KAIP IŠGYVENTI SIELVARTĄ

Šis staipsnis iš ciklo “Kaip neišprotėti?”, skirto psichosomatinių problemų sprendimų mechanizmų, atskleistų Šventajame Rašte, paieškom, nes jų naudojimas skatina proto ir kūno sveikatą.

Remiantis psichiatro Elizabeth Kiubler-Ross tyrimais, daugumas žmonių išgyvena 5 pagrindines sielvarto stadijas:

1. ŠOKAS IR NEIGIMAS. Tipiškos apraiškos: atsisakymas tikėti informacija, daug kartų pakartotinai klausiama…

2. PYKTIS, AGRESIJA. Tipiškos apraiškos: aplinkinių kaltinimas, artimųjų, medicinos darbuotojų, policijos, valstybės, Dievo…

3. KALTĖS JAUSMAS. Tipiškos apraiškos: “kodėl aš to nepadariau…”, ieškojimas įvykio priežasčių savyje, pažadas pasikeisti – sau/ kitiems/ Dievui…

4. DEPRESIJA/ PRISLĖGTUMAS. Tipiškos apraiškos: atsiskyrimas vienatvei, gilus liūdesys, susidomėjimo gyvenimo džiaugsmais praradimas, miego ir apetito sutrikimai, silpnumas (jėgų trūkumas)…

5. PRIĖMIMAS. Tipiškos apraiškos: susitaikymas su tuo, kas įvyko; suvokimas, kad praradimas tai gyvenimo dalis; teigiami prisiminimai…

KAIP PADĖTI sielvartui? Siekiant išsaugoti sveikatą ir ramybę krizės metu, svarbu prisiminti 3 VEIKSNIUS:

1. Sielvarto etapams pereiti REIKIA LAIKO. Tiek atskirų etapų, tiek viso proceso trukmė skirtingiems žmonėms gali skirtis, tačiau laikas yra pats svarbiausas veiksnys, padedantis įveikti sielvartą. Biblijoje ne kartą aprašytas ir, kai kuriais atvejais, nustatytas ypatingas gedulo laikotarpis, kai netekusiems artimo žmogaus, skiriamas ypatingas laikas sielvartui išgyventi. Pavyzdžiui, Juozapas daugelį dienų ruošėsi savo tėvo Izraelio laidotuvėms: “Gydytojams, buvusiems jo tarnyboje, Juozapas įsakė balzamuoti jo tėvą, ir gydytojai balzamavo Izraelį. Tam jie praleido keturiasdešimt dienų, nes tiek laiko reikia balzamavimui. Ir egiptiečiai jo gedėjo septyniasdešimt dienų.” (Pradžios 50:2-3)

2. Reikalinga LAISVĖ, išreikšti SAVO JAUSMAMS. Žemiau pateikiami pavyzdžiai iš Biblijos, kaip žmonės (ir net pats Jėzus Kristus) ašaromis išreiškė liūdesį dėl artimo žmogaus netekties: “Visi sūnūs ir dukterys stengėsi jį paguosti, bet jis atsisakė būti paguostas ir sakė: “Ne! Aš liūdėdamas žengsiu į šeolą pas savo sūnų“. Taip tėvas jį apraudojo.“ (Pradžios 37:35).

Taip kalba Viešpats: „Pasigirdo aimanos šauksmas Ramoje, raudojimas ir graudus verksmas! Rachelė rauda savo vaikų; ji nesileidžia paguodžiama, nes jų nebėra.“ (Jeremijo 31:15)

Pamatęs ją verkiančią ir kartu atėjusius žydus verkiančius, Jėzus labai susigraudino ir susijaudinęs paklausė: „Kur jį palaidojote?“ Jie atsakė: „Viešpatie, eik ir pažiūrėk“. Jėzus pravirko. Tada žydai ėmė kalbėti: „Štai kaip jis jį mylėjo!“ (Jono 11:33-36).

3. Labai SVARBI MALDA. Viską galima išreikšti Dievui, bet kuriame sielvarto etape. Jeigu jūs ar jūsų artimieji liūdite, skaitykite ir visa širdimi pasitikėkite Šventojo Rašto vilties žodžiais. Melskitės Dievui ir Jis būtinai jus palaikys, ir paguos.

“Nieku per daug nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui. Ir Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, sergės jūsų širdis ir mintis Krisuje Jėzuje” (Filipiečiams 4:6-7).

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/kak-perezhit-gore/