Jau seniai žmonės užduoda sau klausimą: kam reikia tiek ilgai miegoti? Daugeliui atrodo, kad tai laiko švaistymas – trečdalį gyvenimo praleisti miegant.
Palyginus neseniai žmonės ėmė gailėti miegui laiko. Mokslininkai ištyrė, kad dar XX amžiaus pradžioje žmonės miegojo daugiau kaip 9 valandas. Apie 1960 – uosius miegui buvo skiriama daugiau kaip 8 valandos. Dabar žmonės miega apie 6 valandas. Mes nenoriai paliekame savo reikalus ir pramogas. Mus traukia darbas. Internetas, televizija taip pat gali mus užvaldyti. Kartais ir visai nakčiai.
Nėra kada miegoti
Apie 1920 m. Rusijoje masiškai paplito eksperimentai – kaip atsisakyti miego, kurių devizas buvo gyvenimas per daug trumpas, kad švaistyti jį miegui.
Ne kartą su savanorių grupėmis buvo atliekami eksperimentai, kurių tikslas – kuo ilgiau išsilaikyti be miego atliekant įvairias užduotis. Po paros eksperimento dalyvių atmintis pablogėdavo, o po 2 parų, jie pasidarydavo irzlūs, apatiški, po 3 parų atsinaujindavo įvairūs chroniški skausmai, žmonės prarasdavo valią, lengvai pasiduodavo įtaigai.
Kiek mums reikia miegoti?
„ 4 valandos vyrams, 5 – moterims, 6 – idiotams“, – sakydavo Napoleonas apie tai kiek sveika miegoti. Jis pats guldavo miegoti devintą valandą vakaro, o pirmą valandą nakties keldavosi jausdamasis žvalus ir pailsėjęs. Vinstonas Čerčilis ilgai miegančiųjų adresu taip pat išsakydavo užgaulias replikas, visus, miegančius ilgiau kaip 6 valandas per parą, vadindamas nepilnaverčiais. Į Čerčilio vadinamų „nepilnaverčių“ kategoriją pateko Einšteinas (profesorius buvo įpratęs miegoti pusę savo gyvenimo – per parą poilsiui jam reikėdavo 12 valandų).
Ką pataria gydytojai? Japonų medikai iš Nagojos universiteto atliko didžiulį eksperimentą su 110 000 žmonių, kuris tęsėsi 12 metų. Paaiškėjo, kad tie, kas miega 7 valandas per parą gyvena ilgiau nei visi kiti – ir tie, kurie miega 8 – 9 valandas, ir tie, kurie miega 6 valandas.
Dauguma medikų sutaria: moterims reikia miegoti šiek tiek ilgiau nei vyrams, o žiemos metu turėtumėm miegoti šiek tiek ilgiau nei vasaros metu. Kiek būtent miegoti – priklauso nuo individualių organizmo poreikių. Svarbiausia prisiminti, kad miegoti daugiau nei reikia beveik taip pat kenksminga, kaip ir miegoti per mažai. Medikai pataria miegoti 7 – 8 valandas per parą.
Gydytojai atkreipia dėmesį, kad paskutiniu metu vis labiau plinta „miego bulimija“ – kai žmonės, kuriems nuolat trūksta miego darbo savaitės bėgyje nusprendžia atsigriebti per išeigines. Toks poilsio režimas organizmui yra saviapgaulė ir gali turėti rimtas pasekmes.
Daug išmintingiau (nors galbūt ir sunkiau) gyventi vienodu ritmu tiek darbo dienomis, tiek išeiginėmis.
Moksliniai tyrimai:
• Didžiosios Britanijos mokslininkai baiminasi, kad miego stoka gali pagimdyti „zombių kartą“, kuri pakirs vakarų visuomenės galimybes pakilti į aukštesnį technologijų lygį. Žinomas britų chronobiologas profesorius Russell Foster iš Oksfordo universiteto pareiškė: „Problema tame, kad sutrumpėjęs miegas tiesiogiai kenkia tiems smegenų mechanizmams, kurie nulemia mūsų smegenų sugebėjimą atrasti kažką naujo“.
• Čikagos universiteto medicinos profesorė Eva Van Kauter atliko tyrimą, kuris įrodo, kad miego stoka turi poveikį leptino ir grelino hormonų balansui organizme. Šie hormonai atsako už alkio ir sotumo jausmus. Savanoriams, kurie miegojo vos 4 valandas dvi naktis iš eilės, šių hormonų lygis pasikeitė taip, kad sekančią dieną jie buvo linkę persivalgyti ir labiau norėjo saldaus ir krakmolingo maisto (sausainiai, pyragai) nei daržovių, vaisių ar pieno produktų. Tarp kitko, dar vienas medikų tyrimas parodė, kad statistiškai žmonės miegantys mažiau – sveria daugiau.
• Amerikos medikai nustatė, kad poilsis tiesiogiai susijęs su imunine organizmo sistema. Kuo daugiau esame neišsimiegoję, tuo mažiau mūsų kraujyje imuninės sistemos ląstelių. O tai jau yra daug rimčiau nei irzlumas, nesugebėjimas koncentruotis per mažai pailsėjus.
Šaltinis : Laikraštis „Vaši kliuči k zdorovju“, 2007 4
0
20
20
