Vitaminas D – Sveikas.info

2023-02-21

Ar galima sukaupti vitamino D atsargų žiemai

Esatę girdėję: „Jeigu dirbi sode visą vasarą, vitaminas D kaupsis iki kito vasaros sezono“. Ar tikrai per vasarą galite sukaupti pakankamai vitamino D visai žiemai?

Vitaminas D, pasak kai kurių ekspertų, iš tikrųjų atlieka hormono funkciją mūsų organizme. Tai visa šeima, kurią sudaro D1, D2, D3, D4, D5. Aktyviausi yra D2 ir D3. Vitamino D vaidmuo įvairus: mūsų organizme jis veikia daugiau nei 40 skirtingų audinių ir 30 genų, didindamas arba mažindamas jų aktyvumą.

?? Kai kurios svarbios vitamino D funkcijos

▪️ Veikia medžiagų apykaitą, padėdamas susidaryti daugeliui hormonų ir fermentų.

▪️ Reguliuoja inkstų, kepenų, kasos, nervų sistemos, raumenų ir širdies bei kraujagyslių sistemų, taip pat virškinamojo trakto veiklą.

▪️ Būdamas natūralus imunomoduliatorius, veikia imuninės sistemos veiklą ir jos gebėjimą kovoti su infekcijomis, bakterijomis ir virusais. Taip pat slopina pernelyg didelį imuninės sistemos aktyvumą, būdingą koronavirusinei infekcijai ir kitoms autoimuninėms ligoms.

▪️ Reguliuoja ląstelių augimą ir dalijimąsi, suteikia joms galimybę būti tapačioms su savo pirmtakais, o tai apsaugo nuo vėžio išsivystymo.

▪️ Palaiko fosforo-kalcio apykaitą organizme, todėl kaulai ir dantys gerai toleruoja apkrovimą, tampa tankūs, stiprūs ir mažiau linkę į ėduonies pažeidimus ir osteoporozę.

▪️ Kuo mažesnis vitamino D kiekis kraujyje, tuo didesnis kraujospūdis, širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijų rizika, trombozės rizika.

?? Iš kur atsiranda vitaminas D

Vitaminas D vadinamas saulės vitaminu. Jis susidaro odoje veikiant saulės spinduliams. Atkreipkite dėmesį, kad soliariumas neskatina vitamino D gamybos. Karštą vasaros dieną nuo 10 iki 14 val. 30 minučių atidengę saulėje rankas ir veidą, gauname vitamino D paros normą.

10 – 30 proc. vitamino D gauname su maistu. Ši dalis sudaro neaktyvią formą, kuri dėl daugybės transformacijų virsta aktyvia forma – kalcitrioliu.

?? Kokiam laikui galima sukaupti vitamino D

Kad organizmas sukauptų pakankamai vitamino D, tiesiogine prasme turite būti beveik nuogi saulėje, tokiu būdu padidinami ultravioletinės spinduliuotės sąlyčio su oda plotą. Bet, deja, mažai matome saulės ir daug sėdime biuruose. Saulės aktyvumo pikas – nuo 10 iki 14 val. Šiuo metu patekę į saulę stengiamės nuo karščio pasislėpti į pavėsį. Todėl net vasaros metu tiems, kurie būna saulėje, vitamino D gamyba gali būti menka. Ir netgi valgydami maistą, kuriame gausu vitamino D, ir pakankamai būdami saulėje, dauguma žmonių vis tiek neturi vitamino D pakankamai.

Nepamirškite, kad kremai nuo saulės blokuoja vitamino D susidarymą. Jei norite, kad jūsų organizmas jo pasigamintų, palikite kai kurias atviras kūno dalis be apsaugos nuo saulės. Nuo spalio iki gegužės mėnesio saulės spindulių nepakanka, kad būtų skatinama vitamino D gamyba odoje.

Tyrimų duomenimis:

apie 70-80% gyventojų turi vitamino D trūkumą.

Jei vasarą gausite pakankamai vitamino D, rudeniui galbūt pakaks (maždaug mėnesiui), bet ne ilgiau. Vėliau jo lygis katastrofiškai krenta. Ypatingą dėmesį vitamino D kiekiui padidinti turėtų skirti:

▫ Žmonės, turintys vitamino D pasisavinimą mažinančius veiksnius

▫ Vyresni žmonės

▫ Žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis

?? Optimalus vitamino D kiekis kraujyje

Rekomenduojama vitamino D koncentracija kraujyje – nuo 30 iki 50 ng/ml (75 – 125 nmol/l). Trūkumas, jei mažesnė nei 30 ng/ml. Kuo šis lygis mažesnis, tuo sunkesnės pasekmės visam organizmui, todėl vitamino D kiekį reikia pasitikrinti bent kartą per metus, pvz., sausio – vasario mėn. Prieš atliekant tyrimą apie 2 savaites nevartokite vit. D papildų!

Trūkumo gydymas – tai ilgalaikis vitamino D papildų vartojimas, o kai kuriems žmonėms – nuolatinis vitamino D vartojimas. Konkrečią dozę ir laikotarpį nustato gydytojas. Jei negalite patekti pas gydytoją ir išsitirti, ir jei šiemet nevartojote vitamino D papildų, o vasarą praleidote per mažai laiko saulėje, tuomet galite drąsiai vartoti vitamino D papildus, pradedant nuo 4000 – 5000 vienetų, bent du ar tris mėnesius, savo sveikatos palaikymui. Vit. D papildus geriau vartoti reguliariai kasdien, arba bent jau kartą per savaitę (nustatytą dozę), nei kad mega dozėmis labai retai (pvz. kas mėnesį ar net 3 mėnesius).

??Kokį rinktis – VANDENS ar ALIEJAUS pagrindu?

✔️ Vandenyje tirpstantį vit. D geriau rinktis kai:

▫ Yra sutrikęs riebalų pasisavinimas (kepenų, tulžies pūslės, kasos ligos, mukoviscidozė)

▫ Pagyvenusiems žmonėms

▫ Kūdikiams

▫ Jeigu reikia vartoti antacidus, kortizolį, barbitūratus, statinus

▫ Jei maiste yra daug sočiųjų riebalų (dažniausiai tai gyvūninės kilmės)

✔️Visiems kitiems puikiai tinka aliejaus pagrindu. Šį variantą geriau vartoti valgio metu. Aliejaus pagrindu vit. D3 geriau pasisavinamas su nesočiaisiais riebalais maiste.

?? PROFILAKTINĖS DOZĖS neturintiems vit. D trūkumo:

▪️ Idealiam žmogui nuo 18 m. po 2000 TV per dieną

▪️ Vyresniems nei 65 m. vartoti nuolat 2000-4000 TV per dieną

▪️ Naujagimiams 0-6 mėn. 400 TV per dieną; 6-12 mėn. 400-600 TV per dieną

▪️ Vaikams 1-18 metų 600-3000 TV per dieną

❗️Tiksliau parinkti dozę ypač svarbu kūdikiams ir vaikams, kurių kūno masė yra mažesnė, todėl didesnė perdozavimo rizika. Suaugusiems perdozavimas nėra toks baisus – jiems grėsmingesnis nepakankamas dozavimas.

Vitamino D aktyvavimui ir pasisavinimui daro neigiamą įtaką:

▪️ Inkstų ligos (inkstuose vyksta jo aktyvacija)

▪️ Įvairios virškinamojo trakto ligos

▪️ Viršsvoris

▪️ Hipertirozė

▪️ Piktybiniai dariniai

IŠVADA:

✔️Vitaminas D svarbus visoms organizmo ląstelėms, bet ypatingai imuninei sistemai, galvos smegenims, kaulams.

✔️Gina nuo infekcijų, vėžio, širdies-kraujagyslių ligų, virškinamojo trakto ligų.

✔️Vitamino D deficitas – praktiškai visuotinis, totalinis.

✔️Bent kartą per metus reikėtų pasitikrinti bendrą vitamino D kiekį kraujyje.

✔️Nei maistas, nei saulė negali aprūpinti vit. D ištisus metus.

✔️Vit. D reikia naudoti visiems rudenį – žiemą – pavasarį, o kai kuriems net vasarą.

BŪKITE SVEIKI ?

“Smagi dienos šviesa, malonu akims matyti saulę.” (Mokytojo 11:7, Biblija)

(Paruošta pagal Sveikatingumo centro „Naš Dom” Ukrainoje šeimos gydytojos, fizioterapijos ir gydomųjų mankštų, mitybos ir gyvensenos medicinos specialistės, Amerikos gyvensenos medicinos draugijos narės Tatjanos Ostapenkos paskaitą.)

Visą gydytojos paskaitą rusų k. galima perklausyti ČIA.

2023-01-162023-01-15

Dėl vitamino D trūkumo kenčia 70% lietuvių

Kaip teigė Santaros klinikų nefrologė Diana Sukackienė, Lietuvoje atliktų išsamių tyrimų duomenimis, net 67% populiacijos nustatyta maža vitamino D koncentracija kraujyje, kiek daugiau nei 20% – normali ir tik 12% turėjo perviršį, o ir daugiausia jų buvo kūdikiai ir vaikai iki vienų metų.

„Lietuviams vitamino D išties trūksta. Žinoma, sezoniškumas turi įtakos jo koncentracijai kraujyje. Tyrimų metu pastebėta, kad didžiausias vitamino D trūkumas nustatomas sausio–balandžio mėnesiais, o birželio–rugpjūčio mėnesiais vitamino D koncentracija būna šiek tiek didesnė. Visgi net 50% tiriamųjų net vasaros laikotarpiu buvo būdingas vitamino D trūkumas. Tad ši problema aktuali ne vien tik šaltuoju sezonu, bet visus metus, ne išimtis ir vasarą”, – sako gydytoja.

Pasak Santaros klinikų gydytojos nefrologės, vyresniems nei 65 metų žmonėms rekomenduojama vitaminą D vartoti visus metus, nepriklausomai nuo sezono. Visgi jaunesnio amžiaus žmonės, mažai laiko praleidžiantys saulėje, taip pat turėtų reguliariai pildyti šio vitamino atsargas.

D. Sukackienės teigimu, kokiomis dozėmis reikia vartoti vitaminą D, yra labai individualu, tai priklauso nuo situacijos ir to, ar žmogus susiduria su minėto vitamino trūkumu ar jau deficitu.

Šaltinis: https://www.diena.lt/naujienos/sveikata/sveikata/gydys-nuo-vitamino-d-trukumo-parenge-gaires-lietuvai-1035033

2022-12-012022-12-01

Rudeninis liūdesys ir kas už jo slypi?

Vis labiau vėstant orams, rečiau džiuginant saulės spinduliams ir trumpėjant dienoms, prasideda ne tik peršalimo ligų sezonas: daugelis iš mūsų pajaučia ir psichologinės savijautos sušlubavimą. Atrodo, kad rytais nebenorime keltis, dažnai norisi miego, greičiau pavargstame, jaučiamės liūdni, prislėgti, mažiau energingi. Kai kurie tai vadina „rudeniniu liūdesiu“ ir tikisi, kad jis pasibaigs kartu su šaltomis dienomis. Vis dėlto kartais po šiuo nekaltu apibūdinimu iš tiesų slepiasi sezoninė depresija, trikdanti emocinę, pažintinę ir fiziologinę mūsų veiklą.

Tad ką daryti, jeigu jaučiate, kad toks „rudens liūdesys“ ima vis labiau apsunkinti jūsų kasdienybę ir mintis?

Sezoninė depresija, dar vadinama sezoniniu afektiniu sutrikimu (SAD), yra depresinis sutrikimas, pasireiškiantis rudenį ir žiemą ir įvardijamas kaip ilgą laiką besitęsiantis nuotaikos pablogėjimas. Atėjus šiltajam metų laikui — pavasariui ir vasarai — SAD išnyksta, tačiau sveikatos specialistai pastebi, kad dažniausiai šis sutrikimas cikliškai kartojasi mažiausiai dvejus metus.

Pagrindiniai rudeninės depresijos simptomai yra energijos stygius, apatija, bejėgiškumo jausmas, nerimas, bendravimo vengimas, nuolatinis mieguistumas, įvairūs apetito pokyčiai, gebėjimo džiaugtis gyvenimu praradimas. Ją gali lydėti ir fiziniai negalavimai: dažni galvos ar skrandžio skausmai, dusulys.

Tikslios sezoninės depresijos priežastys nėra žinomos, bet manoma, kad tokia būsena atsiranda pirmiausiai dėl saulės šviesos trūkumo. Pablogėjus orams ir sumažėjus natūralios saulės šviesos, sutrinka žmogaus vidinis laikrodis, reguliuojantis mūsų miegojimo ir prabudimo ciklus. Kitaip tariant, smegenyse pakinta cheminių medžiagų — hormonų melatonino ir serotonino — kurių gamybai įtakos turi saulės šviesa, pusiausvyra.

Melatoninas organizme gaminasi tamsiu paros metu ir yra atsakingas už mūsų pasiruošimą miegui bei jo kokybę. Susijungęs su smegenyse esančiais receptoriais, melatoninas padeda sumažinti nervinį aktyvumą. Tačiau žmonėms, kuriems nustatoma stipri rudeninė depresija, melatonino išsiskyrimas vėluoja, t.y. jis gaminasi ne tada, kada turėtų. Dėl to sutrinka mūsų organizmo cirkadinis ritmas, tampa sunku užmigti, o miego kokybė stipriai suprastėja.

Jeigu norite jaustis geriau, įpraskite vaikščioti lauke. Per pietų pertrauką išeikite į lauką bent 10 minučių ir jūsų sveikata sustiprės, nuotaika bus geresnė. Šviesa ir daugiau deguonies tarsi įjungia aktyvesnę laimės hormono melatonino gamybą. Svarbu, akių nepaslėpti po akiniais nuo saulės ir leisti tinklainei sugerti šviesą. Kiekvieną dieną kelis kartus vėdinkite patalpas – prisotinkite orą deguonies. Mat trūkstant deguonies greičiau pavargstame, tampame pasyvūs ir suprastėja nuotaika.

Trūkstant natūralios saulės šviesos, organizme sumažėja ir vitamino D gamyba. Vitaminas D aktyvuoja serotonino produkciją — pastarasis reguliuoja nerimą, laimės suvokimą ir nuotaiką. Esant vitamino D trūkumui, pasireiškia nuovargis, silpnumas, prislėgta nuotaila, tad manoma, kad būtent serotonino ir melotonino gamybos organizme disbalansas ir sukelia rudeninę depresiją. Tamsiuoju metų laiku vartokite vitamino D papildus.

Pirmieji rudeninės depresijos simptomai gali pasireikšti jau spalio ar lapkričio mėnesiais, todėl norintys išvengti šio negalavimo turėtų imtis prevencinių priemonių rudeniui dar nespėjus įsibėgėti ir nelaukiant simptomų pasireiškimų. Verta pradėti nuo tokių paprastų dalykų kaip dvasiniai skaitiniai ir apmąstymai, laiko leidimas gryname ore, trumpesnis išmaniųjų įrenginių naudojimo laikas, fizinis aktyvumas.

Pastarasis — itin reikalingas, ir visai nesvarbu, kas tai: vaikščiojimas, bėgiojimas, mankšta, lankymasis sporto klube, šokiai… Moksliškai įrodyta, kad sportuojant žmogaus organizmas gamina laimės hormonus, svarbiausia, kad tuo būtų užsiimama reguliariai, 3-5 kartus per savaitę bent po pusę valandos.

Didelę įtaką gerai mūsų emocinei būklei daro ir tinkama, pilnavertė mityba. Valgykite daug šviežių daržovių, vaisių, nepamirškite visadalių grūdų produktų, riešutų. Rekomenduojama vartoti mažiau rafinuotų, stipriai perdirbtų produktų, ypač savo sudėtyje turinčių daug cukraus.

Dar vienas efektyvus būdas, padedantis nuslopinti rudeninį liūdesį yra saulės šviesos terapija, kurią galima visiškai nesudėtingai įtraukti į savo kasdienę rutiną. Šviesos terapijos metu naudojamos specialios lempos, kurios, skleisdamos plataus spektro ultravioletinius spindulius, imituoja dienos šviesą. Dažniausiai pacientams skiriami 30 minučių rytiniai šviesos terapijos seansai, kuriuos atlikti galima tiesiog skaitant rytinį laikraštį ar valgant pusryčius.

Jeigu jaučiate, kad neturite ramybės, viskas atrodo beprasmiška ar per sunku, pasinaudokite Jėzaus kvietimu:

„Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; aš jus atgaivinsiu! Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. Mano jungas švelnus, mano našta lengva“. (Mato 11:28-30)

Biblijos tyrinėjimas ir nuoširdus pokalbis su Dievu, suteiks jūsų gyvenimui prasmę, atrasite tikrą džiaugsmą. Pasirūpinkite savimi ir būkite visapusiškai SVEIKI.

2021-06-21

VIRUSAI ir gydymas SAULE

Atsiradus naujoms sunkioms ligoms, tokioms kaip atipinei pneumonijai ar Covid-19, specialistai kuria naujas vakcinas ir gydymo metodus. Mes nežinome, kokios ligos gali atsirasti. Tačiau galime naudoti tai, ką gydytojai sėkmingai naudojo prieš 100 metų, kai gripas plito visame pasaulyje.

Seni 1918 metų įrašai apie pandemiją rodo, kad šiandien mažai žinomas būdas kovoti su gripu, buvo gana efektyvus. Jis gali padėti ir mums šiandien. Medikai nustatė, kad sunkiai sergantys gripu pacientai, kurie buvo lauke, pasveikdavo dažniau nei esantys patalpose.

Gryno oro ir saulės spindulių derinys neleido daugeliui pacientų mirti ir plisti infekcijai tarp medicinos personalo. Tam yra mokslinis pagrindas.

Tyrimai rodo, kad GRYNAS ORAS ir SAULĖS ŠVIESA:

Naikina kenksmingus mikrobus, padėdami išvalyti orą. Daugelis žinomų bakterijų sunaikinamos per 2 valandas, veikiant ultravioletiniams spinduliams. Oro dezinfekavimas vyksta esant gerai ventiliacijai. Būtent todėl anksčiau ligoninėse buvo aukštos lubos ir didžiuliai langai. Atradus antibiotikus, senos žinios ir patirtis buvo pamiršti, tačiau, labai gaila, kenksmingos bakterijos tampa vis atsparesnės antibiotikams.

Inaktyvuoja (daro neveiklų) gripo virusą. Saulės šviesa naikina bakterijas, sukeliančias plaučių uždegimą ir kitas infekcijas. Pirmojo pasaulinio karo metu karo chirurgai užkrėstoms žaizdoms gydyti naudojo saulės šviesą. Jie žinojo, kad tai puiki dezinfekavimo priemonė.

Saulės šviesa skatina vitamino D gamybą. Žemas vitamino D kiekis sukelia kvėpavimo takų infekcijas ir gali padidinti imlumą gripui. Šis vitaminas taip pat dalyvauja kalcio apykaitoje ir kaulų formavime. Norėdami pakankamai gauti vitamino D, šviesiaodžiai žmonės, gyvenantys vidutinio klimato sąlygomis, saulėtomis dienomis turi pabūti saulėje 15 minučių. Tamsiaodžiai, norėdami gauti tą patį vitamino D kiekį, saulėje turėtų būti šiek tiek ilgiau.

Be to mokslininkai kalba ir apie kitas saulės spindulių GYDOMĄSIAS savybes:

Jie padidina bendrą limfocitų kiekį, o tai žymiai sustiprina imuninės gynybos mechanizmą; normalizuoja kraujospūdį ir sumažina cholesterolio kiekį kraujo plazmoje.

Sumažina cukraus kiekį kraujyje, kas, tikriausiai, susiję su kasos beta ląstelių stimuliacija ir efektyvesne insulino gamyba, o taip pat su fermento stimuliacija, kuris padeda kepenims pašalinti iš kraujo gliukozę ir laikyti atsargoje glikogeno pavidalu.

Gerina nuotaiką, tikriausiai dėl padidėjusios endorfinų gamybos. Šviesa daugumai žmonių sukelia vidinio komforto ir nervų-raumenų atsipalaidavimo būseną.

Gerina hormonų gamybą. Pavyzdžiui, melatoninas gaminamas vienoje mažiausių organizme, kankorėžinėje liaukoje, esančioje smegenyse. Jis atsakingas už normalų miegą. Saulės šviesa blokuoja melatonino gamybą, kuri pradeda didėti tik sutemus. Priešingas poveikis pasireiškia kito hormono, kortizolio, atveju. Natūralus kortizolio lygis žmogaus organizme didžiausias ankstyvą rytą, o jo kritimas prasideda arčiau nakties, kas sukelia žmogui mieguistumą.

Skatina kalorijų deginimą ir mažina viršsvorį. Saulės šviesai veikiant skydliaukę, padidėja tiroksino gamyba, o tai pagerina medžiagų apykaitos procesų eigą organizme.

Reguliuoja savalaikį paauglių lytinį brendimą, stimuliuodama hipofizę ir lytines liaukas.

Apsaugo nuo naujagimių geltos. Neišnešiotų naujagimių gelta tampa tikra bėda. Saulės šviesa (arba kvarcinė lempa) mažina gelta sergančiųjų naujagimių bilirubino kiekį kraujyje palengvindama jo pašalinimą per inkstus.

Priešakyje dar beveik visa vasara. Maksimaliai išnaudokite visas saulės ir gryno oro teikiamas naudas, tačiau būkite išmintingi, venkite saulės nudegimų ir kitų kenksmingų pasekmių odai ir akims.

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/virusy-i-lechenie-solntcem/

2021-03-15

SAULĖS ŠVIESA – gerai savijautai ☀️

Jūs tikriausiai sutinkate, kad saulė svarbi gyvybės žemėje palaikymui. Visuotinai žinoma, kad saulė teikia šilumą ir šviesą. Ji būtina augalų augimui. Kaip saulės šviesa veikia mūsų sveikatą?

Saulės šviesa naikina MIKROBUS. Štai kodėl vėdinant antklodes, pagalves ir tuos daiktus, kuriuos dažnai neplaunate, reikia padėti saulės atokaitoje. Kuo dažniau atidarykite langus savo namuose. Saulės šviesa sunaikins jūsų namuose esančias bakterijas ir neleis atsirasti pelėsiui.

Veikiant saulės šviesai, stiprėja IMUNINĖ SISTEMA ir padidėja organizmo priešinimasis infekcijoms. Baltųjų ląstelių, ypač limfocitų, skaičius kraujyje išauga. Taip pat ir antikūnių padaugėja. Tokia būsena tęsiasi tris savaites. Peršalimo tikimybę galima labai sumažinti, saulėje praleidžiant 10 minučių 2 kartus per savaitę. Be to įdegusi oda geriau atsispiria infekcijai.

Saulės šviesa STIPRINA KAULUS. Saulės spinduliams veikiant odą organizmas pasigamina vitaminą D, kuris padeda absorbuoti kalcį iš žarnyno ir panaudoja jį sveikų kaulų statybai. Saulės šviesa apsaugo nuo rachito ir padeda išvengti bei gydyti osteoporozę. Yra informacijos apie saulės šviesos trūkumo ir ėduonies atsiradimo ryšį.

RAUDONIEJI KRAUJO KŪNELIAI geriau funkcionuoja saulei veikiant organizmą. Padidėja jų sugebėjimas pernešti deguonį į ląsteles, tai padeda padidinti energijos lygį, ištvermę ir išvengti daugelio ligų.

CHOLESTEROLIS odoje virsta vitaminu D veikiant ultravioletiniams saulės spinduliams, dėl to sumažėja cholesterolio kiekis kraujyje.

Saulės šviesa stimuliuoja GERĄ SAVIJAUTĄ, pagerėja nuotaika. Kasdienis saulės vonių priėmimas padidins melatonino kiekį, kuris pagerina miegą. Daugumai žmonių saulės šviesa, ypač kartu su mankšta, svarbi priemonė užkirsti kelią ir gydyti ūmines ir lėtines depresijos formas. Pasinaudokit kiekviena galimybe pabūti saulės šviesoje, ypatingai rudens-žiemos debesuotų dienų periodu.

Saulės šviesa turi ir GYDOMŲJŲ SAVYBIŲ. Žaizdos odoje, kasdien trumpai pabuvus saulės šviesoje užgyja daug greičiau. Saulės šviesa mažina patinusių sanarių skausmą ir kai kuriuos priešmenstruacinio sindromo simptomus (PMS).

Žmonėms, kurie gauna pakankamai saulės šviesos, tikimybė susirgti krūties, storosios žarnos, priešinės liaukos VĖŽIU mažiausia.

Šiuo metu, kai pavasaris tik prasideda, NET IR APNIUKUSIOMIS DIENOMIS pasistenkime pabūti lauke. Dalis saulės spindulių ir pro debesis pasieks jūsų akis, tai skatins DŽIAUGSMO hormono seratonino gamybą. O vakare iš seratonino bus pagamintas melatoninas. Jis suteiks jums kokybišką MIEGĄ ir inicijuos ląstelių atsinaujinimą, tuo apsaugodamas jas NUO ONKOLOGIJOS.

2021-01-282021-01-28

Hormonas D – nepelnytai sumenkintas iki vitamino lygio (1 dalis)

Šį kartą apie VITAMINĄ D.

KĄ REIKIA ŽINOTI APIE šį svarbų vitaminą – hormoną?

Vitaminas D, tai ne vienas vitaminas, o visa šeima: D1, D2, D3, D4, D5. D2 gauname su maistu, o D3 pasigamina saulei veikiant odą.

Kokią NAUDĄ duoda šis vitaminas:

veikia daugiau nei 40 skirtingų audinių

daro įtaką 30-ies genų aktyvumui

dalyvauja medžiagų apykaitoje (mineralų, angliavandenių, riebalų)

hormonų ir fermentų gamyboje

reguliuoja inkstų, kepenų, tulžies pūslės, nervų sistemos, kaulų-raumenų, širdies-kraujagyslių, virškinamojo trakto, imuninės sistemos darbą.

Vitaminas D yra protingas imuninės sistemos vadovas. Jis atlieka imunomoduliatoriaus vaidmenį, t.y. balansuoja visos sistemos ar tam tikro organo darbą; ten kur reikia sustiprinti – sustiprina, ten kur reikia sumažinti aktyvumą – sumažina.

Vit. D saugo nuo infekcijų, neleisdamas bakterijoms ir virusams prisitvirtinti prie ląstelių ir jiems daugintis mūsų organizme.

Slopina per daug audringą imuninės sistemos reakciją, galinčią pakenkti žmogui. Tokia reakcija būdinga koronaviruso infekcijos atveju.Imuninės ląstelės sugeba savyje sukaupti vitaminą D ir lokaliai dideliais kiekiais jį aktyvuoti. Ir tai labai stipriai padidina imuninių ląstelių aktyvumą, reaktyvumą kovoje su virusais ir bakterijomis. Tai padeda greičiau pasveikti ir išvengti komplikacijų. Todėl vit. D naudojamas COVID-19 infekcijos gydymui.

Vit. D Efektas:

reguliuoja arterinį kraujospūdį

gina centrinės nervų sistemos audinius

apgina nuo infekcijų

sumažina autoimuninių ir kaulų susirgimų riziką

10-30 minučių saulei veikiant veido, rankų odą (tarpe 10-14 val., gegužės-rugsėjo mėn.), vitamino D pasigamins tos dienos organizmo poreikiams. Jei norime sukaupti vitamino D atsargų, reikės išsinuoginti ir didesnį kūno plotą pašildyti saulėje. Net jeigu vit. D gauname su maistu ir pakankamai būname saulėje vasarą, mes galime sukaupti vitamino D atsargų tik maždaug mėnesiui.

GLOBALUS DEFICITAS!

Viskas priklauso nuo to, kokiose platumose gyvename. Visi gyventojai virš 42 lygiagretės gauna per mažai ultravioletinių spindulių (Lietuvos gyventojai esame gerokai šiauriau – 55 lygiagretėje). Todėl ir mūsų krašte nuo rugsėjo iki gegužės mėnesio vitamino D gamyba per odą yra nulinė. Tik 10-30 procentų gauname su tam tikru maistu, todėl maistas nepatenkins mūsų vit. D poreikių. Veikiant soliariumo spinduliais vit. D nesigamina. Todėl reikėtų naudoti D vitaminą papildomai. 80% Ukrainos gyventojų (Lietuvoje dar daugiau) turi vitamino D deficitą ir tik 4% turi pakankamai, nes naudoja papildomai.

Vitamino D aktyvavimui ir pasisavinimui daro neigiamą įtaką:

Inkstų ligos (inkstuose vyksta jo aktyvacija)

Įvairios virškinamojo trakto ligos

Viršsvoris

Hipertirozė

Piktybiniai dariniai

KOKIOS PASEKMĖS, esant vit. D deficitui? Gali išsivystyti:

hipertoninė liga

I tipo cukrinis diabetas

autoimuniniai susirgimai (išsėtinė sklerozė, reumatoidinis artritas)

centrinės nervų sistemos ligos (epilepsija, Parkinsono liga, Alzheimerio liga ir kt.)

infekcinės ligos (tuberkuliozė ir kt.)

onkologiniai susirgimai (krūties, gimdos, storosios, tiesiosios žarnos, prostatos ir kt.)

kaulų ligos (rachitas, osteoporozė, paradantozė, kariesas)

Jei organizme yra vit. D trūkumas ir pavyksta jo lygį PAKELTI 10-čia ng/ml:

17% mažėja bendras susirgimų vėžiu skaičius

29% mažėja bendras mirtingumas nuo piktybinių auglių

Jei vit. D lygis PAKANKAMAS:

50% sumažėja rizika susirgti ūminėmis kvėpavimo takų ligomis

beveik 4 kartus mažėja rizika susirgti infekcine pneumonija

82,2 % sergančiųjų COVID-19 buvo per mažas vit. D kiekis kraujyje, mažiau nei 20 ng/ml.

Norma 30-50 ng/ml (75-125 nmol/l)Trūkumas 20-30 ng/ml (50-75 nmol/l)

(ng/ml * 2,496 = nmol/l)

2020 10 mėn. Ispanijoje Kordobos mieste Karalienės Sofijos universitetinėje ligoninėje buvo atliktas tyrimas. Stacionare gydomi ligoniai, kurie sirgo sunkia COVID-19 forma, atsitiktine tvarka buvo padalinti į 2 grupes.

Vienai grupei (50 pacientų) kartu su bendru gydymu buvo duodamas aktyvus vit.D didelėmis gydomosiomis dozėmis. Iš jų tik 2% pateko į reanimaciją ir nė vienas nemirė.

50 % sergančiųjų iš antros grupės (26 pacientai), kuriai nebuvo duodamas vit. D, pateko į reanimaciją ir 8% iš jų mirė.

(TĘSINYS kitą dieną )