Gyvenimo eliksyras

Neperdėsim pavadindami vandenį gyvenimo eliksyru. Tik pagalvokite: 70 % mūsų kūno masės – vanduo;
• 90 % kraujo masės taip pat vanduo, kuris padeda palaikyti rūgščių – šarmų pusiausvyrą organizme;
• 80 % smegenų masės taip pat vanduo;
• Vanduo puikus tirpiklis: jis pristato visas reikiamas medžiagas į kiekvieną kūno ląstelę; per inkstus pašalina toksiškas medžiagų apykaitos atliekas, kurios ištirpsta vendenyje;
• Vanduo yra pagrindinė virškinimo fermentų ir motinos pieno sudedamoji dalis;
• Vanduo dalyvauja gyvybiškai svarbiose mūsų organizmui cheminėse reakcijose ir jo termoreguliacijoje;
• Vanduo prasiskverbia per odos poras, apvalydamas ją, daro gydantį tonizuojantį poveikį, kai prausiamės.

Kas vyksta organizme, jeigu jam trūksta vandens?

Dauguma žmonių vartoja vandenį pasikliaudami troškulio jausmu. Tačiau troškulys nėra geras indikatorius. Troškulys – tai organizmo aliarmo signalas. Tai signalas apie kritinį vandens trūkumą organizme. Dar nepajutus troškulio, organizmas kenčia nuo dehidracijos. Sutirštėja kraujas, kas padidina trombų susidarymo riziką, sulėtėja kraujo apytaka, sumažėja deguonies, pernešamo eritrocitų, kiekis, slopinamas imuninės sistemos ląstelių darbas, todėl organizmas neatsparus infekcijoms. Sutirštėja tulžis, todėl padidėja akmenų tulžies pūslėje susidarymo rizika. Užkietėja viduriai. Aukšta druskų koncentracija šlapime padidina akmenų inkstuose susidarymo riziką, o taip pat šlapimtakių infekcijos riziką.
Smegenys taip pat kenčia nuo vandens stygiaus. Protinė veikla sulėtėja, mes apsnūstame, skauda galvą, esame labiau suirzę, nekantrūs, greičiau pavargstame. Vaikai nuo to darosi nepaklusnūs, kaprizingi. Ir tai dar ne visas vandens trūkumo pasekmių organizme sąrašas.
Mūsų organizmas nuolatos netenka vandens, kuris naudojamas visuose gyvybiniuose procesuose. Su šlapimu netenkame apie 1,5 litro vandens per dieną, per odą – 0,5 l, su iškvepiamu oru – 0,25 l, per žarnyną dar 0,25 l, ir viso apie 2,5 l. Šį praradimą būtina kompensuoti. Dalis vandens patenka į organizmą su maisto produktais, tačiau didžiąją dalį reikėtų papildyti geriant vandenį. Sveikas suaugęs žmogus turėtų išgerti apie 6 – 10 stiklinių (priklausomai nuo kūno masės, oro temperatūros, judėjimo intensyvumo) vandens per dieną.
Kad išmatuoti ar pakankamai geriame, reikėtų palyginti suvartotų skysčių kiekį su šlapimo kiekiu per dieną. Jie turėtų būti apytikriai vienodi (skirtis ne daugiau kaip 0,5 litro). Jeigu šlapimo spalva šviesiai gelsva, vandens kiekis organizme pakankamas. Jeigu šlapimas tamsus ir turi stiprų kvapą – tai vandens trūkumo požymis.
Didesnis fizinis krūvis, ypač kai karšta, reikalauja išgerti daugiau vandens. Tokiomis sąlygomis organizmas gali prarasti iki 2 litrų per valandą vandens. Tada jo reikėtų išgerti žymiai daugiau nei įprasta, ir geriau vėsesnio. Per dieną išgeriamo vandens kiekis turėtų dienos bėgyje pasiskirstyti tolygiai. Valgio metu ir iš karto pavalgius vandens geriau negerti, nes virškinimo fermentai, skrandžio sultys atsiskies ir virškinimo procesas sutriks. Vandenį reikėtų gerti 15 – 30 minučių iki valgio ir 1,5 – 2 valandos po jo. Be to reikėtų sumažinti vandens vartojimą po 18 val., kad naktis būtų rami. Kad palaikyti optimalų organizmo temperatūros režimą, geriamo vandens temperatūra turėtų būti 13 -21 °C. Per karštas ar per šaltas vanduo privers organizmą eikvoti energiją atstatant optimalų režimą.

Išorinis vandens panaudojimas

Tiek fizinei, tiek dvasinei žmogaus sveikatai svarbi yra kūno švara. Per odą organizmas pastoviai šalina atliekas. Jeigu kūno nepalaikyti švariai, milijonai porų greitai užsikemša, todėl svarbu dažniau praustis vonioje ar po dušu, kad per odą organizmas galėtų lengvai pašalinti visus šlakus ir tuo palengvinti kitų šalinimo organų darbą. Turėti galimybę namuose praustis po dušu – didžiulė palaima. Šie patarimai tikrai bus naudingi:
• Vonios patalpoje, kurioje prausiatės turėtų būti šilta, neturėtų būti skersvėjų.
• Karštas dušas suteikia žvalumo, todėl yra geras kavos pakaitalas! Pradėti galima 40 °C vandeniu ir palaipsniui didinti temperatūrą iki 44 – 45 °C. Taip tęskite 3 – 5 minutes, kol kūnas sušils, o po to apsipilkite drungnu (34 – 36 °C) vandeniu dar 1 -1,5 minutės. Nepilkite karšto vandens ant galvos, geriau ant kaklo ir pečių. Galvos perkaitimas dažniausiai slopina organizmą. Gerai nusišluostykite rankšluosčiu. Jūsų kūnas bus švarus, o kraujo apytaka aktyvi iš pat ryto.
• Prieš miegą gerai neutralus, drungnas dušas. Pradėkite 40 °C ir palaipsniui mažinkite temperatūrą iki 34 -36 °C ir tęskite 5 minutes. Po to gerai nusišluostykite ir gulkitės miegoti.
• Šaltas dušas geriau ryte. Prieš tai turėtų būti karštas (40 °C) ir palaipsniui mažinti temperatūrą iki 21 °C ir žemiau. Svarbu laiku sustoti, kad nesušaltumėt. Tai tonizuoja raumenis. Tokiu būdu pradėsite dieną žvalūs ir linksmi. Prieš pradedant apsipylinėti šaltu dušu, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, nes yra daug ligų, kuriomis sergant, jis nerekomenduojamas.
Vandens procedūros ne tik suteikia žvalumo ar padeda nusiraminti, bet ir gydo. Vanduo – tikras gyvybės eliksyras. Naudokitės juo ir būkite žvalūs.

Todėl ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo šlovei. (1 Коr. 10:31)

Šaltinis: Sanatorijos „Naš Dom“ gydytojų kolektyvas (Ukraina)