psichoterapeutės Virginijos Satir („šeimos terapijos motinos“) patarimą apie apsikabinimą: „Kad išgyventume, reikia apsikabinti 4 kartus per dieną, 8 – kad palaikytume normalią būseną ir 12 – kad augtume“.
Toks paprastas dalykas, kaip apkabinimas, ne tik vienija mus su kitais žmonėmis, bet daro įtaką ir mūsų fizinei bei emocinei sveikatai. 20 sekundžių apkabinimas (arba 10 minučių laikymas už rankų) sumažina žalingą fizinį streso poveikį, kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį.
Reaguodamos į fizinį prisilietimą, smegenys gamina oksitociną, kuris turi galingų gydomųjų savybių. Jis didina saugumo, ramybės, pasitenkinimo gyvenimu jausmą, mažina nerimą.
Kai apkabini žmogų, jam tarsi grąžini jo paties ribų pajautimą: fizinių ribų, jo kūno ribų. Kai žmogus jaučia savo ribas, jis labiau pasitiki savimi, pajunta pagrindą po kojomis.
Ne paslaptis, kad sėkmingam vystymuisi žmogui reikia meilės ir dėmesio. Mokslininkai įrodė, kad daugelio ligų priežastis yra rūpestingos meilės trūkumas. Žmonės daug greičiau pasveiksta, jei juos supa meilė ir rūpestis. Net naminiai gyvūnai gali tam tikru mastu patenkinti šį poreikį.
Apkabindamas kitą žmogų, gauni naudos ir pats, nes tavo kūnas paklūsta toms pačioms taisyklėms.
Tiesiogine prasme mus sieja „mumyse įmontuotas“ emocinio kontakto ir mums svarbių žmonių atsako poreikis. Daugybė liudijimų rodo, kad saugaus prisirišimo poreikis niekada neišnyksta, o suaugusiems išsivysto į patikimo emocinio ryšio su partneriu poreikį.
Tėvams ir vaikams apkabinimai yra būdas parodyti meilę, prisirišimą ir rūpestį. Vaikas, mamos ar kito jam svarbaus suaugusio apkabintas, atsipalaiduoja, nusiramina, sušyla, jaučiasi saugus, t. y. patenkina svarbius poreikius. Suaugusiam, apkabinančiam vaiką, pagerėja nuotaika, padidėja endorfino gamyba. Jis parodo savo atsakomybę ir rūpestį kitu žmogumi, patvirtina savo reikalingumą ir reikšmingumą, o tai taip pat labai svarbu normaliai savijautai.
„Ar galiu tave apkabinti?“ – klausiu savo artimųjų, vyro, dukros, draugo ir tų žmonių, kuriuos noriu palaikyti, nudžiuginti ar įkvėpti pasitikėjimo. Aš klausiu, nes tokia yra tinkamo apsikabinimo taisyklė.
Naudinga žinoti:
1. Mamos pagal galimybes turėtų palaikyti šiltus artimus santykius su naujagimiais, ypatingai pirmąsias savaites po gimimo.
2. Cezario pjūvio pagalba savo mažylius gimdžiusios mamos, turėtų daugiau dėmesio skirti bendravimui su mažyliu, nes operacijos metu joms neišsiskyrė oksitocinas. Glaudus kūno kontaktas gali užkirsti kelią pogimdyminei depresijai.
3. Apkabinkite savo vaikus kuo dažniau jų augimo laikotarpiu, įskaitant ir berniukus. Viena iš labiausiai paplitusių klaidingų nuomonių berniukų auklėjime: nereikėtų jų per dažnai apkabinti, bučiuoti, girti, glostyti, nes kitaip jie neužaugs tikrais vyrais, o visą gyvenimą bus „mamos sūneliais“. Tai netiesa. Vaikai pirmaisiais trejais gyvenimo metais neturi rimtų psichologinių skirtumų, susijusių su auklėjimu pagal lytį. Paprasčiau tariant, mamos apkabinimai, meilė, apsauga ir palaikymas vienodai reikalingi tiek berniukams, tiek mergaitėms. Jiems svarbu, kad juos imtų į glėbį, sodintų ant kelių, palaikytų už rankytės.
Maždaug nuo 4 metų mama gali išgirsti „atstok!“, bandant apkabinti ar pabučiuoti savo paaugusį mažylį. Tai signalas, kad kontaktinį bendravimą reikia keisti, bet jokiu būdu jo negalima nutraukti. Atėjo laikas įvairiems „pamaigymo“ žaidimams, kutenimui, žaismingoms imtynėms, “pavijau-sugavau”.
Neužkirskite kelio norui apsikabinti žodžiais: „Ko tu kaip mažas? Tu jau didelis“. Apkabinkite savo didelį mažylį taip pat švelniai ir stipriai, kaip vienmetį, dalinkitės su juo savo šiluma, leiskite jaustis saugiai. Jam užtenks vos poros minučių, kad pasikrautų naujiems žaidimams ir išdaigoms.
Ir dar vienas svarbus momentas: berniukai kurie iki 7 metų negavo tiek meilės, kiek jiems reikia, apkabinimų ir kitų „kūno švelnumų“, užauga vyrais, kurie ieškos progos patenkinti šį vaikišką poreikį. Kuo tai gali baigtis? Traumuojančiais santykiais su moterimis, priklausomybe ir per dideliu prisirišimu prie mamos, visokiais psichologiniais ir seksualiniais nukrypimais. Kaip matote, poveikis bus priešingas.
4. Poroms, kurios išreiškia kasdienį tarpusavio bendravimą – laikymusi už rankų, apsikabinimais, sėdėjimu šalia vienas kito – dėl didesnio oksitocino kiekio lengviau išlaikyti prisirišimą ir šiltus tarpusavio santykius.
Žmogus neapkabintas
Vis neš sunkius vargus,
Gyvenimo pamintas
Depresinis žmogus.
Nereik tau jo suprasti,
Klausyti, kalbint daug,
Tu tyliai prisiartink
Ir apkabink, nelauk.
(Irina Markova)
Meilės žodžiai, draugystė, švelnus prisilietimas – visa tai turi gydomųjų savybių. Kodėl? Nes mes buvome Dievo sukurti priimti ir duoti meilę. Apsikabinkite dažniau ir stipriau!
Paruošta pagal: https://sokrsokr.net/obnimi-menia-pokrepche/
0
20
20
