VIRUSAI ir gydymas SAULE

🔸Atsiradus naujoms sunkioms ligoms, tokioms kaip atipinei pneumonijai ar Covid-19, specialistai kuria naujas vakcinas ir gydymo metodus. Mes nežinome, kokios ligos gali atsirasti. Tačiau galime naudoti tai, ką gydytojai sėkmingai naudojo prieš 100 metų, kai gripas plito visame pasaulyje.

🔸Seni 1918 metų įrašai apie pandemiją rodo, kad šiandien mažai žinomas būdas kovoti su gripu, buvo gana efektyvus. Jis gali padėti ir mums šiandien. Medikai nustatė, kad sunkiai sergantys gripu pacientai, kurie buvo lauke, pasveikdavo dažniau nei esantys patalpose.

🔸Gryno oro ir saulės spindulių derinys neleido daugeliui pacientų mirti ir plisti infekcijai tarp medicinos personalo. Tam yra mokslinis pagrindas.

Tyrimai rodo, kad GRYNAS ORAS ir SAULĖS ŠVIESA:

✔️ Naikina kenksmingus mikrobus, padėdami išvalyti orą. Daugelis žinomų bakterijų sunaikinamos per 2 valandas, veikiant ultravioletiniams spinduliams. Oro dezinfekavimas vyksta esant gerai ventiliacijai. Būtent todėl anksčiau ligoninėse buvo aukštos lubos ir didžiuliai langai. Atradus antibiotikus, senos žinios ir patirtis buvo pamiršti, tačiau, labai gaila, kenksmingos bakterijos tampa vis atsparesnės antibiotikams.

✔️ Inaktyvuoja (daro neveiklų) gripo virusą. Saulės šviesa naikina bakterijas, sukeliančias plaučių uždegimą ir kitas infekcijas. Pirmojo pasaulinio karo metu karo chirurgai užkrėstoms žaizdoms gydyti naudojo saulės šviesą. Jie žinojo, kad tai puiki dezinfekavimo priemonė.

✔️ Saulės šviesa skatina vitamino D gamybą. Žemas vitamino D kiekis sukelia kvėpavimo takų infekcijas ir gali padidinti imlumą gripui. Šis vitaminas taip pat dalyvauja kalcio apykaitoje ir kaulų formavime. Norėdami pakankamai gauti vitamino D, šviesiaodžiai žmonės, gyvenantys vidutinio klimato sąlygomis, saulėtomis dienomis turi pabūti saulėje 15 minučių. Tamsiaodžiai, norėdami gauti tą patį vitamino D kiekį, saulėje turėtų būti šiek tiek ilgiau.

▫️Be to mokslininkai kalba ir apie kitas saulės spindulių GYDOMĄSIAS savybes:

✔️ Jie padidina bendrą limfocitų kiekį, o tai žymiai sustiprina imuninės gynybos mechanizmą; normalizuoja kraujospūdį ir sumažina cholesterolio kiekį kraujo plazmoje.

✔️ Sumažina cukraus kiekį kraujyje, kas, tikriausiai, susiję su kasos beta ląstelių stimuliacija ir efektyvesne insulino gamyba, o taip pat su fermento stimuliacija, kuris padeda kepenims pašalinti iš kraujo gliukozę ir laikyti atsargoje glikogeno pavidalu.

✔️ Gerina nuotaiką, tikriausiai dėl padidėjusios endorfinų gamybos. Šviesa daugumai žmonių sukelia vidinio komforto ir nervų-raumenų atsipalaidavimo būseną.

✔️ Gerina hormonų gamybą. Pavyzdžiui, melatoninas gaminamas vienoje mažiausių organizme, kankorėžinėje liaukoje, esančioje smegenyse. Jis atsakingas už normalų miegą. Saulės šviesa blokuoja melatonino gamybą, kuri pradeda didėti tik sutemus. Priešingas poveikis pasireiškia kito hormono, kortizolio, atveju. Natūralus kortizolio lygis žmogaus organizme didžiausias ankstyvą rytą, o jo kritimas prasideda arčiau nakties, kas sukelia žmogui mieguistumą.

✔️ Skatina kalorijų deginimą ir mažina viršsvorį. Saulės šviesai veikiant skydliaukę, padidėja tiroksino gamyba, o tai pagerina medžiagų apykaitos procesų eigą organizme.

✔️ Reguliuoja savalaikį paauglių lytinį brendimą, stimuliuodama hipofizę ir lytines liaukas.

✔️ Apsaugo nuo naujagimių geltos. Neišnešiotų naujagimių gelta tampa tikra bėda. Saulės šviesa (arba kvarcinė lempa) mažina gelta sergančiųjų naujagimių bilirubino kiekį kraujyje palengvindama jo pašalinimą per inkstus.

Priešakyje dar beveik visa vasara. Maksimaliai išnaudokite visas saulės ir gryno oro teikiamas naudas, tačiau būkite išmintingi, venkite saulės nudegimų ir kitų kenksmingų pasekmių odai ir akims.

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/virusy-i-lechenie-solntcem/

SAULĖS ŠVIESA – gerai savijautai ☀️

Jūs tikriausiai sutinkate, kad saulė svarbi gyvybės žemėje palaikymui. Visuotinai žinoma, kad saulė teikia šilumą ir šviesą. Ji būtina augalų augimui. Kaip saulės šviesa veikia mūsų sveikatą?

☀️ Saulės šviesa naikina MIKROBUS. Štai kodėl vėdinant antklodes, pagalves ir tuos daiktus, kuriuos dažnai neplaunate, reikia padėti saulės atokaitoje. Kuo dažniau atidarykite langus savo namuose. Saulės šviesa sunaikins jūsų namuose esančias bakterijas ir neleis atsirasti pelėsiui.

☀️ Veikiant saulės šviesai, stiprėja IMUNINĖ SISTEMA ir padidėja organizmo priešinimasis infekcijoms. Baltųjų ląstelių, ypač limfocitų, skaičius kraujyje išauga. Taip pat ir antikūnių padaugėja. Tokia būsena tęsiasi tris savaites. Peršalimo tikimybę galima labai sumažinti, saulėje praleidžiant 10 minučių 2 kartus per savaitę. Be to įdegusi oda geriau atsispiria infekcijai.

☀️ Saulės šviesa STIPRINA KAULUS. Saulės spinduliams veikiant odą organizmas pasigamina vitaminą D, kuris padeda absorbuoti kalcį iš žarnyno ir panaudoja jį sveikų kaulų statybai. Saulės šviesa apsaugo nuo rachito ir padeda išvengti bei gydyti osteoporozę. Yra informacijos apie saulės šviesos trūkumo ir ėduonies atsiradimo ryšį.

☀️ RAUDONIEJI KRAUJO KŪNELIAI geriau funkcionuoja saulei veikiant organizmą. Padidėja jų sugebėjimas pernešti deguonį į ląsteles, tai padeda padidinti energijos lygį, ištvermę ir išvengti daugelio ligų.

☀️ CHOLESTEROLIS odoje virsta vitaminu D veikiant ultravioletiniams saulės spinduliams, dėl to sumažėja cholesterolio kiekis kraujyje.

☀️ Saulės šviesa stimuliuoja GERĄ SAVIJAUTĄ, pagerėja nuotaika. Kasdienis saulės vonių priėmimas padidins melatonino kiekį, kuris pagerina miegą. Daugumai žmonių saulės šviesa, ypač kartu su mankšta, svarbi priemonė užkirsti kelią ir gydyti ūmines ir lėtines depresijos formas. Pasinaudokit kiekviena galimybe pabūti saulės šviesoje, ypatingai rudens-žiemos debesuotų dienų periodu.

☀️ Saulės šviesa turi ir GYDOMŲJŲ SAVYBIŲ. Žaizdos odoje, kasdien trumpai pabuvus saulės šviesoje užgyja daug greičiau. Saulės šviesa mažina patinusių sanarių skausmą ir kai kuriuos priešmenstruacinio sindromo simptomus (PMS).

☀️ Žmonėms, kurie gauna pakankamai saulės šviesos, tikimybė susirgti krūties, storosios žarnos, priešinės liaukos VĖŽIU mažiausia.

✅ Šiuo metu, kai pavasaris tik prasideda, NET IR APNIUKUSIOMIS DIENOMIS pasistenkime pabūti lauke. Dalis saulės spindulių ir pro debesis pasieks jūsų akis, tai skatins DŽIAUGSMO hormono seratonino gamybą. O vakare iš seratonino bus pagamintas melatoninas. Jis suteiks jums kokybišką MIEGĄ ir inicijuos ląstelių atsinaujinimą, tuo apsaugodamas jas NUO ONKOLOGIJOS.

Hormonas D – nepelnytai sumenkintas iki vitamino lygio (1 dalis)

Šį kartą apie VITAMINĄ D.

KĄ REIKIA ŽINOTI APIE šį svarbų vitaminą – hormoną?

Vitaminas D, tai ne vienas vitaminas, o visa šeima: D1, D2, D3, D4, D5. D2 gauname su maistu, o D3 pasigamina saulei veikiant odą.

Gydytoja Tatjana Ostapenko

Kokią NAUDĄ duoda šis vitaminas:

➡️ veikia daugiau nei 40 skirtingų audinių

➡️ daro įtaką 30-ies genų aktyvumui

➡️ dalyvauja medžiagų apykaitoje (mineralų, angliavandenių, riebalų)

➡️ hormonų ir fermentų gamyboje

➡️ reguliuoja inkstų, kepenų, tulžies pūslės, nervų sistemos, kaulų-raumenų, širdies-kraujagyslių, virškinamojo trakto, imuninės sistemos darbą.

Vitaminas D yra protingas imuninės sistemos vadovas. Jis atlieka imunomoduliatoriaus vaidmenį, t.y. balansuoja visos sistemos ar tam tikro organo darbą; ten kur reikia sustiprinti – sustiprina, ten kur reikia sumažinti aktyvumą – sumažina.

✅ Vit. D saugo nuo infekcijų, neleisdamas bakterijoms ir virusams prisitvirtinti prie ląstelių ir jiems daugintis mūsų organizme.

✅ Slopina per daug audringą imuninės sistemos reakciją, galinčią pakenkti žmogui. Tokia reakcija būdinga koronaviruso infekcijos atveju.Imuninės ląstelės sugeba savyje sukaupti vitaminą D ir lokaliai dideliais kiekiais jį aktyvuoti. Ir tai labai stipriai padidina imuninių ląstelių aktyvumą, reaktyvumą kovoje su virusais ir bakterijomis. Tai padeda greičiau pasveikti ir išvengti komplikacijų. Todėl vit. D naudojamas COVID-19 infekcijos gydymui.

Vit. D Efektas:

➡️ reguliuoja arterinį kraujospūdį

➡️ gina centrinės nervų sistemos audinius

➡️ apgina nuo infekcijų

➡️ sumažina autoimuninių ir kaulų susirgimų riziką

10-30 minučių saulei veikiant veido, rankų odą (tarpe 10-14 val., gegužės-rugsėjo mėn.), vitamino D pasigamins tos dienos organizmo poreikiams. Jei norime sukaupti vitamino D atsargų, reikės išsinuoginti ir didesnį kūno plotą pašildyti saulėje. Net jeigu vit. D gauname su maistu ir pakankamai būname saulėje vasarą, mes galime sukaupti vitamino D atsargų tik maždaug mėnesiui.

GLOBALUS DEFICITAS!

Viskas priklauso nuo to, kokiose platumose gyvename. Visi gyventojai virš 42 lygiagretės gauna per mažai ultravioletinių spindulių (Lietuvos gyventojai esame gerokai šiauriau – 55 lygiagretėje). Todėl ir mūsų krašte nuo rugsėjo iki gegužės mėnesio vitamino D gamyba per odą yra nulinė. Tik 10-30 procentų gauname su tam tikru maistu, todėl maistas nepatenkins mūsų vit. D poreikių. Veikiant soliariumo spinduliais vit. D nesigamina. Todėl reikėtų naudoti D vitaminą papildomai. 80% Ukrainos gyventojų (Lietuvoje dar daugiau) turi vitamino D deficitą ir tik 4% turi pakankamai, nes naudoja papildomai.

Vitamino D aktyvavimui ir pasisavinimui daro neigiamą įtaką:

➡️ Inkstų ligos (inkstuose vyksta jo aktyvacija)

➡️ Įvairios virškinamojo trakto ligos

➡️ Viršsvoris

➡️ Hipertirozė

➡️ Piktybiniai dariniai

KOKIOS PASEKMĖS, esant vit. D deficitui? Gali išsivystyti:

➡️ hipertoninė liga

➡️ I tipo cukrinis diabetas

➡️ autoimuniniai susirgimai (išsėtinė sklerozė, reumatoidinis artritas)

➡️ centrinės nervų sistemos ligos (epilepsija, Parkinsono liga, Alzheimerio liga ir kt.)

➡️ infekcinės ligos (tuberkuliozė ir kt.)

➡️ onkologiniai susirgimai (krūties, gimdos, storosios, tiesiosios žarnos, prostatos ir kt.)

➡️ kaulų ligos (rachitas, osteoporozė, paradantozė, kariesas)

Jei organizme yra vit. D trūkumas ir pavyksta jo lygį PAKELTI 10-čia ng/ml:

✅ 17% mažėja bendras susirgimų vėžiu skaičius

✅ 29% mažėja bendras mirtingumas nuo piktybinių auglių

Jei vit. D lygis PAKANKAMAS:

✅ 50% sumažėja rizika susirgti ūminėmis kvėpavimo takų ligomis

✅ beveik 4 kartus mažėja rizika susirgti infekcine pneumonija

82,2 % sergančiųjų COVID-19 buvo per mažas vit. D kiekis kraujyje, mažiau nei 20 ng/ml.

Norma 30-50 ng/ml (75-125 nmol/l)Trūkumas 20-30 ng/ml (50-75 nmol/l)

(ng/ml * 2,496 = nmol/l)

2020 10 mėn. Ispanijoje Kordobos mieste Karalienės Sofijos universitetinėje ligoninėje buvo atliktas tyrimas. Stacionare gydomi ligoniai, kurie sirgo sunkia COVID-19 forma, atsitiktine tvarka buvo padalinti į 2 grupes.

✅ Vienai grupei (50 pacientų) kartu su bendru gydymu buvo duodamas aktyvus vit.D didelėmis gydomosiomis dozėmis. Iš jų tik 2% pateko į reanimaciją ir nė vienas nemirė.

✅ 50 % sergančiųjų iš antros grupės (26 pacientai), kuriai nebuvo duodamas vit. D, pateko į reanimaciją ir 8% iš jų mirė.

(TĘSINYS kitą dieną 👋🏼)

(Paruošta pagal Sveikatingumo centro „Naš Dom“ Ukrainoje šeimos gydytojos, fizioterapijos ir gydomųjų mankštų, mitybos ir gyvensenos medicinos specialistės, Amerikos gyvensenos medicinos draugijos narės Tatjanos Ostapenkos paskaitą.)

Laikraštukas apie sveikatą „Ar žinai“ Nr.2

Sekantis laikraštukas apie sveikatą vyresniems ir suaugusiems – „Ar Žinai“. Šį laikraštuką patogu atsispausdinti ir skaityti, nusiųsti draugui, ar išsisaugoti savo kompiuteryje.

Laikraštuke „Ar žinai“ Nr. 2 rasite:

  • kokią įtaką mūsų sveikatai daro saulės šviesa, kaip saugiai ir vertingai ja naudotis,
  • ar gali būti saulės per mažai, vitamino D svarba sveikatai,
  • apie moliūgų naudą ir net 4 receptus su moliūgais.

Ar žinai 2, 2010 – parsisiųsti

Kai saulės per mažai …

Žinome, kad per daug saulės yra pavojinga ir gali skatinti odos vėžį, akių ligas ir odos raukšlėjimąsi, bet pasirodo, kad per mažai saulės dar pavojingiau. Mes visi žinome, kad saulė naikina mikrobus, gerina nuotaiką, gražina odą, stiprina kaulus…, bet 2006 m. tyrimas su 4 milijonais žmonių iš 13 šalių parodė, kad tose šalyse, kurios turi mažiau saulės – aukštesnė vėžio rizika. O kodėl gripu sergame žiemą daugiau nei vasarą? Mokslininkai tiki, kad viena iš priežasčių yra mažiau saulės, ko pasekoje silpnesnis imunitetas. Saulės šviesa mažina organizme cholesterolio kiekį. Britanijoje žmonės, mėgstantys dirbti daržuose, turi žemesnį cholesterolio kiekį vasarą nei žiemą.

Kai saulės ultravioletiniai spinduliai (UVB) apšviečia  mūsų odą, čia gaminamas vitaminas D. Aktyvi vitamino D forma vadinama D3. Tai daugiau hormonas negu vitaminas. Mažiausiai 30 skirtingų mūsų organizmo audinių turi vitamino D3 receptorius. Praktiškai visiems mūsų kūno organams reikalingas vitaminas D. Būtent dėl to toks platus vitamino D poveikis žmonių sveikatai. Vienas tyrimas su 13 000 žmonių  parodė 26 % didesnę mirties riziką nuo visų priežasčių tarp tų, kurie turėjo mažesnį vitamino D kiekį. Mažesnis vitamino D kiekis  susietas su didesne osteoporozės, diabeto, aukšto kraujospūdžio, vėžio, išsėtinės sklerozės, reumatoidinio artrito, depresijos ir kitų ligų rizika. Žmonės kurie vartodavo 400 TV (tarptautinių vienetų) vitamino D papildų kas dieną, 43% mažiau sirgo kasos vežiu. Kita statistika, sudaryta pagal daug skirtingų tyrimų  įvairiose šalyse, parodė 50% mažiau storosios žarnos ir 30 % mažiau krūties ir kiaušidžių vėžio tarp žmonių, naudojančių 1000 TV vitamino D papildų kas dieną.

Vitaminas D daro didelę įtaką širdies – kraujagyslių sistemai. Mokslininkai teigia, kad tie kurie turi mažesnį vitamino D kiekį, turi net 80% didesnę  kai kurių kraujagylių ligų riziką. Žemesnis vitamino D lygis susijęs su aukštu kraujospūdžiu ir cholesterolio kiekiu. Moterys, kurios per dieną naudodavo 400 TV vitamino D papildų, turėjo 40% mažesnę išsėtinės sklerozės riziką. O pas žmones, kurie jau sirgo išsėtine skleroze ir naudodavo vitaminą D, buvo pastebėtas didesnis kiekis medžiagos, kuri apsaugo nervines ląsteles nuo pažeidimo ir stabdo ligos progresavimą.

Kiek reikia būti saulėje, kad pasigamintų užtektinai vitamino D? Tai sudėtingas klausimas. Priklauso nuo žmogaus, vietovės, oro sąlygų… Tamsesnė oda praleidžia mažiau UVB ir gamina mažesnį vitamino D kiekį. Juodaodžiui reikia net 10 kartų ilgiau pabūti saulėje, kad gauti tokį pat efektą kaip baltaodžiui. Rudenį, kai mūsų oda yra tamsesnė, reikia daugiau saulės nei pavasarį. Labai svarbu kelintą valandą būname saulėje. Oro užterštumas, ozono sluoksnis ir geografinė platuma taip pat turi stiprią įtaką. Dauguma ekspertų sutinka, kad, jeigu geros oro sąlygos, daugumai žmonių užtenka apie 15 minučių vidurdienio saulės, jeigu apie 50% odos bus atvira. Viena taisyklė, kuri rekomenduotina daugumai, – sužinokite, kiek laiko jums reikia būti saulėje, kad oda pradėtų raudonuoti, o tada praleiskite saulėje tik ¼ to laiko apie 4-5 kartus per savaitę.  Dar vienas svarbus faktorius yra gyvenama vieta. Kuo toliau nuo pusiaujo – tuo mažiau UVB gali patekti per atmosferą pas mus. Tyrimai rodo, kad žmonių, gyvenančių 52 laipsnių platumoje (Lietuva yra 55 – 56 ° š. p.) oda negali pagaminti nei trupučio vitamino D nuo spalio iki balandžio mėn. O tai reiškia, kad, nežiūrint kiek mes būsime saulėje per tuos mėnesius, mūsų organizmas negali gaminti vitamino D.

Kanadoje panaši padėtis  ir jie rekomenduoja savo gyventojams naudoti 1000 TV vit.D papildų kas dieną.  Ankščiau buvo rekomenduojama 400 TV dozė, bet dabar jau žinoma, kad tai per mažai. Optimaliausia dozė dar  nežinoma, bet spėjama – apie 1000 – 2000 TV. Geriausiai pirkti D3, kuris yra aktyvi forma ir geriau įsisavina. O kaip su maistu? Sunku gauti pakankamą kiekį iš maisto. Geriausias šaltinis yra žuvis: lašiša turi 360 TV / 100 g, sardinė 500 TV / 100 g. Kiaušiniai turi apie 20 TV / vnt. Deja riebi žuvis taip pat turi daug cholesterolio ir dėl vandenų užterštumo ji gali būti sukaupusi savyje nemažai sunkiųjų metalų, pesticidų ir kitų teršalų. Vienintelis dirbtinai nepraturtintas augalinis šaltinis yra grybai. Jie gali turėti apie 14 TV / 100 g.  Įdomu tai,  kad, jeigu grybus apspinduluojame UVB, vitamino D juose gali padaugėti  (apie 500 TV / 100 g). Geriausiai spinduluoti iš apatinės pusės. Nepavyko rasti informacijos, kiek laiko reikėtų spinduliuoti ir kaip ilgai, ir kokiomis sąlygomis galima būtų išlaikyti tokius grybus, turtingus vitaminu D iki žiemos.

Šiame straipsnyje paminėjau daugiausiai vitamino D ir saulės šviesos ryšį. Nenorėčiau, jog susidarytų nuomonė, kad papildai gali pakeisti saulės šviesą, kurios poveikis yra labai įvairiapusis ir dar gana mažai žinomas.

Šviesa yra maloni, akys mėgsta saulę. (Mokytojo 11:7)

Corrie Jankevičienė, sveikos gyvensenos sodyba „Nova Vita“

Dangaus dovana – saulės šviesa

Ar daro įtaką mūsų sveikatai saulės šviesa? Dauguma, greičiausiai, girdėjome apie tai, kad saulės poveikis žmogui kartais būna labai neigiamas. Bet ar iš tikro, tokia nuostabi davana, kaip saulutė, gali pakenkti mūsų sveikatai?

Mokslininkai sako, kad saikingos saulės šviesos dozės žmogui yra palaima. Saulė šildo žemę ir skatina augalų augimą. Saulės šviesa efektyviai naikina mikrobus.

Suderinus saulės šviesą su fiziniais pratimais efektyviausiai gydoma chroniška depresija. Įrodyta, kad metų laikas, apšvietimo pakeitimas patalpose, veikia emocinę žmogaus sveikatą.

Saulės šviesa – paprasta ir, svarbiausia, efektyvi priemonė gydyti depresiją. Ji labai svarbi ir osteoporozės profilaktikoje. Niekam nėra naujiena, kad veikiant saulės spinduliams organizme gaminamas vitaminas D, kuris skatina kalcio įsisavinimą.

Ar žinote, kad saulės šviesa gerina miegą? Ne taip seniai sužinota, kad melatoninas, natūralus mūsų organizmo hormonas, gerina miegą. Šio hormono kiekis priklauso nuo šviesaus ir tamsaus paros laiko ciklo. Geriausiai melatoninas gaminamas naktį, tamsoje, ypač po ryškios saulėtos dienos. Organizmas nekaupia melatonino. Normaliam miegui mums būtinas pakankamas šio hormono kiekis. Tyrimai parodė, kad buvimas saulės šviesoje dienos metu pastebimai pagerina melatonino išskyrimą naktį. Dirbtinė šviesa nepakeičia saulės šviesos.

Melatonino kiekis didžiausias pas vaikus, o su amžiumi mažėja. Todėl vaikai miega daug geriau nei pagyvenę žmonės.

Be visko kas paminėta, saulės šviesa stiprina imuninę sistemą; malšina skausmą patinusiuose artrito pažeistuose sąnariuose; gali sumažinti kraujospūdį ir cholesterolio lygį. Viena valanda saulės šviesos kasdien pakelia nuotaiką ir gerina miegą. “ Bet dėl saulės spindulių poveikio gali išsivystyti odos vėžys”, – pasakysite jūs. Tai tiesa, kad saulės šviesos perteklius didina riziką susirgti odos vėžiu, ypatingai žmonėms, turintiems šviesią odą. Tačiau galimybė susirgti vėžiu didėja tada, kai oda per daug veikiama saulės daugelio metų bėgyje. Odos nudegimai ypač žaligi. Pasikartojantys nudegimai ir stiprus įdegimas pamažu naikina odos riebalines liaukas, mažina jos elastingumą, didina raukšles, skatina pirmalaikį senėjimą. Todėl negalima būti saulėje pernelyg ilgai.

Ar jums žinoma, kad saulės šviesa padeda išvengti vėžinių susirgimų? Žmonės, kurie gauna saikingas saulės šviesos dozes, mažiau linkę sirgti krūties, storosios žarnos ir prostatos vėžiu. Tyrinėtojai taip pat tvirtina, kad vitaminas D ir kiti svarbūs sveikatai mikroelementai, atsirandantys veikiant saulės šviesai, pristabdo vėžinių ląstelių, jei tokių organizme jau yra (leukemija, limfoma, o taip pat krūties ir storosios žarnos vėžys), augimą. Kaip gi geriau panaudoti saulės šviesos privalumus ir, tuo pačiu, išvengti jos neigiamo poveikio? Tūkstantmečiais saulės šviesa buvo laikoma gyvybės šaltiniu. Šiandien mums žinoma, kad išmintingas saulės šviesos panaudojimas gali būti ypatingai vertingas. Saulė gali ir gydyti, ir žeisti, ji gali būti gyvybės arba mirties bučiniu, priklausomai nuo to, kaip mes ją panaudojam.

“Dievas tarė: “Teatsiranda šviesa!” Ir atsirado šviesa. Dievas matė šviesą ir, kad tai buvo gerai, ir Dievas atskyrė šviesą nuo tamsos” (Pradžios 1:3-4). Tegul Dievas jus laimina, kai jūs naudosite vieną iš geriausių dangaus dovanų – saulės šviesą!

 

Patarimai kaip saugiai ir vertingai naudotis saulės šviesa

Saikingas įdegimas apsaugo: tai kaip akiniai nuo saulės ant jūsų odos. Tačiau kiekvienas žmogus turi žinoti savo odos jautrumą saulės spinduliams. Šviesios odos žmonės turi pradėti įdegti nuo 5 min. per dieną. Tamsesnės odos žmonės gali pradėti nuo 10 – 15 min. per dieną, ilgindami saulės vonios laiką iki 30 min. Tai išmintinga riba daugeliui žmonių.

Atsiminkite: nesideginkite saulėje iki raudonos odos!

Nudegimai didina odos vėžio riziką. Nešiokite šviesius rūbus arba panaudokite kitus būdus apsisaugoti nuo saulės spindulių. Būkite ypatingai atsargūs šalia sniego arba vandens, taip pat apsiniaukusiomis dienomis, nes atspindėtų spindulių intensyvumas gali būti labai didelis, o ultravioletiniai spinduliai praeina netgi per debesis.

Jeigu jūs vykstate į kelionę, paruoškite savo odą, padovanoję jai keletą saulės vonių iki išvykimo. Naudinga atverti veidą ir rankas saulės spinduliams po keliolika minučių kasdien. Tokiu būdu jūs gausite būtiną jūsų kūno ir kaulų sveikatai vitamino D kiekį.

Atverkite savo namus saulės šviesai kiekvieną rytą. Tai pagerins jūsų sveikatą ir pakels nuotaiką.

Šaltinis: Laikraštis „Ваши ключи к здоровью“ –  2010 04