Kada obuoliai ypač naudingi

Šiek tiek informacijos, kokiais atvejais obuoliai ypač NAUDINGI:

👉🏻 VIDURIAVIMAS ir KOLITAS: obuoliuose esantis pektinas veikia kaip kempinė, sugeria ir pašalina toksinus, kuriuos gamina bakterijos, sukeliančios gastroenteritą ir kolitą. Taninai sausina žarnyno gleivinę ir mažina uždegimą. Organinės rūgštys veikia kaip antiseptikai ir normalizuoja žarnyno mkroflorą. Dieta, kai valgomi tik obuoliai, veiksminga bet kokio tipo viduriavimui.

👉🏻 VIDURIŲ UŽKIETĖJIMAS: obuoliai reguliuoja žarnyno veiklą, koreguoja ir viduriavimą, ir vidurių užkietėjimą. Vieno ar dviejų obuolių valgymas ryte tuščiu skrandžiu padės įveikti sumažėjusį žarnyno tonusą.

👉🏻 Lėtinė odos EGZEMA, kurią sukelia apsinuodijimas dėl vidurių užkietėjimo.

👉🏻 HIPERTENZIJA: Japonijoje, kur suvartojama ypač daug druskos, atlikus tyrimus nustatyta, kad tie, kurie reguliariai valgo obuolius, turi žemesnį kraujospūdį nei kiti gyventojai. Obuoliuose beveik nėra natrio, juose gausu kalio, kuris prisideda prie hipertenzijos gydymo.

👉🏻 CHOLESTEROLIO perteklius: Kelis mėnesius kasdien valgant du ar tris obuolius veiksmingai mažinamas cholesterolio kiekis. Teigiamas poveikis paaiškinamas tuo, kad pektinas absorbuoja tulžies druskas žarnyne, pagrindinę cholesterolio gamybos medžiagą.

👉🏻 ATEROSKLEROZĖ: dėka flavonoidų, ypač kvercetino, gausos obuoliai padeda išvengti cholesterolio nusėdimo ant arterijų sienelių ir arterijų susiaurėjimo. Flavonoidai taip pat neleidžia susidaryti trombams (kraujo krešuliams) kraujyje. Reguliarus obuolių vartojimas apsaugo nuo vainikinių arterijų susiaurėjimo, kuris gali sukelti širdies priepuolį.

👉🏻 TULŽIES AKMENŲ LIGA: Obuoliai turi tulžį skystinantį poveikį, todėl apsaugo nuo akmenų susidarymo. Tačiau tiems akmenims, kurie jau susiformavo, jie neturi jokios įtakos.

👉🏻 DIABETAS: diabetikams obuoliai tinka dėl 2 priežasčių:

– Fruktozė, kuri sudaro didžiausią obuoliuose esančių cukrų dalį, insulino, kad patektų į ląsteles, nereikalauja.

– Pektinas reguliuoja cukrų išlaisvinimą, todėl jie į kraują patenka lėtаi ir palaipsniui.

👉🏻 STOROSIOS ŽARNOS VĖŽYS: Japonijoje atlikti tyrimai parodė, kad obuoliuose esantis pektinas gali užkirsti kelią vėžinių navikų augimui storojoje žarnoje. Juos naudinga valgyti žmonėms, turintiems didelę storosios žarnos vėžio riziką, taip pat tiems, kuriems jau buvo diagnozuotas šios rūšies vėžys ir kurie yra gydomi, kad būtų išvengta atkryčių.

Obuoliuose esančios NAUDINGOS medžiagos:

▫ PEKTINAS žarnyne veikia kaip „šluota“ ir palengvina toksinų pasišalinimą su išmatomis.

▫ ORGANINĖS RŪGŠTYS (obuolių, citrinos, gintaro, pieno ir salicilo rūgštys) atnaujina žarnyno mikroflorą ir neleidžia žarnyne vykti fermentacijai.

▫ TANINAI turi priešuždegiminį poveikį.

▫ FLAVONOIDAI neleidžia oksiduotis mažo tankio cholesteroliui, todėl mažėja rizika cholesteroliui nusėsti ant arterijų sienelių.

▫ BORAS palengvina kalcio ir magnio įsisavinimą.

❗SVARBU atsiminti, kad viskas naudinga su saiku, mityba turi būti pilnavertė ir įvairi.

Būkite sveiki 🧡

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

Saldžioji paprika – maistas skrandžiui ir…

? Paprikose mažai baltymų, angliavandenių ir praktiškai nėra riebalų, todėl jų kaloringumas mažas. Turi nedaug B grupės vitaminų, vitamino E ir visų biologiškai vertingų elementų. Tačiau du jos sudėtyje esantys vitaminai nusipelno ypatingo dėmesio:

??PROVITAMINO A (beta karoteno) turi 570 µg/100 g, o tai yra daugiau nei pusė šio vitamino paros poreikio suaugusiam vyrui.

Be beta karotino, kuris organizme virsta vitaminu A, paprikose yra ir kitų karotinoidų, tokių kaip likopenas. Pastarojo dideliais kiekiais randama pomidoruose. Nepaisant to, kad likopenas nevirsta vitaminu A, jis yra galingas antioksidantas ir apsaugo ląsteles nuo vėžinių išsigimimų.

??VITAMINAS C: raudonuosiuose paprikose jo yra beveik keturis kartus daugiau nei citrinose ir apelsinuose. 100 gramų paprikų vitamino C yra daugiau nei tris kartus daugiau rekomenduojamos paros normos.

Paprika svarbus kitų fitocheminių medžiagų šaltinis:

??FLAVONOIDAI – galingi priešuždegiminiai antioksidantai, apsaugantys kraujotakos sistemą.

??KAPSAICINAS – tai medžiaga suteikianti tam tikros rūšies paprikoms aštrumą. Saldžioji paprika turi 0,1% kapsaicino, dešimt kartų mažiau nei aitrioji paprika (1% ir daugiau). Mažomis dozėmis, pavyzdžiui, saldžiosiose paprikose, kapsaicinas sukelia apetitą ir skatina virškinimą. Didelėmis dozėmis pažeidžia odą ir gleivines.

??LĄSTELIENOS – apie 2 %. Kartu su kapsaicinu ląsteliena suteikia vidurius laisvinantį poveikį.

Ypač NAUDINGOS:

✅ SKRANDŽIO negalavimai: tinka tiems, kurie kenčia nuo dispepsijos (nevirškinimo), atsiradusios dėl skrandžio sulčių trūkumo ar stemplės atonijos, nes paprika skatina skrandžio sulčių tekėjimą ir mažina uždegimą.

✅ VIDURIŲ užkietėjimas: turi lengvą vidurius laisvinantį poveikį ir neleidžia kauptis dujoms.

✅ Cukrinis DIABETAS ir NUTUKIMAS: paprikas gerai toleruoja diabetikai, nes jose yra mažai angliavandenių. Taip pat tinka dietai, skirtai nutukimui.

✅ Virškinimo trakto VĖŽIO prevencija: kadangi paprikose gausu antioksidantinį poveikį turinčių vitaminų (A ir C), kurie apsaugo ląsteles nuo mutageninio kancerogenų poveikio, reguliarus vartojimas padeda išvengti vėžio, ypač virškinimo organų (skrandžio ir storosios žarnos).

PARUOŠIMAS:

? ŠVIEŽIOS: Valgydami jaunas, švelnias, termiškai neapdorotas paprikas, gausite didžiausią maistinę naudą.

? KEPTOS: Sveikiausias paprikų paruošimo būdas – kepti jas orkaitėje. Aliejuje keptos paprikos blogai virškinamos, nes sugeria didelį kiekį aliejaus. Paprika yra daugelio receptų ingredientas, ypač padažuose ir “pisto” (ispaniškas pipirų, pomidorų, cukinijų ir kitų daržovių patiekalas).

? DŽIOVINTA paprika – tai prieskonis, gaunamas malant džiovintas raudonąsias paprikas. Jame labai daug provitamino A, suteikia gražią raudoną spalvą padažams, bulvėms, ryžiams ir daugeliui kitų patiekalų. Todėl paprika naudojama kaip sveikas maisto dažiklis.

✔️Paprikos ODELĖ ne visada gerai virškinama žmonėms su jautriu skrandžiu. Kad pašalintumėte odelę, nesupjaustytą įdėkite į orkaitę ir kepkite, kol odelė pradės atsiskirti. Tada įdėkite į šaltą vandenį, tai palengvins odelės pašalinimą.

✔️Keptas paprikas galima PAGARDINTI trupučiu augalinio aliejaus, druska, citrina, česnaku ir petražolėmis. Sėklos, o ypač jas dengiančios plėvelės, paprikoms gali suteikti kartaus skonio, todėl jas reikia pašalinti.

? Praturtinkite savo mitybą saldžiosiomis paprikomis, mėgaukitės Dievo dovanomis ir būkite sveiki!!

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

AGURKAI valo ir gražina ODĄ

? Suvalgytas agurkas prilyginamas išgertai stiklinei vandens. Atsižvelgiant į tai, kad 96% jo masės yra vanduo, 250 g agurke yra 240 g vandens, tačiau tai nereiškia, kad agurkų maistinė vertė maža! Likę 10 gramų kietųjų medžiagų (250 gramų sveriančiame agurke) turi didelę biologinę vertę ir gydomąją galią.

? Agurkai turi šias GYDOMĄSIAS savybes:

??VALOMOSIOS: Jie palengvina atliekų pašalinimą iš kraujotakos per šlapimą ar odą.

??DIURETINĖS: jie padidina šlapimo gamybą.

??LAKSACINĖS: Dėl didelio vandens kiekio (96%) ir tirpių skaidulų (0,8%) agurkai palengvina išmatų judėjimą žarnyne.

? Pagrindiniai agurkų PANAUDOJIMO būdai:

?ODOS LIGOS: agurkai drėkina odą ir aprūpina organizmą siera, reikalinga sveikoms odos ląstelėms, nagams ir plaukams. Tuo pačiu metu agurkai valo kraują nuo toksinių medžiagų. Jie rekomenduojami kenčiantiems nuo egzemos, dermatozės ir psoriazės. Agurkų kompresai – veiksmingas kosmetikos produktas. Geriausių rezultatų galima pasiekti derinant vidines agurkų savybes ir išorinį jų poveikį odai:

– patrinkite odą agurku;

– plonus agurkų griežinėlius uždėkite ant pažeistas odos.

?VIDURIŲ UŽKIETĖJIMAS dėl žarnyno atonijos.

?ŠLAPIMO RŪGŠTIES perteklius ir dieta, kurioje gausu gyvūninių produktų, nes agurkai palengvina šlapimo rūgšties ir kitų organizmo atliekų pašalinimą.

?NUTUKIMAS – dėka to, kad agurkuose labai nedaug kalorijų ir jie suteikia sotumo jausmą.

?CUKRINIS DIABETAS dėl to, kad agurkuose mažai angliavandenių ir tuo pačiu nemažas vitaminų ir mineralų kiekis.

? PARUOŠIMAS ir VARTOJIMAS:

??Dažniausiai valgomi žali: Svarbu kruopščiai sukramtyti. Su jais galima gaminti įvairiausias salotas, susmulkinti kartu su pomidorais ir kitomis daržovėmis ruošiant gazpacho – šaltą pomidorų sriubą. Jei agurkai nebuvo užauginti ekologiškai ir buvo paveikti pesticidais, reikia nulupti jų odą.

??Apdorojimas: galima naudoti sriuboje, troškinti su kitomis daržovėmis.

??Marinuoti arba sūdyti: maži agurkėliai marinuojami, pridedant druskos ir acto. Marinuoti agurkai nėra sveikas produktas.

?Agurkai yra vienas iš daugiausiai vandens turinčių maisto produktų. Baltymų, angliavandenių ir riebalų kiekis labai mažas. Juose taip pat yra nedidelis kiekis provitamino A, vitaminų B, C ir E.

?Didelę maistinę ir terapinę agurkų vertę lemia juose esantys labai ŠARMINIAI mineralai. Agurkuose yra kalio, fosforo, magnio ir geležies, taip pat įvairių mikroelementų, tarp kurių išsiskiria SIERA.

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM