2011 gruodžio – Puslapis 2

2011-12-192021-09-04

Anakardžių riešutai

Turtingi baltymais ir angliavandeniais, vitaminu A, B2, B1 ir geležim, turi cinko, fosforo, kalcio, kalio, magnio. Vitaminai padeda baltymų ir riebiųjų rūgščių apykaitai organizme, mažina cholesterolio lygį kraujyje, stiprina imuninę sistemą, normalizuoja širdies kraujagyslių sistemos veiklą. Riešutai dėl juose esančio geležies kiekio yra labai reikalingi ir svarbūs nervų sistemos funkcijai stiprinti. Anakardžiai geležies kiekiu nenusileidžia mėsai. Dauguma žmonių vengia vartoti anakardžius manydami, kad juose labai daug riebalų. Iš tikrųjų juose mažiau riebalų nei migdoluose, graikiškuose ar žemės riešutuose. Per dieną rekomenduojama suvalgyti saujelę riešutų…

Šaltiniai: http://ru.wikipedia.org http://www.sveikaszmogus.lt

2011-12-192021-09-04

Chroniškas prostatitas

Kaip jį nugalėti ? Chroniškas prostatitas – tai chroniškas prostatos uždegimas, kurio priežastis dažniausiai yra infekcija. Į šlapimtakius dažniausiai bakterijos patenka iš išorės nuo odos paviršiaus, rečiau per lytinius santykius. Chroniškas prostatitas dažniausiai 30 – 50 metų vyrų problema. Tai yra dažniausiai sutinkamas prostatos susirgimas. Uždegimo požymiai tai: skausmas šlapinantis, apatinėje pilvo dalyje jaučiamas diskomfortas, padažnėjęs noras šlapintis, nedidelis kūno temperatūros padidėjimas, krečia šiurpas. Simptomai dažniausiai nėra ryškūs, tačiau ilgai užsitęsę.

Natūralios gydymo priemonės
Maisto racione padidinkite kiekį produktų, turinčių priešuždegiminį poveikį: burokėliai, morkos, salierai, petražolės, spanguolės (2 šaukštai šviežių sutrintų spanguolių į 1 stiklinę vandens). Taip pat gerai vartoti maltus linų sėmenis, po 1 – 2 šaukštus į dieną, ir 1 arbatinį šaukštelį ciberžolės per dieną, vartojant juos kartu su maistu.

Cinkas
Kaip skydliaukei reikalingas jodas, o kaulų smegenims – geležis, taip prostatai būtinas cinkas. Joje šio elemento daugiau nei visuose kituose mūsų kūno organuose. Daugelis pacientų, sergantys prostatitu pastebėjo, kad vartojant dideles dozes cinko, sveikatos būklė gerėja. Kasdien būtina suvartoti 10 – 14 mg cinko. Dauguma žmonių, kurių mityba subalansuota, gauna šio elemento pakankamą kiekį su tokiais produktais kaip: riešutai, moliūgų sėklos, saulėgrąžų sėklos, kviečių sėlenos, kviečių gemalai, alaus mielės, žirniai, lęšiai. Nereikėtų vartoti aštrių prieskonių, ketčupo, majonezo, gyvulinės kilmės riebalų, nes šie produktai didina uždegimą.

Fitoterapija
Vartokite nuovirą iš žolių rinkinio: 1 šaukštas kukurūzo purkų, paprastojo saldymedžio šaknies 2 arb.šaukšteliai, 1 šaukštas dirvinio asiūklio žolės trims stiklinėms vandens. Vartoti po vieną mėnesį kelis kartus metų bėgyje. Vartoti reikėtų 3 kartus per dieną pusvalandis iki valgio.

Hidroterapija
Pasirinktinai galite naudoti vieną iš šių procedūrų, priklausomai nuo jūsų savijautos. Procedūras darykite kartą per dieną arba 2 – 3 kartus, jeigu yra ligos paūmėjimas. Hidroterapijos kursą pakartokite kelis kartus per metus.
1. Sėdima kontrastinė vonelė, karšta (38 – 42 °C temp. – 3 min.) ir šalta (15 – 20 °C – 30 sek.), pakartoti 5 kartus per vieną procedūrą. Vienas kursas – 10 – 15 procedūrų.
2. Karšta sėdima vonelė. Žmogus atsisėda į dubenį su karštu (40 – 42 °C temp. – 10 min.). Tuo pačiu metu kojas pamerkia į kitą dubenį su tokios pat temperatūros vandeniu. Procedūra pabaikit šaltu dušu, kuris trunka 20 sekundžių. Vienas kursas – 10 – 15 procedūrų.
3. Karšta kojų vonelė (40 – 42 °C temp.) 20 – 30 min. Vienas kursas – 10 – 15 procedūrų.

Kiti patarimai

Venkite peršalimo, nesėskite ant šaltų paviršių, į nepašildytą automobilį be pašiltinimo ant sėdynės. Atšąlus kūno sričiai, kur yra prostata, susiaurėja kraujagyslės, tuo pačiu pablogėja kraujo apytaka. Todėl toje vietoje susilpnėja imuninės sistemos efektyvumas. Tai palankios sąlygos uždegimui išsivystyti. Išgerkite ne mažiau kaip 2 litrus vandens per parą. Kasdien (jeigu įmanoma keliskart per dieną) darykite pratimus, kurie padeda sugrįžti veniniam kraujui iš mažojo dubens organų: atsigulkite ant nugaros, po užpakaliu pakiškite pagalvėlę, kad dubuo būtų aukščiau pečių, ir kojomis „minkite dviračio pedalus“.

Jeigu laikysitės šių rekomendacijų jūs pajusite žymų savijautos pagerėjimą. Linkime jums sveikatos.

Šaltinis: Sanatorijos „Наш Дом“ gydytojų kolektyvas (Ukraina), Laikraštis „Ваши ключи к здоровью“, 2011 01

2011-12-112021-09-04

Laikraštukas apie sveikatą „Ar žinai” Nr. 10

Sekantis laikraštukas apie sveikatą vyresniems ir suaugusiems – „Ar Žinai”. Šį laikraštuką patogu atsispausdinti ir skaityti, nusiųsti draugui, ar išsisaugoti savo kompiuteryje.

Laikraštuke „Ar žinai” Nr.10 rasite:

Kas gi kaltas dėl mūsų sveikatos problemų;
Karšta vonelė kojoms – paprasta ir efektyvu, ypač gydant galvos skausmą;
Apie ryškias, saldžias ir labai naudingas morkas;
Itališkos „Minestrone” sriubos receptą.

Ar žinai 8, 2011 (10)– parsisiųsti

2011-12-112021-09-04

Laikraštukas apie sveikatą „Smalsutis” Nr. 10

Sekantis laikraštukas apie sveikatą vaikams – „Smalsutis”. Šį laikraštuką patogu atsispausdinti ir skaityti, nusiųsti draugui, ar išsisaugoti savo kompiuteryje.

Laikraštuke „Smalsutis” Nr. 10 rasite:

Ramiai grįžtantys namo vaikai gavo SOS signalą iš Maisto karalystės, ten skubiai reikia pagalbos!
Karalius Protas aiškina, kad minčių eiga – sudėtingiau nei nuostabiausias šokis;
Pati svarbiausia Karaliaus Proto užduotis.

Smalsutis 8, 2011 (10) – parsisiųsti

2011-12-062021-09-04

MIEGAS dalinamas į 2 pagrindines fazes:

• Aktyvusis miegas (su greitais akių judesiais);
• Gilusis miegas (be greitų akių judesių).

Nakties miegas bus kokybiškas, jeigu šios miego fazės keis viena kitą 3 – 4 kartus pe naktį. Paprastai gilusis miegas vyrauja pirmomis valandomis po užmigimo, o aktyvusis miegas – vėlesnėmis valandomis. Kiekviena iš šių 2 miego fazių turi savo fiziologinę funkciją. Giliojo miego fazė svarbi organizmo atsistatymui, todėl ji ilgėja po didesnio fizinio krūvio dienos metu. Šioje miego fazėje žmogaus organizmas atsipalaidavęs, arterinis kraujospūdis sumažėjęs, retesnis kvėpavimas, žemesnė kūno temperatūra; tuo metu kraujo apytaka raumenyse ir kituose organuose padidėja, o smegenyse sumažėja. Šios fazės metu atsistato visos fiziologinės organizmo sistemos.

Aktyvusis miegas išsiskiria greitais akių judesiais, nors mes esame „atsijungę“, smegenys yra labai aktyvios, kvėpavimas netolygus, dauguma žmonių tuo metu sapnuoja. Aktyvusis miegas padeda atsistatyti nervų sistemai ir formuotis emocinio ir mentalinio stabilumo būsenai. Šiuo periodu vyksta naujos informacijos smegenyse apdorojimas, pavyzdžiui, trumpalaikės atminties perdirbimas į ilgalaikę. Aktyvusis miegas turi įtaką kai kurių cheminių medžiagų, pavyzdžiui kortikosteroidų, sekrecijai. Laborotorinių tyrimų su gyvūnais metu, kai iš jų nakties poilsio dirbtinai buvo atimta aktyvioji miego fazė, buvo pastebėtas padidėjęs lytinis potraukis, lytiniai iškrypimai, polinkis į malonumų ieškojimą ir sumažėjęs rūpinimasis savo higiena. […]

Alkoholis ir didžioji dalis migdomųjų preparatų pažeidžia normalų miego cikliškumą ir ypač neigiamai veikia aktyviąją miego fazę, daro neigiamą įtaką jos atstatančiam efektui. Reguliarūs fiziniai pratimai ir pastovus miego grafikas yra 2 svarbiausi faktoriai, užtikrinantys kokybišką miegą ir organizmo atsistatymą. Tačiau nepamirškit, kad bet koks fizinis aktyvumas prieš miegą neturi būti intensyvus, nes kitaip tai padidins centrinės nervų sistemos aktyvumą ir sutrikdys miegą. […]
Kitas svarbus faktorius, veikiantis miego kokybę, yra vakarienė. Ji turėtų būti ankstyva ir lengva, o dar geriau, jeigu jos nebūtų visai. Jei eisime miegoti su pilnu skrandžiu, vis vien pabusime pavargę, nors ir miegotume 11 ar daugiau valandų. Pilnas skrandis trukdo miegoti, o miegas trukdo virškinti. Tai yra dviejų krypčių kelias į nuovargį.
Bet to, gausus valgis prieš miegą papildomai apkrauna širdį. Jis padidina riebalų kiekį cirkuliuojančiame kraujyje, todėl naktį gali ištikti širdies priepuolis. Beveik 52 % visų širdies priepuolių įvyksta naktinio poilsio arba miego metu. Net turėdami gerą sveikatą, neturėtume kurti bereikalingų rizikos veiksnių savo kūno veiklai. Mes pabusime daug geriau pailsėję po 7 ar 8 valandų miego, jei eisime miegoti tuščiu skrandžiu. Jei turime viršsvorį, praleidę vakarienę galėsime numesti dalį svorio.

Šaltiniai: U.Daisinger „Nebesnij obraz žizni sevodnia“ 2003, 151 – 153 psl.; V. Fosteris „Naujo gyvenimo pradžia“ 2002, 60 psl.

2011-12-062021-09-04

Ar įmanoma sutaupyti miego sąskaita?

Jau seniai žmonės užduoda sau klausimą: kam reikia tiek ilgai miegoti? Daugeliui atrodo, kad tai laiko švaistymas – trečdalį gyvenimo praleisti miegant.
Palyginus neseniai žmonės ėmė gailėti miegui laiko. Mokslininkai ištyrė, kad dar XX amžiaus pradžioje žmonės miegojo daugiau kaip 9 valandas. Apie 1960 – uosius miegui buvo skiriama daugiau kaip 8 valandos. Dabar žmonės miega apie 6 valandas. Mes nenoriai paliekame savo reikalus ir pramogas. Mus traukia darbas. Internetas, televizija taip pat gali mus užvaldyti. Kartais ir visai nakčiai.

Nėra kada miegoti
Apie 1920 m. Rusijoje masiškai paplito eksperimentai – kaip atsisakyti miego, kurių devizas buvo gyvenimas per daug trumpas, kad švaistyti jį miegui.
Ne kartą su savanorių grupėmis buvo atliekami eksperimentai, kurių tikslas – kuo ilgiau išsilaikyti be miego atliekant įvairias užduotis. Po paros eksperimento dalyvių atmintis pablogėdavo, o po 2 parų, jie pasidarydavo irzlūs, apatiški, po 3 parų atsinaujindavo įvairūs chroniški skausmai, žmonės prarasdavo valią, lengvai pasiduodavo įtaigai.

Kiek mums reikia miegoti?
„ 4 valandos vyrams, 5 – moterims, 6 – idiotams“, – sakydavo Napoleonas apie tai kiek sveika miegoti. Jis pats guldavo miegoti devintą valandą vakaro, o pirmą valandą nakties keldavosi jausdamasis žvalus ir pailsėjęs. Vinstonas Čerčilis ilgai miegančiųjų adresu taip pat išsakydavo užgaulias replikas, visus, miegančius ilgiau kaip 6 valandas per parą, vadindamas nepilnaverčiais. Į Čerčilio vadinamų „nepilnaverčių“ kategoriją pateko Einšteinas (profesorius buvo įpratęs miegoti pusę savo gyvenimo – per parą poilsiui jam reikėdavo 12 valandų).
Ką pataria gydytojai? Japonų medikai iš Nagojos universiteto atliko didžiulį eksperimentą su 110 000 žmonių, kuris tęsėsi 12 metų. Paaiškėjo, kad tie, kas miega 7 valandas per parą gyvena ilgiau nei visi kiti – ir tie, kurie miega 8 – 9 valandas, ir tie, kurie miega 6 valandas.
Dauguma medikų sutaria: moterims reikia miegoti šiek tiek ilgiau nei vyrams, o žiemos metu turėtumėm miegoti šiek tiek ilgiau nei vasaros metu. Kiek būtent miegoti – priklauso nuo individualių organizmo poreikių. Svarbiausia prisiminti, kad miegoti daugiau nei reikia beveik taip pat kenksminga, kaip ir miegoti per mažai. Medikai pataria miegoti 7 – 8 valandas per parą.
Gydytojai atkreipia dėmesį, kad paskutiniu metu vis labiau plinta „miego bulimija“ – kai žmonės, kuriems nuolat trūksta miego darbo savaitės bėgyje nusprendžia atsigriebti per išeigines. Toks poilsio režimas organizmui yra saviapgaulė ir gali turėti rimtas pasekmes.
Daug išmintingiau (nors galbūt ir sunkiau) gyventi vienodu ritmu tiek darbo dienomis, tiek išeiginėmis.

Moksliniai tyrimai:
• Didžiosios Britanijos mokslininkai baiminasi, kad miego stoka gali pagimdyti „zombių kartą“, kuri pakirs vakarų visuomenės galimybes pakilti į aukštesnį technologijų lygį. Žinomas britų chronobiologas profesorius Russell Foster iš Oksfordo universiteto pareiškė: „Problema tame, kad sutrumpėjęs miegas tiesiogiai kenkia tiems smegenų mechanizmams, kurie nulemia mūsų smegenų sugebėjimą atrasti kažką naujo“.
• Čikagos universiteto medicinos profesorė Eva Van Kauter atliko tyrimą, kuris įrodo, kad miego stoka turi poveikį leptino ir grelino hormonų balansui organizme. Šie hormonai atsako už alkio ir sotumo jausmus. Savanoriams, kurie miegojo vos 4 valandas dvi naktis iš eilės, šių hormonų lygis pasikeitė taip, kad sekančią dieną jie buvo linkę persivalgyti ir labiau norėjo saldaus ir krakmolingo maisto (sausainiai, pyragai) nei daržovių, vaisių ar pieno produktų. Tarp kitko, dar vienas medikų tyrimas parodė, kad statistiškai žmonės miegantys mažiau – sveria daugiau.
• Amerikos medikai nustatė, kad poilsis tiesiogiai susijęs su imunine organizmo sistema. Kuo daugiau esame neišsimiegoję, tuo mažiau mūsų kraujyje imuninės sistemos ląstelių. O tai jau yra daug rimčiau nei irzlumas, nesugebėjimas koncentruotis per mažai pailsėjus.

Šaltinis : Laikraštis „Vaši kliuči k zdorovju“, 2007 4