Žyma: Smegenys

Paskelbta

Bloga mintis – kaip paukštė virš galvos

Kaip išmokti atpažinti ir nuginkluoti blogas mintis (ir kodėl be Dievo to padaryti neįmanoma)

1. Kodėl mintys tokios svarbios?

Mūsų mintys formuoja ne tik nuotaiką ar sprendimus, bet ir visą gyvenimą. Biblijoje sakoma: „Nes kaip jis galvoja savo širdyje, toks jis ir yra“ (Patarlių 23, 7). Mintys veikia mūsų kūną, emocijas, dvasinę sveikatą, o kartais net fizinę ligą. Neigiamos mintys gali sukelti nerimą, depresiją, net susilpninti imuninę sistemą.

Taigi, mokymasis kontroliuoti mintis yra dvasinė disciplina, emocinė apsauga ir sveikatos palaikymo dalis.

2. Mintys turi valdžią – bet kieno?

Mūsų protas yra kovos laukas trims kovojančioms jėgoms:

  • Dievo, kuris gerbia laisvą valią ir veikia tik, jei jam leidžiame.
  • Šėtono, kuris per įvairias pagundas ir psichologinius manipuliavimus bando gauti prieigą prie mūsų minčių.
  • Mūsų pačių, kurie renkamės, ką priimti ar atmesti.

Svarbiausias dvasinis principas: jei neleidi Dievui kontroliuoti tavo proto, jį norės kontroliuoti kitas – šėtonas.

3. Pavojingiausi proto centrai

Yra du proto centrai, per kuriuos žmogų lengviausia paveikti:

  • Apetito centras
  • Lytinių instinktų centras

Šėtonas dažnai pasiekia žmogų per šiuos centrus. Pirmasis žmogus „krito“ per apetitą (Adomas ir Ieva), kiti Biblijos veikėjai – per lytinį instinktą (pvz., Dovydas, Saliamonas). Šiandieninis pasaulis legalizavo tai, ką Dievas vadina nuodėme: „Jeigu tau patinka – daryk“.

Tačiau Dievas moko: mūsų protas turi būti disciplinuotas, išlavintas, tvirtas, atsparus pagundoms ir nukreiptas į Dangų.

4. Bloga mintis – kaip paukštė virš galvos

Martynas Liuteris sakė:
„Mes negalime uždrausti paukščiams skristi virš mūsų galvos, bet mes neturime leisti jiems nutūpti mums ant galvos ir sukti ten lizdus. Panašiai, mes negalime užkirsti kelio blogoms mintims kartais ateiti į mūsų galvą, bet turime neleisti joms įsikurti/sukti lizdus mūsų prote.“

Minty gali staiga ateiti – bet mes galime nuspręsti, ar:

  • Leisime joms užsibūti.
  • Leisime joms „perėti jausmus“ (t. y. sukelti nerimą, pyktį, pavydą…).
  • Arba – iš karto atpažinsime ir nuginkluosime.

5. Ką daryti, kai kyla bloga mintis? Praktiniai žingsniai

1 žingsnis: Atpažink mintį

Paklausk savęs:

  • Ar tai gera ar bloga mintis?
  • Ar ši mintis atneša ramybę, tikėjimą, meilę – ar baimę, nerimą, pyktį?

2 žingsnis: Suabejok ja

Atmink: ne kiekviena mintis yra teisinga.
– Spontaninės mintys dažnai kyla dėl senų traumų, blogos patirties, nuodėmingų įpročių.
– Mintis gali būti melaginga. Suabejok: „Ar tikrai tai tiesa?“

3 žingsnis: Pradėk vidinį dialogą

Pavyzdžiui, jei galvoji: „Manęs niekas nemyli“, atsakyk sau:

  • „O Dievas mane myli?“ – Taip!
  • „Ar tai tiesa, kad niekas?“ – Ne, turiu bent vieną žmogų.
  • „Ar ši mintis padeda man augti ar žlugdo?“ – Žlugdo.

4 žingsnis: Priversk mintį paklusti

Apaštalas Paulius sako: „Paimame nelaisvėn kiekvieną mintį, kad paklustų Kristui“ (2 Korintiečiams 10, 5).
Tai reiškia – įstatyk savo mintis į rėmus, neleisk joms elgtis kaip nori. Tu esi vadovas, o ne tavo emocijos.

Praktinis pavyzdys: kai mintys užvaldo ir kaip tai sustabdyti

Praktinis pavyzdys: moteris ir vėluojantis vyras

Tarkime, moteris vakare laukia grįžtančio vyro. Jis turėjo būti namuose 18:00, bet jau 21:00, o jo vis dar nėra. Ji negauna žinutės, telefonas – išjungtas. Ir štai:

1. Pirma mintis:

„Jam tikrai kas nors atsitiko. Gal pateko į avariją.“

2. Antra mintis:

„O gal jis su kita moterimi? Gal man neištikimas?“

Šios mintys kaip paukščiai pradeda suktis virš jos galvos, o ji:

  • Įsiaudrina,
  • Pradeda verkti,
  • Gali net sukurti visą „filmą“ mintyse…

Kai vyras galiausiai grįžta (pasirodo, kad tiesiog išsikrovė telefonas ir buvo užstrigęs darbe), jis randa žmoną nerimaujančią arba supykusią, kaltinančią.

Kas įvyko?

  • Ji priėmė pirmą neigiamą mintį kaip tiesą.
  • Leido jai įsitvirtinti – „lizdas ant galvos“.
  • Neuždavė klausimų mintims – ar tai tiesa? ar turiu įrodymų?
  • Neprašė Dievo pagalbos – nepasimeldė, neprašė ramybės.

Kaip ji galėjo pasielgti kitaip?

  1. Atpažinti mintį:
    „Aš nerimauju – bet ar ši mintis tikra?“
  2. Pasakyti sau:
    „Ši mintis yra neigiama ir neturi jokių įrodymų.“
  3. Užrašyti alternatyvas ant lapo arba mintyse:
    – Gal jo telefonas išsikrovė.
    – Gal užlaikė darbe.
    – Gal padėjo kažkam kelyje.
    – Gal pats jau stresuoja, kad negali susisiekti.
  4. Pasimelsti:
    „Viešpatie, Tu žinai, kur jis yra. Aš pasitikiu Tavimi. Prašau, saugok jį ir duok man ramybę.“

Rezultatas:

– Vietoj įtampos – ramybė.
– Vietoj ginčo – atjauta.
– Vietoj susinaikinančio jausmo – vidinė pergalė.
– O svarbiausia – mokomės pasitikėti Dievu,pavedame Jam savo rūpesčius.

Šis pavyzdys padeda suprasti, kaip per vieną mintį gali prasidėti visa emocinė griūtis – jei laiku jos nesustabdom. Tačiau su Dievo pagalba kiekvieną mintį galima nukreipti į tiesą, ramybę ir meilę.

6. Be Dievo pagalbos – nepavyks

Svarbiausia pamoka: nei žmogaus valia, nei psichologija nepajėgia laimėti proto karo be Dievo pagalbos.

  • Tik Dievo Dvasia gali duoti vidinę ramybę.
  • Tik Dievo Žodis yra tas filtras, kuris parodo, kuri mintis iš Dievo, o kuri – iš priešo.
  • Tik meldžiantis galime sulaukti jėgos blogai minčiai nugalėti.

Dievas veikia tik mūsų pasirinkimu. Jei kviečiame Jį – Jis padeda. Jei neleidžiame – Jis nesikiša. Tačiau šėtonas stengiasi įeiti net be kvietimo. Tad kasdienis sąmoningas pasirinkimas bendrauti su Dievu yra mūsų proto apsauga.

7. Mintys virsta įpročiais. Įpročiai – charakteriu

Minties jėga formuoja:

  • Emocijas,
  • Reakcijas,
  • Fiziologinius pokyčius kūne.

Ilgainiui pasikartojančios mintys tampa įpročiais. Įpročiai tampa charakteriu. O charakteris – amžinosios lemties pagrindu.

Todėl:

„Vienintelė saugumo garantija – išmokti teisingai mąstyti.“
(Remiantis L. Neikurs paskaita ir Šventuoju Raštu)

Išvada

Jei nori laimėti kovą su blogomis mintimis:

  1. Išmok jas atpažinti,
  2. Nepasitikėk jomis aklai,
  3. Diskutuok su jomis ir įveik,
  4. Duok Dievui teisę veikti tavo prote.

Tik kiekvieną dieną atnaujinant protą Dievo Žodžiu ir malda, galime tapti laisvais nuo minties vergijos.

„Nemanykite, kad tai per sunku. Dievas pasiruošęs padėti tiems, kurie Jį kviečia.“

„ Ir nemėgdžiokite šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo mąstymą, kad galėtumėte suvokti Dievo valią – kas gera, tinkama ir tobula. “ (Romiečiams 12, 2)

Paruošta remiantis Lydijos Neikurs paskaita „Minčių ir emocijų kontrolė“

Paskelbta

Kodėl mums taip sunku laikytis pažadų sau – ir kaip sau pagelbėti

Įvadas:
Kiek kartų esi pasakęs sau: „nuo pirmadienio pradėsiu…“, bet planas nugrimzdo tarp kitų minčių? Mes dažnai kaltiname save dėl motyvacijos trūkumo, bet retai suprantame, kad mūsų smegenys turi labai konkrečius biologinius „mygtukus“, kurie sprendžia – ar mes imsimės veiklos, ar atidėsim ją „rytojui“.

Vienas iš jų – dopaminas. Ir jis gali tapti tavo sąjungininku formuojant sveikus įpročius.

Ką daro dopaminas?

Dopaminas dažnai vadinamas „malonumo molekule“, bet tai per siauras apibrėžimas.
Tiesą sakant, dopaminas yra:

  • Veikimo variklis – kai dopamino lygis žemas, mums sunku pradėti net paprasčiausius veiksmus.
  • Lūkesčių koreguotojas – jei gauname daugiau nei tikėjomės, dopamino padaugėja, o jei mažiau – jis krinta, net jei gautas rezultatas objektyviai nėra blogas.
  • Mokymosi vedlys – per dopaminą smegenys supranta, kokia veikla yra „verta dėmesio“.

Eksperimentai, kurie daug pasako

Mokslininkai jau seniai tyrinėja dopamino poveikį elgesiui, o kai kurie eksperimentai su gyvūnais labai vaizdžiai parodė, kiek daug nuo jo priklauso mūsų sprendimai, pastangos ir net tai, ar apskritai norime veikti. Štai du ypatingai iškalbingi tyrimai:

1. Lengvas ar sunkus kelias?

Žiurkės buvo išmokytos atlikti dvi skirtingas užduotis:

  • Pirma užduotis buvo labai paprasta, už ją gaudavo mažą atlygį – šiek tiek saldaus maisto.
  • Antra užduotis buvo sudėtingesnė (reikėjo įveikti kliūtį, atsiminti seką ar pan.), bet už ją – dvigubai daugiau atpildo.

Kai žiurkės galėjo rinktis, kurią užduotį atlikti, jų elgesys labai aiškiai priklausė nuo dopamino kiekio jų smegenyse:

  • Tos, kurioms dopamino kiekis buvo sumažintas, rinkosi lengvesnę užduotį, net jei mokėjo atlikti ir sunkesnę.
  • Tuo tarpu žiurkės, kurių dopamino lygis buvo padidintas, rinkosi sunkesnę užduotį ir stengėsi labiau – nes žinojo, kad už tai gaus daugiau.

Ką tai rodo?
Kad mūsų gebėjimai ir žinios dar nereiškia, jog mes juos panaudosim. Be pakankamo dopamino kiekio smegenys net nepradeda svarstyti apie „sunkesnį kelią“, net jei jis aiškiai naudingesnis.
Tai aiškiai parodo, kodėl kartais net labai protingi, gebantys žmonės vengia pokyčių – ne dėl tingumo, o dėl vidinio motyvacinio impulso stokos.

2. Svirtelė, kuri pavergė žiurkes

Kito eksperimento metu žiurkėms į smegenų dalį, atsakingą už dopamino išsiskyrimą, buvo implantuoti maži elektrodai.
Kai žiurkė paspausdavo specialią svirtelę, per elektrodus į tą smegenų vietą būdavo siunčiama lengva elektros srovė – tai sukeldavo dopamino išsiskyrimą, tarsi ji ką tik gavo apdovanojimą.

Kas nutiko?
Žiurkės nebedarė nieko kito, tik stovėjo ir be sustojimo spaudinėjo svirtelę. Jos apleido valgymą, miegą, net vandenį – viskas dėl vieno tikslo: išprovokuoti dopamino bangą. Mokslininkai turėjo nutraukti eksperimentą, kad gyvūnai nežūtų.

Ką tai rodo?
Dopaminas yra toks stiprus stimulas, kad jo siekimas gali tapti svarbesnis nei mūsų baziniai poreikiai.
Tai padeda suprasti priklausomybių (nuo telefonų, socialinių tinklų, saldumynų ar net narkotikų) mechanizmą – kai smegenys „nusprendžia“, kad tam tikras veiksmas duoda daugiau dopamino, mes esam pasiruošę daryti jį vėl ir vėl, net jei tai mums kenkia.

Abu šie tyrimai padeda geriau suprasti mūsų pačių elgesį. Jie parodo, kad motyvacija veikti nėra tik „valios reikalas“. Ji priklauso nuo labai konkrečių signalų mūsų smegenyse.
Taigi, jei nori suformuoti sveiką įprotį ar padidinti motyvaciją – pirmiausia turi padėti savo smegenims išmokti, kad tai „verta dopamino“.

Kaip tai susiję su mūsų kasdienybe?

Kai nori pradėti naują sveiką įprotį (sportas, miegas, sveika mityba), tavo smegenys pirmiausia įvertina, ar už tai gausi pakankamai greitą atlygį. Jei ne – dopamino lygis lieka žemas, o tu nejauti motyvacijos. Net jei žinai, kad tai tau naudinga.

Ką gali daryti, kad padėtum sau:

1. Pradėk nuo mažų pergalių.
Dopaminas išsiskiria, kai pasieki tikslą. Padalink tikslą į mažus etapus, kad dažniau patirtum sėkmę.

2. Naudok „atlygio žymeklius“.
Užsirašyk pažangą, įsivertink pasiekimus: priminimai, simboliai ar net lipdukai – viskas tinka. Paprasta, bet veiksminga.

3. Neapgaudinėk smegenų su dirbtiniais stimuliatoriais.

Jei dažnai ieškai greito malonumo (pvz., naršydamas telefone ar griebdamasis saldumynų), smegenims darosi sunkiau džiaugtis ilgalaike pažanga.

4. Reguliari fizinė veikla = natūralus dopamino šaltinis.
Net 20 minučių pasivaikščiojimas gali padidinti dopamino lygį ir padėti “įsivažiuoti”.

5. Būk kantrus.
Smegenys mokosi džiaugtis nauju elgesiu. Kuo dažniau kartosi tam tikrą veiksmą, tuo aiškiau smegenys supras, kad tai naudinga, ir atitinkamai padidins dopamino išsiskyrimą..

Išvada

Nauji įpročiai – tai ne tik disciplina. Tai ir biologija.
Kai supranti, kaip veikia tavo smegenys, gali ne tik nustoti save kaltinti, bet ir išmoksti veikti gudriau.
Nereikia laukti motyvacijos – ją galima sukurti. Mažais, sąmoningais žingsniais.

Praktiniai „triukai“: kaip padėti smegenims pradėti čia ir dabar

Suprasti – pirmas žingsnis. Dabar metas veikti. Štai keli paprasti gyvenimo būdo sprendimai, kurie padeda suaktyvinti dopaminą ir pradėti keisti įpročius be prievartos:

1. Pradėk dieną nuo „mini laimėjimo“
Vos atsikėlęs padaryk smulkų veiksmą, kuris suteikia kontrolės jausmą – pasikloti lovą, išgerti stiklinę vandens ar užsirašyti vieną dienos tikslą. Tai iškart „įjungia“ smegenų atlygio sistemą.

2. Vesk „sėkmės žurnalą“
Kiekvienos dienos pabaigoje užrašyk bent vieną dalyką, kurį padarei gerai – kad ir kokį mažą. Smegenys mokosi džiaugtis progresu ir skatina tave kartoti veiklą.

3. Kurk mažus atlygį primenančius ritualus
Pavyzdžiui, po treniruotės – mėgstamos arbatos puodelis. Po sunkaus darbo – 10 min. pasivaikščiojimas. Tokie maži „džiaugsmo kabliukai“ stiprina naujų įpročių asociacijas.

4. Naudok „jeigu – tai“ planus
Pvz.: „Jeigu grįšiu pavargęs, tai bent 5 min. pajudėsiu.“ Tai padeda perlipti per „tingisi“ momentus ir suteikia aiškumą.

5. Pasidalink tikslais su artimaisiais
Kai apie planą pasakai kitam žmogui, atsiranda švelnus spaudimas jį įgyvendinti. Tai skatina veikti net tada, kai vidinė motyvacija svyruoja.

6. Turėk „starto ritualą“
Muzika, kvapas, specialūs marškinėliai ar konkretus laikas – asociacija padeda lengviau pradėti. Smegenims patinka struktūra ir atpažįstami signalai.

Maži įpročiai keičia didelius scenarijus
Nepaversk savęs „tinginiu“ vien todėl, kad trūksta impulso. Tiesiog padėk savo smegenims – ir jos padės tau.

Ką išbandysi šiandien?

Gal pradėsi dieną nuo „mini laimėjimo“? O gal vakare užrašysi šiandieninį savo pasiekimą?

Rekomenduojami informacijos šaltiniai:

Eksperimentas su žiurkėmis: mažas ar didelis atpildas priklausomai nuo dopamino
Tyrimas parodė, kad dopamino kiekis nulemia, ar žiurkė pasirenka lengvą užduotį su mažu atpildu, ar sudėtingesnę – su didesniu.

Klasikinis savistimuliacijos eksperimentas (Olds & Milner, 1954)
Žiurkės spaudinėjo svirtelę, kad sukeltų dopamino išsiskyrimą, net ignoruodamos alkį ir troškulį.

Dopaminas ir motyvacija žmonėms – Vanderbilto universiteto tyrimas
Didesnis dopamino aktyvumas buvo susijęs su didesniu noru dėti pastangas dėl atpildo.

Paskelbta

MIEGO METU SMEGENYS VALOSI

Miego metu mūsų smegenys aktyviai apsivalo. Dienos metu, kai bendraujame, mokomės, skaitome ar sprendžiame reikalus, mūsų smegenyse tarp nervinių ląstelių (neuronų) susikaupia įvairios medžiagų apykaitos atliekos – tai natūralus procesas..

Naktį, kai miegame, tarpai tarp neuronų prasiplečia, ir per juos pradeda tekėti skystis, kuris tarsi „išskalauja“ šias atliekas. Tai padeda išsaugoti atmintį, mąstymo aiškumą.

Jei žmogus miega per mažai ar prastai, smegenys nespėja tinkamai apsivalyti. Šios atliekos pradeda trukdyti ląstelėms perduoti informaciją, o ilgainiui – gali prisidėti prie atminties silpnėjimo ar net rimtų ligų.

Pavyzdžiui, žmonių, sergančių Alzheimerio liga, smegenyse randama daug susikaupusių lipnių baltymų darinių – tai viena iš tų atliekų rūšių, kurios nebuvo pašalintos laiku.

Todėl kokybiškas miegas – tai ne prabanga, o būtinybė, ypač brandaus amžiaus žmonėms.

Mielieji, linkiu jums ramaus ir kokybiško miego .

Dievo pažadai iš Šventojo Rašto:

▪ „Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių.“ (1 Jono 1, 9)

▪ „Kai gulsiesi miego, nereikės bijoti, kai ilsėsiesi, miegas tau bus saldus.“ (Patarlės 3, 24)

Daugiau informacijos šia tema:

  1. Science žurnalas:
    Sleep Drives Metabolite Clearance from the Adult Brain
  2. NIH (National Institutes of Health):
    How Sleep Clears the Brain
  3. Harvard Medical School:
    Why Sleep Matters: Benefits of Sleep
Paskelbta

Kaktinės smegenų skiltys – tavo asmenybės centras

1. Ką jos daro?

Jei tavo smegenys būtų orkestras, kaktinės skiltys būtų dirigentas. Pažeisk jas – ir viskas ima skambėti chaotiškai.

Kaktinės (arba priekinės) smegenų skiltys – tai smegenų dalis, atsakinga už daugybę funkcijų, kurios mus daro… žmonėmis. Tai ne tik mąstymas ar kalba. Tai gebėjimas:

  • Planuoti ir organizuoti gyvenimą bei kasdienes užduotis;
  • Priimti sprendimus, atsižvelgiant į pasekmes;
  • Kontroliuoti emocijas ir impulsus (pvz., nešaukti iš pykčio, nesakyti pirmo į galvą šovusio žodžio);
  • Būti kūrybišku, spręsti problemas;
  • Rodyti empatiją, suprasti kitus;
  • Formuoti moralinius sprendimus ir suprasti socialines normas;
  • Turėti valią ir motyvaciją.

Kai kaktinės skiltys veikia gerai, žmogus geba sąmoningai kurti savo gyvenimą. Kai jos pažeidžiamos – viskas ima byrėti. Jautiesi lyg keleivis, bet nebe vairuotojas savo galvoje.

2. Kas kenkia kaktinėms smegenų skiltims?

Alkoholis – tylus protinės galios naikintojas

  • Alkoholis silpnina priekinės žievės veiklą net ir vartojant „saikingai“. O tai reiškia – mažėja valia, didėja impulsyvumas, keičiasi moraliniai sprendimai.
  • Ilgalaikis vartojimas (net mažais kiekiais) yra siejamas su smegenų atrofija – tai yra, tiesioginiu smegenų audinio nykimu.
  • Tyrimai rodo, kad prefrontalinė žievė gali sumažėti iki 22% sunkiems alkoholikams – tai beveik ketvirtadalis tavo sąmoningo „aš“.

Alkoholis pirmiausia „išjungia“ žmogų žmoguje. Ir tas „išjungimas“ dažnai tampa nuolatine būsena.

Galvos traumos

  • Smūgiai į galvą (net ir „lengvi“) dažnai pažeidžia kaktines sritis – sporte, buityje ar avarijose.
  • Ši dalis yra viena labiausiai pažeidžiamų, nes ji anatomiškai yra priekyje.
  • Pasekmės: emocijų svyravimai, impulsyvus elgesys, depresija, silpnesnė dėmesio kontrolė.

Fizinio aktyvumo stoka

  • Sumažėjęs fizinis aktyvumas blogina smegenų kraujotaką, todėl mažiau deguonies ir maistinių medžiagų pasiekia kaktines skiltis.
  • Net lengvi pratimai gerina kaktinės žievės plastiškumą – sugebėjimą prisitaikyti, mokytis, formuoti naujus ryšius.

Miego trūkumas

  • Priekinei žievei būtinas gilus miegas – jo metu vyksta „emocinis valymas“ ir sprendimų apdorojimas.
  • Nuolatinis miego stygius tiesiogiai silpnina savikontrolę, motyvaciją, didina nerimą.

Netinkama mityba

  • Perdirbtas maistas, cukraus perteklius, omega-3 trūkumas – visa tai slopina neurotransmiterių veiklą, reikalingą kaktinių skilčių darbui.
  • Ypač svarbu užtikrinti pakankamą B grupės vitaminų, magnio, omega-3 riebalų rūgščių bei antioksidantų (vitaminų C, E, seleno, polifenolių) kiekį.

Lėtinis stresas

  • Nuolat išsiskiriantis kortizolis (streso hormonas) tiesiogiai veikia prefrontalinę žievę – mažina jos apimtį ir slopina jos veiklą.
  • Žmogus tampa labiau emocingas, impulsyvus, prasčiau priima sprendimus.

3. Kaip išsaugoti (ir net stiprinti) savo proto branduolį?

Gera žinia – smegenys turi plastinį gebėjimą keistis. Jas galima treniruoti.

Judėk!

  • Aerobika, vaikščiojimas, bėgimas – viskas, kas skatina kraujotaką.
  • 30 min. judėjimo per dieną = daugiau deguonies smegenims = švaresnis mąstymas.

Melskis ir būk dėmesingas Dievo akivaizdoje

Asmeninė malda, Šventojo Rašto apmąstymas, dėkingumo išreiškimas ir sąžinės peržvalga – tai ne tik dvasinės, bet ir neurologiškai prasmingos praktikos. Jos stiprina prefrontalinės žievės veiklą, ugdo valią, vidinę drausmę, sąmoningumą ir emocinį stabilumą.

Mokykis ir mąstyk

  • Išmok naują kalbą, užsiimk kūryba, skaityk – kiekvienas iššūkis aktyvuoja priekinę žievę.
  • Net paprasti loginiai žaidimai ar diskusijos lavina sąmoningą mąstymą.

Sveikas miegas – stiprios smegenys

  • Kaktinė žievė atsistato miego metu, ypač jo giliojoje fazėje. Siek bent 7–8 val. kokybiško miego kasnakt.
  • Valandą prieš miegą išjunk ekranus – mėlyna šviesa slopina melatonino gamybą, o melatoninas – tai ne tik „miego hormonas“, bet ir smegenų atsinaujinimo „dirigentas“.

4. Finalas: Kodėl tai turėtų rūpėti tau?

Nes kiekvienas tavo pasirinkimas formuoja tavo smegenis. O tavo smegenys – tai tavo gyvenimas.

  • Alkoholis „užmigdo“ tavo sąmonę, nutildo empatiją, trina savikontrolės ribas.
  • Priekinių smegenų žievė – tai tavo gyvenimo krypties kompasas. Jei ji praranda aiškumą – gyvenimas pasidaro padrikas, о padrikas žmogus – lengvai pažeidžiamas.
Paskelbta

Draugiškas bendravimas smegenų sveikatai

Kad gerai jaustųsi, beveik visi žmonės turi bent kartais pabūti tarp žmonių (pasižmonėti). Tai aktualu net ir užkietėjusiems intravertams – taip, po tokio sukrėtimo reikės papildyti savo „socialinės baterijos“ įkrovą, tačiau be bendravimo neišsiversite.

Vis dėlto šiandien vis daugiau žmonių dėl įvairių priežasčių izoliuojasi nuo visuomenės – kartais savo noru, o kartais priverstinai. Remiantis visu tuo, logiška manyti, kad izoliacija kažkaip veikia smegenų būklę.

Įvairios mokslininkų grupės nuolat tiria ryšį tarp žmogaus socialinio aktyvumo ir jo smegenų būklės. Nustatyta, kad šios sritys glaudžiai susijusios su žmogaus gebėjimu priimti teisingus sprendimus, įsiminti informaciją, išlaikyti motyvaciją, kontroliuoti emocijas ir pan. Tai reiškia, kad reguliarus bendravimas su žmonėmis tiesiogiai veikia pačius įvairiausius mūsų organizmo gebėjimus.

Palyginimai parodė, kad žmonių, kuriems trūksta bendravimo, pažintiniai gebėjimai yra prastesni:

– Jų atmintis ir reakcijos laikas prastesni.

– Taip pat mažiau pilkosios medžiagos daugelyje smegenų dalių.

– Be to, pas socialiai izoliuotus žmones buvo pastebėti procesai, kurie dalyvauja Alzheimerio ligos vystymesi.

Daugeliu atvejų, kai nėra bendravimo, žmonės patiria didelį stresą. Lėtinis stresas smarkiai keičia smegenų ląstelių struktūrą ir funkciją, ir ne į gerąją pusę.

Galbūt nesant bendravimo žmogaus smegenys negauna pakankamo krūvio, kad palaikytų jų tonusą.

Kartą mokslininkai tyrė taksi vairuotojų, kurie turi įsiminti daugybę maršrutų, smegenis. Paaiškėjo, kad jie turi gana didelį hipokampo – smegenų dalies, atliekančios svarbų vaidmenį erdvinėje atmintyje, kuri būtina navigacijai, – tūrį. Vadinasi, kuo dažniau žmogus naudoja skirtingas smegenų sritis, tuo geriau jos išlavintos.

Remdamiesi tuo galime daryti prielaidą, kad bendraujant žmogaus smegenys taip pat gerai dirba ir treniruojasi, tačiau nesant socialinių ryšių ima degraduoti. Mažai tikėtina, kad jauni žmonės dėl to turi rimtų problemų. Tačiau su vyresnio amžiaus žmonėmis reikia kažką daryti – mokslinio darbo autoriai siūlo organizuoti socialiai izoliuotiems žmonėms skirtus renginius, kuriuose jie galėtų bendrauti.

*****

„Tie, kurie užsidarę savyje, kurie nenori per draugišką bendravimą suteikti palaimos kitiems, praranda daug palankių gyvenimo akimirkų. Juk bendraudami žmonės šlifuoja savo charakterį, susipažįsta ir susidraugauja, o tai sukuria širdžių vienybę ir meilės atmosferą, į kurią dangus žiūri palankiai.“ (E. Vait)

„Ką matėme ir girdėjome, skelbiame ir jums, kad ir jūs turėtumėte bendravimą su mumis.“ (1 Jono 1, 3)

RSS
Follow by Email
Facebook
Facebook
fb-share-icon
YouTube
INSTAGRAM