MIEGO METU SMEGENYS VALOSI

Miego metu mūsų smegenys aktyviai apsivalo. Dienos metu, kai bendraujame, mokomės, skaitome ar sprendžiame reikalus, mūsų smegenyse tarp nervinių ląstelių (neuronų) susikaupia įvairios medžiagų apykaitos atliekos – tai natūralus procesas..

Naktį, kai miegame, tarpai tarp neuronų prasiplečia, ir per juos pradeda tekėti skystis, kuris tarsi „išskalauja“ šias atliekas. Tai padeda išsaugoti atmintį, mąstymo aiškumą.

Jei žmogus miega per mažai ar prastai, smegenys nespėja tinkamai apsivalyti. Šios atliekos pradeda trukdyti ląstelėms perduoti informaciją, o ilgainiui – gali prisidėti prie atminties silpnėjimo ar net rimtų ligų.

Pavyzdžiui, žmonių, sergančių Alzheimerio liga, smegenyse randama daug susikaupusių lipnių baltymų darinių – tai viena iš tų atliekų rūšių, kurios nebuvo pašalintos laiku.

Todėl kokybiškas miegas – tai ne prabanga, o būtinybė, ypač brandaus amžiaus žmonėms.

Mielieji, linkiu jums ramaus ir kokybiško miego .

Dievo pažadai iš Šventojo Rašto:

▪ „Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių.“ (1 Jono 1, 9)

▪ „Kai gulsiesi miego, nereikės bijoti, kai ilsėsiesi, miegas tau bus saldus.“ (Patarlės 3, 24)

Daugiau informacijos šia tema:

  1. Science žurnalas:
    Sleep Drives Metabolite Clearance from the Adult Brain
  2. NIH (National Institutes of Health):
    How Sleep Clears the Brain
  3. Harvard Medical School:
    Why Sleep Matters: Benefits of Sleep

Kaktinės smegenų skiltys – tavo asmenybės centras

1. Ką jos daro?

Jei tavo smegenys būtų orkestras, kaktinės skiltys būtų dirigentas. Pažeisk jas – ir viskas ima skambėti chaotiškai.

Kaktinės (arba priekinės) smegenų skiltys – tai smegenų dalis, atsakinga už daugybę funkcijų, kurios mus daro… žmonėmis. Tai ne tik mąstymas ar kalba. Tai gebėjimas:

  • Planuoti ir organizuoti gyvenimą bei kasdienes užduotis;
  • Priimti sprendimus, atsižvelgiant į pasekmes;
  • Kontroliuoti emocijas ir impulsus (pvz., nešaukti iš pykčio, nesakyti pirmo į galvą šovusio žodžio);
  • Būti kūrybišku, spręsti problemas;
  • Rodyti empatiją, suprasti kitus;
  • Formuoti moralinius sprendimus ir suprasti socialines normas;
  • Turėti valią ir motyvaciją.

Kai kaktinės skiltys veikia gerai, žmogus geba sąmoningai kurti savo gyvenimą. Kai jos pažeidžiamos – viskas ima byrėti. Jautiesi lyg keleivis, bet nebe vairuotojas savo galvoje.

2. Kas kenkia kaktinėms smegenų skiltims?

Alkoholis – tylus protinės galios naikintojas

  • Alkoholis silpnina priekinės žievės veiklą net ir vartojant „saikingai“. O tai reiškia – mažėja valia, didėja impulsyvumas, keičiasi moraliniai sprendimai.
  • Ilgalaikis vartojimas (net mažais kiekiais) yra siejamas su smegenų atrofija – tai yra, tiesioginiu smegenų audinio nykimu.
  • Tyrimai rodo, kad prefrontalinė žievė gali sumažėti iki 22% sunkiems alkoholikams – tai beveik ketvirtadalis tavo sąmoningo „aš“.

Alkoholis pirmiausia „išjungia“ žmogų žmoguje. Ir tas „išjungimas“ dažnai tampa nuolatine būsena.

Galvos traumos

  • Smūgiai į galvą (net ir „lengvi“) dažnai pažeidžia kaktines sritis – sporte, buityje ar avarijose.
  • Ši dalis yra viena labiausiai pažeidžiamų, nes ji anatomiškai yra priekyje.
  • Pasekmės: emocijų svyravimai, impulsyvus elgesys, depresija, silpnesnė dėmesio kontrolė.

Fizinio aktyvumo stoka

  • Sumažėjęs fizinis aktyvumas blogina smegenų kraujotaką, todėl mažiau deguonies ir maistinių medžiagų pasiekia kaktines skiltis.
  • Net lengvi pratimai gerina kaktinės žievės plastiškumą – sugebėjimą prisitaikyti, mokytis, formuoti naujus ryšius.

Miego trūkumas

  • Priekinei žievei būtinas gilus miegas – jo metu vyksta „emocinis valymas“ ir sprendimų apdorojimas.
  • Nuolatinis miego stygius tiesiogiai silpnina savikontrolę, motyvaciją, didina nerimą.

Netinkama mityba

  • Perdirbtas maistas, cukraus perteklius, omega-3 trūkumas – visa tai slopina neurotransmiterių veiklą, reikalingą kaktinių skilčių darbui.
  • Ypač svarbu užtikrinti pakankamą B grupės vitaminų, magnio, omega-3 riebalų rūgščių bei antioksidantų (vitaminų C, E, seleno, polifenolių) kiekį.

Lėtinis stresas

  • Nuolat išsiskiriantis kortizolis (streso hormonas) tiesiogiai veikia prefrontalinę žievę – mažina jos apimtį ir slopina jos veiklą.
  • Žmogus tampa labiau emocingas, impulsyvus, prasčiau priima sprendimus.

3. Kaip išsaugoti (ir net stiprinti) savo proto branduolį?

Gera žinia – smegenys turi plastinį gebėjimą keistis. Jas galima treniruoti.

Judėk!

  • Aerobika, vaikščiojimas, bėgimas – viskas, kas skatina kraujotaką.
  • 30 min. judėjimo per dieną = daugiau deguonies smegenims = švaresnis mąstymas.

Melskis ir būk dėmesingas Dievo akivaizdoje

Asmeninė malda, Šventojo Rašto apmąstymas, dėkingumo išreiškimas ir sąžinės peržvalga – tai ne tik dvasinės, bet ir neurologiškai prasmingos praktikos. Jos stiprina prefrontalinės žievės veiklą, ugdo valią, vidinę drausmę, sąmoningumą ir emocinį stabilumą.

Mokykis ir mąstyk

  • Išmok naują kalbą, užsiimk kūryba, skaityk – kiekvienas iššūkis aktyvuoja priekinę žievę.
  • Net paprasti loginiai žaidimai ar diskusijos lavina sąmoningą mąstymą.

Sveikas miegas – stiprios smegenys

  • Kaktinė žievė atsistato miego metu, ypač jo giliojoje fazėje. Siek bent 7–8 val. kokybiško miego kasnakt.
  • Valandą prieš miegą išjunk ekranus – mėlyna šviesa slopina melatonino gamybą, o melatoninas – tai ne tik „miego hormonas“, bet ir smegenų atsinaujinimo „dirigentas“.

4. Finalas: Kodėl tai turėtų rūpėti tau?

Nes kiekvienas tavo pasirinkimas formuoja tavo smegenis. O tavo smegenys – tai tavo gyvenimas.

  • Alkoholis „užmigdo“ tavo sąmonę, nutildo empatiją, trina savikontrolės ribas.
  • Priekinių smegenų žievė – tai tavo gyvenimo krypties kompasas. Jei ji praranda aiškumą – gyvenimas pasidaro padrikas, о padrikas žmogus – lengvai pažeidžiamas.

Draugiškas bendravimas smegenų sveikatai

Kad gerai jaustųsi, beveik visi žmonės turi bent kartais pabūti tarp žmonių (pasižmonėti). Tai aktualu net ir užkietėjusiems intravertams – taip, po tokio sukrėtimo reikės papildyti savo „socialinės baterijos“ įkrovą, tačiau be bendravimo neišsiversite.

Vis dėlto šiandien vis daugiau žmonių dėl įvairių priežasčių izoliuojasi nuo visuomenės – kartais savo noru, o kartais priverstinai. Remiantis visu tuo, logiška manyti, kad izoliacija kažkaip veikia smegenų būklę.

Įvairios mokslininkų grupės nuolat tiria ryšį tarp žmogaus socialinio aktyvumo ir jo smegenų būklės. Nustatyta, kad šios sritys glaudžiai susijusios su žmogaus gebėjimu priimti teisingus sprendimus, įsiminti informaciją, išlaikyti motyvaciją, kontroliuoti emocijas ir pan. Tai reiškia, kad reguliarus bendravimas su žmonėmis tiesiogiai veikia pačius įvairiausius mūsų organizmo gebėjimus.

Palyginimai parodė, kad žmonių, kuriems trūksta bendravimo, pažintiniai gebėjimai yra prastesni:

– Jų atmintis ir reakcijos laikas prastesni.

– Taip pat mažiau pilkosios medžiagos daugelyje smegenų dalių.

– Be to, pas socialiai izoliuotus žmones buvo pastebėti procesai, kurie dalyvauja Alzheimerio ligos vystymesi.

Daugeliu atvejų, kai nėra bendravimo, žmonės patiria didelį stresą. Lėtinis stresas smarkiai keičia smegenų ląstelių struktūrą ir funkciją, ir ne į gerąją pusę.

Galbūt nesant bendravimo žmogaus smegenys negauna pakankamo krūvio, kad palaikytų jų tonusą.

Kartą mokslininkai tyrė taksi vairuotojų, kurie turi įsiminti daugybę maršrutų, smegenis. Paaiškėjo, kad jie turi gana didelį hipokampo – smegenų dalies, atliekančios svarbų vaidmenį erdvinėje atmintyje, kuri būtina navigacijai, – tūrį. Vadinasi, kuo dažniau žmogus naudoja skirtingas smegenų sritis, tuo geriau jos išlavintos.

Remdamiesi tuo galime daryti prielaidą, kad bendraujant žmogaus smegenys taip pat gerai dirba ir treniruojasi, tačiau nesant socialinių ryšių ima degraduoti. Mažai tikėtina, kad jauni žmonės dėl to turi rimtų problemų. Tačiau su vyresnio amžiaus žmonėmis reikia kažką daryti – mokslinio darbo autoriai siūlo organizuoti socialiai izoliuotiems žmonėms skirtus renginius, kuriuose jie galėtų bendrauti.

*****

„Tie, kurie užsidarę savyje, kurie nenori per draugišką bendravimą suteikti palaimos kitiems, praranda daug palankių gyvenimo akimirkų. Juk bendraudami žmonės šlifuoja savo charakterį, susipažįsta ir susidraugauja, o tai sukuria širdžių vienybę ir meilės atmosferą, į kurią dangus žiūri palankiai.“ (E. Vait)

„Ką matėme ir girdėjome, skelbiame ir jums, kad ir jūs turėtumėte bendravimą su mumis.“ (1 Jono 1, 3)

Kaktinių smegenų skilčių veiklos gerinimo paslaptys

Ar jau pasiruošę naujiems mokslo metams? O mokytis aktualu ne tik jauniems. Gera kaktinių smegenų skilčių funkcija pagerina mokymosi efektyvumą. Be to, priekinės smegenų skiltys – tai vieta, kurioje vyksta mūsų sprendimai, samprotavimai, socialinės normos, ilgalaikiai planavimai, visa, kas prisideda prie sveikų, gyvenimą gerinančių pasirinkimų!

Palyginimui, priekinė smegenų skiltis sudaro:

– 33-38 % žmogaus smegenų,

– 17 % šimpanzės,

– 7 % šuns,

– 3,5 % katės smegenų.

Kadangi priekinė smegenų sritis mums labai svarbi, prisiminkime, kaip apsaugoti ją ir pagerinti jos funkcionavimą.

1. Saugokime kaktinę smegenų dalį nuo traumų ir fizinių sužalojimų.

Boksas, futbolas, motociklų lenktynės ir panašios sporto šakos pavojingos smegenų sveikatai. Smūgiai į galvą dažnai pažeidžia ploniausias kraujagysles, aprūpinančias smegenis krauju. Geriausia vengti tokių sporto šakų, kurios gali sukelti panašų poveikį, žinoma, jei norite, kad kaktinės skiltys būtų sveikos ir tinkamai funkcionuotų.

2. Užkirskite kelią ligoms, kurios gali sutrikdyti kaktinių smegenų skilčių veiklą.

16–60 metų amžiaus žmonių rizikos veiksniai gali būti aukštas kraujospūdis, diabetas, rūkymas, širdies ligos ir alkoholio vartojimas (ypač 24 valandas prieš insultą). Moterys į šį sąrašą gali įtraukti kontraceptines tabletes. Smegenų veiklai kelia pavojų ir įvairios nervų sistemos problemos. Tačiau atminkite svarbiausią: norėdami apsaugoti kaktines smegenų skiltis, turite rinktis sveiką gyvenimo būdą, kuris atitinka pagrindinius organizmo poreikius.

3. Nevartokime narkotikų ar toksinių medžiagų.

Norėdami pagerinti smegenų veiklą, turite atsisakyti medžiagų, kurios veikia sąmoningą mastymą. Šiame sąraše yra kofeinas, nikotinas ir alkoholis.

4. Užtikrinkite, kad smegenys būtų tinkamai aprūpinamos deguonimi.

Kraujyje turi būti daug deguonies. Kvėpuokite grynu ir gaiviu oru. Jame yra neigiamai įkrautų jonų, kurie gerina protinę veiklą. Taip pat svarbu, kaip kvėpuojate. Negilus, paviršutiniškas kvėpavimas netinka: deguonies kiekis kraujyje nukrenta žemiau normos, būtinos optimaliam kaktinių smegenų skilčių funkcionavimui. Kad pagerintumėte jų veiklą kartkartėmis giliai įkvėpkite. Taip pat verta atlikti fizinius pratimus, geriausia gryname ore. Visa tai leis širdžiai aprūpinti smegenis deguonimi prisotintu krauju.

5. Užtikrinkite gerą smegenų mitybą.

Valgykite pakankamai vaisių, daržovių, riešutų, nesmulkintų grūdų ir ankštinių, tuo pačiu sumažinkite mėsos ir sūrio vartojimą arba net visiškai jų atsisakykite. Norint pagerinti darbingumą ir mokymąsi, tokia mityba bus geriausia.

6. Praleiskite pakankamai laiko saulėje.

Saulės šviesa teigiamai veikia nuotaiką ir kaktinių smegenų skilčių veiklą. Dienos metu saulės šviesa padidina serotonino gamybą. Tai padeda išvengti nuovargio ir depresijos. Tyrimai parodė, kad laiką leidžiant saulėje gerokai padidėja melatonino kiekis, palyginti su tokiu pat laiku, praleistu dirbtinėje šviesoje. Pakankamas melatonino kiekis užtikrina sveiką miegą ir padeda priekinėms smegenų skiltims gerai funkcionuoti visą dieną.

7. Treniruokite ne tik kūną, bet ir smegenis.

Poreikis spręsti tam tikras problemas ir sudėtingas užduotis palaiko proto aktyvumą ir stimuliuoja kaktinių smegenų skilčių darbą. Prie to prisideda ir rimtos literatūros skaitymas, gamtos tyrinėjimas, klausimų apie mus supantį pasaulį svarstymas ir kiti protinių gebėjimų panaudojimo būdai.

Vienas tyrimas parodė, kad išankstinis mąstymas apie būsimą užduotį ar darbą stimuliuoja smegenis ir paruošia žmogų 80 proc. Toks proto lavinimas stiprina smegenų ląstelių ryšius, o kai ateina laikas iš tikrųjų veikti, žmogus būna daug geriau pasiruošęs. Aktyvi proto veikla ypač svarbi paaugliams, nes tai padidina jų gebėjimą mokytis.

8. Atskirkite naudingą informaciją, būkite atidūs ir kritiškai vertinkite tai, ką matote, girdite ar jaučiate. Minčių sutelkimas į laimingus, teigiamus įvykius, malonių gyvenimo akimirkų prisiminimas arba mąstymas rimtomis temomis didina smegenų pajėgumą ir stiprina mūsų intelektinius gebėjimus.

9. Stiprinkite savo protą skaitydami Bibliją.

Biblija yra tikras gyvenimo vadovas. Joks kitas skaitymas nesuteikė žmogui tiek energijos, kiek Šventojo Rašto studijavimas. Niekas negali išplėsti ir sustiprinti proto, kaip Biblijos tyrinėjimas. Kai smegenys yra užimtos Dievo Žodžio studijomis, sustiprėja gyvenimo prasmės supratimas, žmogus išsiugdo aukštesnes galias, leidžiančias įvaldyti aukštas ir taurinančias tiesas.

Paruošta pagal: 8doktorov.ru

Maisto produktai smegenims

Daugybė tyrimų rodo, kad tam tikri maisto produktai gali pagerinti intelektinės veiklos efektyvumą, padidinti koncentraciją ir pagerinti atmintį. Be to, šių maisto produktų vartojimas padeda išvengti ligų, susijusių su smegenų ląstelių „senėjimu“.

Jei norite pagerinti smegenų veiklą, atmintį ir bendrą sveikatą bei savijautą, būtinai įtraukite į savo racioną žalias lapines daržoves, maisto produktus su omega-3 riebalų rūgštimis, uogas ir riešutus.

1. ŽALIOSIOS LAPINĖS DARŽOVĖS

Lapiniuose žalumynuose yra daug B grupės vitaminų, folio rūgšties, vitamino K, liuteino, beta karotino (provitamino A). Juose esančios naudingosios medžiagos pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis. Folio rūgštis ir B grupės vitaminai mažina homocisteino, kuris su amžiumi kaupiasi organizme ir palaipsniui gali sukelti kraujagyslių komplikacijas, atminties sutrikimus ir Alzheimerio ligą, kiekį.

Kadangi folio rūgštis ir daugelis vitaminų sunaikinami termiškai apdorojant ir ilgai laikant, šiuos maisto produktus patartina valgyti žalius. Jei kai kuriuos produktus būtina termiškai apdoroti, geriau tai daryti garuose.

2. OMEGA-3 RIEBALŲ RŪGŠTYS

Jų šaltinis – linų sėmenys, šalavijo (chia) sėklos, avokadai… Mūsų organizmas jų negamina, jų galima gauti tik iš maisto.

Omega-3 riebalų rūgštys užkerta kelią aterosklerozės vystymuisi, mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį; mažina beta amiloido baltymo – vieno iš pagrindinių Alzheimerio ligos vystymosi veiksnių – kiekį. Nemažai tyrimų parodė ryšį tarp maisto produktų, kuriuose gausu omega-3, vartojimo ir geresnės mąstymo funkcijos bei gebėjimo įsiminti informaciją; lėtesnio su amžiumi susijusio protinių gebėjimų mažėjimo, mažesnės demencijos rizikos.

Pakankamas omega-3 riebalų rūgščių kiekis padeda susidoroti su depresija ir stresu, nes skatina „laimės hormono“ serotonino gamybą.

Kasdien suvalgykite 2 valg. šaukštus maltų linų sėmenų. Jų galima dėti į košes, kokteilius ir kitus patiekalus.

3. UOGOS

Uogų, tokių kaip mėlynės, spanguolės, bruknės, žemuogės, avietės, gervuogės ir mėlynės, nauda neabejotina. Jose gausu flavonoidų junginių – natūralių augalinių pigmentų, suteikiančių uogoms ryškias spalvas ir padedančių smegenų veiklai. Šios medžiagos vadinamos antocianinais. Manoma, kad antocianinai gerina protinę veiklą, nes padidina aprūpinimą krauju, pagreitina deguonies patekimą į smegenis ir apsaugo kraujagysles, palengvina informacijos tarp nervų ląstelių perdavimą. Dėl šių procesų pagerėja intelektiniai gebėjimai ir informacijos įsisavinimas. Tyrimai taip pat rodo, kad antocianinai padeda gerinti atmintį.

Uogose yra vitaminų, skaidulinių medžiagų, antioksidantų (katechino, kvercetino ir kt.). Antioksidantai pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, smegenyse lėtina su amžiumi susijusius neurodegeneracinius procesus.

Vietoj šviežių uogų galite naudoti šaldytas – jos beveik visiškai išsaugo savo naudingąsias savybes.

4. RIEŠUTAI

Puikus baltymų, naudingų nesočiųjų riebalų (omega-3), skaidulų, vitaminų A, B ir E, mineralų (seleno, kalcio, cinko, geležies, jodo) šaltinis. Tai vienas iš labiausiai įvairiomis naudingomis medžiagomis prisotintų produktų. Šių ar kitų komponentų kiekis priklauso nuo riešutų rūšies ir jų apdorojimo būdo.

Lecitinas gerina smegenų veiklą, aktyvina atmintį ir turi kepenis apsaugančių savybių. Vitaminas E, stiprus antioksidantas, apsaugo ląstelių membranas nuo laisvųjų radikalų pažeidimų ir padeda išvengti pažinimo funkcijų silpnėjimo. Didelis vitamino B1 kiekis riešutuose taip pat prisideda prie jų teigiamo poveikio smegenims.

Riešutus valgykite kasdien, tačiau nepamirškite apie didelį jų kaloringumą. Suaugusiam žmogui vidutinė dienos porcija yra maždaug 30 g.

Šaltinis: 8doktorov.ru

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM