P O S Ū K I S ~ išeminė širdies liga

Noriu su jumis pasidalinti tikra istorija apie žmogų, kuris susidūrė su labai rimta širdies liga. Ši istorija parodo, kokią didelę įtaką mūsų sveikatai gali turėti gyvenimo būdas ir mityba – ir kad net sudėtingose situacijose gali atsirasti viltis.

~~~~~~~~~~~~~~~

Henkas Delmontas buvo fermeris. Daugelį metų jis dirbo su gera žemės ūkio technika, turinčia kabiną su oro kondicionieriumi. Tai smarkiai pakeitė jo anksčiau fiziškai aktyvų gyvenimo būdą. Galiausiai vyrui išsivystė krūtinės angina (stenokardija). Jis pradėjo jaustis vis blogiau – nebegalėjo atsikelti iš lovos ir nueiti iki vonios kambario be skausmo.

Kai Henkas pagaliau apsilankė pas gydytoją ir jam buvo atlikta angiografija, paaiškėjo, kad širdies liga pažengusi tiek, jog jokie šuntavimo ar kiti chirurginiai metodai jau nebegali padėti.

– Henkai, – tarė gydytojas, – medicininiu požiūriu mes nebegalime jums padėti. Man labai gaila.

Jam buvo paskirti keli vaistai, kurių dauguma tik malšino skausmą. Po to jis buvo išsiųstas namo susitvarkyti savo reikalų.

Tačiau Henko dukra nenorėjo pasiduoti. Ji buvo girdėjusi apie vieną sveikatos centrą Vakaruose ir tikėjo, kad ten galėtų padėti jos tėvui. Mergina primygtinai reikalavo, kad Henkas ten vyktų. Jis dvejojo, ar verta leisti pinigus, nes jo būklė atrodė beveik beviltiška. Tačiau skausmas stiprėjo, todėl jis buvo priverstas ieškoti pagalbos.

Centre jį pasitiko malonūs, draugiški žmonės. Po išsamaus ištyrimo gydytojas pakvietė Henką ir jo žmoną pokalbiui.

– Nors žmonės gimsta su elastingomis arterijomis, kurios turėtų tokios išlikti visą gyvenimą, daugumos žmonių, gyvenančių Vakaruose ir išsivysčiusiose šalyse, arterijų sienelėse kaupiasi cholesterolis, riebalai ir kalcio druskos, – paaiškino gydytojas. – Šis mišinys ilgainiui sukietėja ir trukdo tiekti reikiamą deguonies kiekį. Šis procesas vadinamas ateroskleroze.

Antrojo pasaulinio karo metu daugelis europiečių buvo priversti pakeisti savo įprastą mitybą, kurią sudarė mėsa, kiaušiniai ir pieno produktai. Jie pradėjo valgyti paprastesnius patiekalus iš bulvių, grūdų, ankštinių augalų, šakniavaisių ir daržovių. Rezultatai buvo stulbinantys – širdies priepuolių skaičius smarkiai sumažėjo! Ir tai tęsėsi keletą metų.

– Aš tuo tikiu, – prisipažino Henkas. – Didžiąją savo gyvenimo dalį dirbau fermeriu. Mano įprasti pusryčiai būdavo trys kiaušiniai, dešrelės, šoninė, keptos bulvės ir kava. Pietūs ir vakarienė būdavo panašūs. Manau… – jis trumpam nutilo, – manau, pats save privedžiau iki tokios būklės. Aš nesupratau, ką darau…

– Jūs ne vienas toks, – ramiai atsakė gydytojas. – Šiaurės Amerikoje širdies priepuolį patiria keturi iš dešimties žmonių. Medicinos mokslas suprato, kad daug riebalų ir cholesterolio turinti mityba didina cholesterolio kiekį kraujyje ir širdies priepuolių riziką. Gera žinia ta, kad mažai riebalų ir cholesterolio turinti dieta gali reikšmingai sumažinti cholesterolio lygį. Tai, savo ruožtu, mažina širdies priepuolio riziką ir padeda išvengti mikrotrombozių.

– Galbūt aš turiu dar vilties, jei pakeisiu savo mitybą? – paklausė Henkas virpančiu balsu, bet jo akys nušvito. – Ar tikrai netinkama mityba yra pagrindinė širdies priepuolių priežastis?

– Svarbiausias rizikos veiksnys, be abejonės, yra padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje. Pagal jį galima spręsti, kaip žmogus maitinasi. Penkiasdešimtmetis vyras, kurio cholesterolio lygis viršija 7,6 mmol/l, devynis kartus dažniau rizikuoja susirgti ateroskleroze nei to paties amžiaus vyras, kurio cholesterolio lygis mažesnis nei 5,1 mmol/l. Sumažinus cholesterolio kiekį 20 %, širdies priepuolio rizika sumažėja net 50 %.

Yra ir kitų širdies ligų rizikos veiksnių:

  • sulaukus 60 metų, rūkantiems žmonėms mirties tikimybė yra dešimt kartų didesnė nei nerūkantiems;
  • Šiaurės Amerikoje vienas iš trijų suaugusiųjų kenčia nuo padidėjusio kraujospūdžio. Tokie žmonės tris kartus dažniau rizikuoja susirgti širdies ligomis ir patirti insultą nei tie, kurių kraujospūdis normalus;
  • antsvorio turintiems žmonėms rizika mirti nuo širdies ligų yra penkis kartus didesnė nei normalaus svorio žmonėms.

– Visus šiuos rizikos veiksnius galima kontroliuoti tinkama mityba ir gyvenimo būdu, – pabrėžė gydytojas. – Paveldimumas, amžius ir lytis taip pat yra rizikos veiksniai, tačiau jų mes negalime pakeisti. Laimei, jie nėra tokie reikšmingi.

Henkas su palengvėjimu atsiduso.

– Bent jau turiu keliais rizikos veiksniais mažiau. Aš nerūkau, mano svoris normalus ir neturiu diabeto.

Gydytojas nusišypsojo.

– Tai tiesa. Tačiau, kaip žinote, jūsų išeminė širdies liga yra pažengusi. Vis dėlto jūs galite pagerinti savo būklę. Tik būkite kantrus.

Per pirmąją savaitę Henkas galėjo nueiti tik iki valgyklos ir fizioterapijos kabineto. Krūtinės skausmas pradėjo mažėti. Antros savaitės pabaigoje jis jau galėjo per dieną nueiti apie kilometrą nejausdamas skausmo. Henkas buvo patenkintas ir labai nustebęs.

– Kodėl pagerėjimas įvyko taip greitai? – paklausė jis gydytojo. – Juk praėjo visai nedaug laiko, kad kolateralinė kraujotaka galėtų atsistatyti. (Henkas šiuos medicininius terminus išmoko lankydamas seminarus.) Kolateralinė kraujotaka – tai aplinkinė, papildoma kraujotaka, susidarant mažiems „aplinkkeliams“ kraujui tekėti, kai pagrindinė kraujagyslė susiaurėjusi arba užsikimšusi.

– Tai geras klausimas, – atsakė gydytojas. – Žmonės dažnai nesupranta, kas vyksta, kai jie valgo daug riebalų turintį maistą. Riebalų perteklius tirština kraują, todėl kraujotaka sulėtėja. Kraujas tampa klampus, eritrocitai linkę sulipti tarpusavyje ir sudaryti krešulius. Tokie sankaupų dariniai negali lengvai judėti smulkiais kapiliarais ir pernešti deguonies.

– Jūs turite omenyje, kad dabar, kai valgau mažai riebalų turintį maistą, mano organizmas apsivalo? – nedrąsiai paklausė Henkas.

– Jūsų racione dabar yra labai mažai riebalų – iš esmės apie 10 % visų dienos kalorijų. Kadangi šie riebalai gaunami iš augalinio maisto, jų beveik nejaučiate maiste.

– Vadinasi, į mano širdį patenka daugiau deguonies, o kraujas tampa skystesnis!

– Taip. Kiekvienas papildomas deguonies kiekis, patenkantis į širdį, padeda jai stiprėti ir mažina krūtinės skausmą.

– Vadinasi, mano savijauta pagerės, – apibendrino Henkas, stengdamasis suvokti, ką išgirdo.

Henko būklė toliau gerėjo. Dar po dviejų savaičių jis galėjo nueiti 3 km per dieną – lėtai, bet be skausmo. Atsižvelgdamas į savo diagnozę, Henkas nusprendė centre pasilikti dar vienam mėnesiui. Jo ištvermė didėjo, ir antro mėnesio pabaigoje jis jau galėjo nueiti 6,5 km per dieną nejausdamas krūtinės skausmo. Šį atstumą jis įveikdavo ne iš karto, o palaipsniui per visą dieną.

Grįždamas namo Henkas pats susinešė savo bagažą į automobilį. Jis pranešė, kad dabar galės dirbti beveik visą dieną.

– Aš judu lėtai, ir kartais darbui, kurį anksčiau atlikdavau per dieną, man dabar prireikia savaitės. Tačiau aš galiu jį atlikti be skausmo. Man dar teks nueiti ilgą kelią, bet mano ištvermė vis auga. Aš žinau, kad mano pasveikimas yra Dievo palaima, ir kasdien Jam už tai dėkoju. Norėčiau pasidalyti savo patirtimi su kitais, kuriems sunku gyvenime ir kurių sveikimas vyksta labai lėtai. Nenuleiskite rankų! Gyvenimas vertas kovos!

Pabaigai – trumpai apie širdies ligų rizikos veiksnius.

Širdies ligų riziką didina šie veiksniai:

paveldimumas, amžius, antsvoris, diabetas, rūkymas, padidėjęs cholesterolio kiekis, mažo tankio lipoproteinai (MTL) ir didelio tankio lipoproteinai (DTL), padidėjęs kraujospūdis, trigliceridai, nepakankamas fizinis aktyvumas, stresas, lytis.

Šie veiksniai skirstomi į tris grupes:

1. Veiksniai, kuriuos galima koreguoti mityba.

Tinkama mityba gali padėti sumažinti: cholesterolio kiekį kraujyje, MTL („blogojo“) cholesterolio lygį, trigliceridų kiekį, antsvorį, kraujospūdį ir diabeto riziką.

2. Veiksniai, susiję su gyvenimo būdu.

Juos galima keisti įpročiais: fizinis aktyvumas, rūkymas, stresas.

3. Nekontroliuojami veiksniai.

Jų pakeisti negalime: paveldimumas, amžius, lytis.

Daugelis širdies ligų rizikos veiksnių yra valdomi. Didelę jų dalį galima reikšmingai sumažinti tinkama mityba ir gyvenimo būdu. Tai reiškia, kad kasdieniai pasirinkimai turi tiesioginę įtaką širdies sveikatai.

Jei jums kyla klausimas – o ką konkrečiai man keisti savo mityboje? – kviečiu skaityti straipsnį „Mitybos pokyčiai – paprasti žingsniai geresnei sveikatai“. Jį rasite paspaudę ČIA.

Šaltinis: Aileen Ludington, Hans Diehl, „Take Charge of Your Health“

Gyventi ar mirti?

84 metų moteris, turinti dvylika rimtų diagnozių, atvyko į sveikatos centrą kaip į paskutinę viltį.
Noriu papasakoti jos istoriją.


Peržvelgiau nedidelę grupę laukiamajame. Žema, apkūni moteris bandė atsistoti iš kėdės. Pagyvenusi, silpna, pasirėmusi lazdele…

Padėdama jai nueiti į kabinetą, galvojau apie jos lūkesčius.

Moteris atsisėdo, įdėmiai pažvelgė į mane ir pradėjo pasakoti savo istoriją. Pabaigdama pridūrė:

– Ši vieta – mano paskutinė viltis… mano nevilties stotis.

Štai tokia pradžia.

Žiūrėjau į ją ir svarsčiau, ką daryti toliau. Nuspėjusi mano klausimą, ji ištiesė lapą su savo diagnozėmis – dvylika ligų. Ir visos labai rimtos.

Jos eisena buvo netvirta, tačiau būdama 84-erių ji turėjo aiškų protą.

Užsirašiau diagnozes ir supažindinau ją su programa, kurios ji turės laikytis.


Po keturių savaičių, išrašymo metu, ji vėl mane nustebino.

Ji pateikė savo būklės pokyčius:

  • Nebebuvo hipoglikemijos epizodų
  • Sumažėjo kraujospūdis
  • Svoris sumažėjo 4,5 kg
  • Dingo kojų tinimai
  • Nebebuvo sąnarių skausmų
  • Susitvarkė virškinimas
  • Naktį keldavosi tik vieną kartą
  • Galėjo nueiti apie 800 metrų nesustodama
  • Pagerėjo miegas
  • Nebebuvo kosulio ir gleivių kvėpavimo takuose
  • Dingo skausmai kojose
  • Nebebuvo depresijos

Ji nusišypsojo ir pasakė:

„Dešimt metų kentėjau ir išleidau 50 tūkstančių dolerių gydymui, bet niekada nesijaučiau taip gerai kaip dabar – vos po kelių savaičių čia.
Dėkoju Dievui. Aš vėl galiu eiti į bažnyčią.
Išvykstu ieškoti naujų namų.“


Skaitant šią istoriją natūraliai kyla klausimas:

Kas iš tikrųjų jai padėjo?


Šaltinis: Aileen Ludington, Hans Diehl, „Take Charge of Your Health“

Pasikeitusio gyvenimo stebuklas

Istorija apie atsitiktinį susitikimą su nuostabiu žmogumi.

Šis susitikimas įvyko parke, kuriame kelis kartus per savaitę bėgioju. Ankstyvą rytą parke vieni daro atsispaudimus, kiti bėgioja, o kažkas tiesiog daro mankštą. Prie manęs prisijungė 62 metų vyras, kuris buvo aistringas bėgikas ir mėgstantis bendrauti. Įsikalbėjome ir jis prisistatė esąs Valerijus. Mano nuomone, Valerijus buvo laimingas, sportiškas, stiprus, pačiame jėgų žydėjime esantis vyras. Tačiau taip buvo ne visada. Jis papasakojo man apie savo praeitį ir, jam leidus, dalinuosi šia istorija su jumis.

Valerijus augo kaip aktyvus vaikas ir jaunystėje buvo lieknas. Artėjant 30 – mečiui, jis įsidarbino maitinimo srityje ir galėjo nemokamai maitintis. Linksmoje bendraminčių kompanijoje jis dažnai išgerdavo. Todėl jo svoris greitai pasiekė 110 kg, dėl ko negalėjo pasilenkti, buvo sunku judėti, sunku kvėpuoti. Tapo dirglus, prastai miegojo, atsirado dusulys.

Būdamas 42 metų Valerijus susimąstė apie mitybą ir atsisakė riebaus maisto, pradėjo valgyti daugiau vaisių ir daržovių. Tai davė gerų rezultatų – per šešis mėnesius jis numetė 30 kg! Atsirado noras daugiau judėti, sportuoti. Dėl reguliaraus fizinio aktyvumo numetė dar 10 kg.

Valerijus pasakojo:

„Jau 7 metus sportuoju. Nuo 56 metų bėgioju su komanda. Iš pradžių tai buvo ekstremalus bėgimas su netikėtomis kliūtimis. Paskui tapau šios srities instruktoriumi ir teisėju. Įgijau aukštąjį sportinį išsilavinimą ir tuo pačiu pradėjau bėgioti ilgas distancijas. Dabar dalyvauju 21 km pusmaratonio bėgimuose, užsiimu jėgos trikove. „Pasakiškos“ formulės dėka (20 % fizinio pasirengimo, 80 % mitybos ir 100 % motyvacijos) mano gyvenimas pasikeitė iš esmės.

Didžiulis ačiū žmonėms, kuriuos sutikau savo gyvenimo kelyje. Kaip sakoma, kai mokinys pasiruošęs, atsiranda mokytojas. Kai visiškai išsigandau savo svorio, sutikau žmogų, kurio dėka pradėjau tvarkyti savo mitybą ir viską keisti. Paskui, kai pradėjau judėti, sutikau kitą žmogų – sporto meistrą. Jo dėka išmokau nebijoti žodžio „jėgos trikovė“ ir tapau čempionu savo amžiaus kategorijoje.

Norėčiau dar paminėti dvi nuostabias sportininkes, kurios tikėjo manimi. Jų atkaklumo ir užsispyrimo dėka nubėgau 21 kilometrą! Aš bijojau, ir jei kas nors man tada būtų pasakęs: „Na, seni, ar tu čia atėjai mirti?“, niekada nebūčiau bėgęs. Tačiau jos man pasakė: „Tu gali tai padaryti!“ Jų dėka po 2 mėnesių pasiruošimo nubėgau pusmaratonį -28°C temperatūroje, avėdamas paprastus kiniškus batus. Nežinojau, kad reikia gerų sportbačių.

Remdamasis savo patirtimi, noriu pasidalinti keliais patarimais. Kad gyvenime įvyktų pokyčių, žmogus turi:

– Pripažinti savo problemą, išmokti ją pamatyti ir suvokti.

– Suvokti, kad vienam įveikti ją bus sunku.

– Būtina prašyti kieno nors pagalbos.

Džiaugiuosi, kad kai man buvo blogai, sutikau nuostabių žmonių. Didelis ačiū jiems už pagalbą ir palaikymą!

Valerijus taip pat patarė: „Rinkitės sveiką gyvenimo būdą, ir tai prailgins jūsų gyvenimą dešimtmečiais. Tai padarys jūsų gyvenimą visavertį.“

Šaltinis: 8doktorov.ru

Ilgaamžio kardiochirurgo mitybo racionas

Praėjusią savaitę dalinausi apie ilgaamžį kardiochirurgą Dr. Ellsworth’ą Wareham’ą (1914.10.03 – 2018.12.15).

Šį kartą apie jo mitybos įpročius.

Ellsworth’as užaugo fermerio šeimoje. Nors šeimoje guvūniniai produktai, tokie kaip pienas ir mėsa, buvo įpasti, tačiau jis nuo mažens neturėjo polinkio tokiems produktams, mieliau rinkdavosi augalinius. Dirbdamas kardiochirurgu, darydamas atviras širdies operacijas, Ellsworth’as pastebėjo, kad žmonių, valgančių mėsą, kraujagyslės dažnai yra nepalyginamai blogesnės būklės nei žmonių, pirmenybę teikiančių augaliniam maistui.

Būdamas maždaug 50–ties metų Wareham’as visiškai atsisakė gyvūninių produktų. Jis valgydavo tik du kartus per dieną (10 val. + 16 val.).

PUSRYČIAMS: viso grūdo dribsniai su sojų pienu, vaisiai, saujelė riešutų, viso grūdo duonos skrebučiai su riešutų sviestu.

PIETUMS: pupelės (ar kiti ankštiniai), įvairios šviežios ir virtos daržovės, saujelė riešutų.

Jis sakė, kad tokia mityba panaši į tai, ką Dievas nurodė pirmiesiems žmonėms Edeno sode.

– Be to Ellsworth’as vengė rafinuoto cukraus (saldumo gaudavo iš šviežių ir džiovintų vaisių) ir retai valgydavo restoranuose.

– Gėrimui rinkdavosi daugiausia vandenį, per dieną išgerdavo apie 6 stiklines. Daugiau stengdavosi išgerti ryte, nes darbo dienos bėgyje tai lengviau pasimiršta. Jo nuomone, gausus vandens gėrimas padėjo jam išlaikyti normalų svorį.

– Gydytojas stengdavosi nuolat išlikti aktyvus. Darbuodavosi savo kieme, rūpindavosi veja, apželdinimo priežiūra.

Dr. Ellsworth’as Wareham’as sakė:

„Gydydami širdies ligas, medikai atlieką nuostabų darbą, bet manau, kad turime atlikti daug svarbesnį darbą, padėdami žmonėms išvengti ligų. Nėra jokios paslapties, iš kur atsiranda širdies ligos – dėl neveiklumo ir maisto, turinčio daug sočiųjų riebalų bei cholesterolio.

Pastebėjau, kad kai pacientams kalbėdavau apie makštos, atsipalaidavimo, pozityvaus požiūrio į gyvenimą svarbą, jie tai priimdavo. Tačiau, kai kalbėdavau apie tai, ką jie valgo, žmonės labai jautriai į tai reaguodavo. Nusprendžiau, kad aiškinsiu, kodėl augalinė mityba jiems tinkamesnė, jei žmogus norės apie tai klausytis. Galiu pagrįsti tai moksliškai. Visi mūsų skoniai, išskyrus skonį motinos pienui, yra įgyjami. Jei nuspręsite pasirūpinti savo sveikata ir keisti mitybos įpročius, jūsų skoniai pasikeis mažgaus per 3 mėnesius. Jūs išmoksite mėgautis kitokiu maistu.“

Gydytojas Wareham’as pastebėjo, kad žmonės, kurių cholesterolis neviršija 3,6 mmol/l, labai retai turi problemų su širdies ir kraujagyslių ligomis. Asmeniškai jo cholesterolis buvo 3 mmol/l. Lengviausias būdas sumažinti cholesterolį – stebėti ką valgote. Laikykitės mažai riebalų turinčios, nerafinuotos augalinės mitybos ir sportuokite/judėkite, tuomet jūsų širdies ir kraujagyslių ligų rizika bus labai maža. Ir dar – rinkitės pastebėti savo gyvenime gerus dalykus, o į tuos, kurių negalite pakeisti, nekreipkite dėmesio.

Mielieji, sveikata labai stipriai priklauso nuo mūsų pasirinkimų, nuo to kaip gyvename. Rinkimės tai, kas padės gyventi sveikai ir kokybiškai. Linkiu jums išminties ir sveikatos.

Šaltiniai: 1, 2, 3.

Kardiochirurgo ilaamžiškumo ir sveikatos paslaptys

Kardiochirurgas Ellsworth Wareham iki 95–rių metų talkino operacijose, o sulaukęs 100–to metų jis vis dar vairavo automobilį ir užsiėmė kiemo bei sodo darbais, gyveno dviejų aukštų name kartu su žmona Barbara.

Dr. Ellsworth’as Wareham’as (1914.10.03 – 2018.12.15) buvo vienas iš pirmųjų atviros širdies chirurgijos specialistų. Jis įkūrė Loma Lindos universiteto užsienio širdies chirurgijos komandą, kuri visame pasaulyje atliko atviras širdies operacijas vietose, kuriose nebuvo širdies chirurgijos ligoninių. Per savo gydytojo karjerą Wareham’as atliko daugiau kaip 12 000 operacijų – iki dviejų šimtų per metus. Antrojo pasaulinio karo metais trisdešimtmetis Ellsworth’as tarnavo gydytoju Ramiojo vandenyno laivyne. Atominių bombų sprogimai Hirošimoje ir Nagasakyje jį užtiko teritoriniuose Japonijos vandenyse. Tai buvo pirmasis karas jo gyvenime. Kadangi dalyvavo Antrajame pasauliniame kare, buvo užverbuotas į Vietnamą.

Dan’as Buettner’is – amerikiečių rašytojas, ilgaamžiškumo tyrinėtojas ir viešas pranešėjas, kuris tyrinėjo ir rašė apie „Mėlynasias zonas” – Žemės regionus, kur daugiausia gyvena sveikiausių pasaulio ilgaamžių. Dan’as Buettner’is savo darbuose paminėjo Wareham’ą tyrinėdamas vieną iš „Mėlynųjų zonų” regionų – Loma Lindą, Kalifornijoje. Jis prisimena jį su didele meile ir susižavėjimu: „Su Ellsworth’u susipažinau prieš 14 metų, kai dirbau „National Geographic“. Ieškojau žmogaus, kuris atspindėtų Septintosios dienos adventistų, ilgiausiai gyvuojančios Amerikos subkultūros, gyvenimo būdą. Įtraukiau jį į viršelio istoriją todėl, kad jis ir toliau atliko atviros širdies operacijas sulaukęs 90–ties metų. Jis sulaukė daugiau nei 100 metų, nes išliko aktyvus, turėjo tvirtą tikėjimą, didelę palaikančią šeimą, valgė tik du kartus per dieną (10 val. + 16 val.) ir gyveno labai tikslingai, nuosekliai siekdamas užsibrėžto tikslo. Ellsworth’as buvo novatoriškas širdies chirurgas. Kai pastebėjo, kad mėsą valgančių žmonių arterijos pripildytos apnašų ir praradusios elstingumą, o augalinį maistą valgančių arterijos yra lanksčios, pats pradėjo valgyti tik augalinį maistą. Ellsworth’as ir jaunystėje nebuvo mėsos ar pieno mėgėjas, o maždaug 50–ties metų amžiaus visiškai atsisakė gyvūninės kilmės maisto.

Kaip rašoma 2008 m. „National Geographic“ straipsnyje, žvalus ir aktyvus šimtametis Wareham’as įkūnijo Septintosios Dienos Adventistų gyvenimo būdą – augalinę mitybą, fizinius pratimus ir tikėjimą Dievu, kuriuos gydytojas įvardijo kaip savo ilgaamžiškumo priežastis.

„Manau, kad žmogui svarbu turėti tam tikrą saugumą ir ramybę savo gyvenime“, – sakė Wareham’as. „Ir aš tai gaunu tikėdamas mylinčiu, rūpestingu Dievu. Taigi, jei Jis rūpinasi mano gyvenimu, kam sėdėti ir nerimauti? Jis rūpinasi visata, Jis tikrai gali pasirūpinti ir manimi, todėl aš nesijaudinu.“

Kai jo buvo paklausta apie daug metų trukusios santuokos su savo miela žmona Barbara paslaptį, Ellsworth’as atsakė: „Kuo anksčiau turite suprasti, kad niekada nepakeisite savo partnerio“.

Kitų žmonių atsiliepimai apie kardiochirurgą Ellsworth’ą Wareham’ą:

Medicinos mokslų daktarė C. Joan Coggin: „Jis visą laiką buvo labai ramus, o kartais chirurgai, patirdami spaudimą, ima rodyti emocijas. Nesvarbu, kas nutiktų, jis tiesiog santūriai pasakydavo ‘na, turime padaryti tai ir tai’, užuot isterikavęs. Niekada nemačiau, kad jis dėl ko nors įsižeistų.“

Loma Lindos universiteto sveikatos prezidentas Richard H. Hart: „Jo švelni dvasia ir kuklus elgesys slėpė pasitikėjimą savimi ir įgūdžius, kurie pakeitė širdies chirurgiją visame pasaulyje. Jis paliko neišdildomą pėdsaką daugeliui iš mūsų, jaunų Loma Lindos universiteto sveikatos priežiūros specialistų, kurio įtaka tęsiasi iki šiol.“

Loma Lindos Medicinos mokyklos dekanas daktaras Roger Hadley: „Dr. Wareham’as daugelio autorių buvo specialiai minimas kaip mėlynosios zonos pavyzdys. Jo mityba, pratimų programa, bendruomeniškumas, humoro jausmas ir dvasiškai pagrįstas požiūris į gyvenimą akivaizdžiai prisidėjo prie jo šimtamečio statuso. Jo labai trūks.“

Dr. Ellsworth’as Wareham’as nugyveno ilgą ir kupiną naudingos veiklos gyvenimą, mirė būdamas 104 metų amžiaus.

Šaltiniai: 1, 2, 3.

100-mečių žmonių gyvenimo taisyklės – 4

Pasaulyje yra vietų, kur daugelis žmonių sulaukia labai senyvo amžiaus. Pavyzdžiui, Septintosios Dienos Adventistai. Daug tokių ilgaamžių gyvena mieste Loma Linda, Kalifornijoje.

❗Šį kartą susipažinsite su ilgaamžiu kardiochirurgu Ellsworth Wareham, kuris būdamas 95-erių metų amžiaus dar talkino operacijose! Ellsworth Wareham gyveno iki 104 metų! Išgirskite šio ilgaamžio vyro atrastas taisykles, kurios jam asmeniškai padėjo susidoroti su emocine įtampa ir pasiekti fantastiško ilgaamžiškumo.

Šaltinis: ČIA.

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM