Smagūs ir pamokantys pasakojimai iš knygelės „Linkėjimai nuo skranduko“.
Vaistų – ibuprofeno ir paracetamolio – vartojimo pasekmės
Nuolatinis ibuprofeno ar paracetamolio vartojimas ligos metu gali turėti tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių neigiamų pasekmių. Šie vaistai dažniausiai naudojami karščiavimui mažinti ir skausmui malšinti, tačiau per dažnas jų vartojimas gali turėti neigiamų padarinių organizmui.
Trumpalaikės neigiamos pasekmės:
- GALI UŽMASKUOTI LIGOS EIGĄ
– Karščiavimas yra natūrali organizmo apsauginė reakcija, kuri padeda kovoti su virusais ir bakterijomis.
– Jei nuolat mažinamas karščiavimas, gali atrodyti, kad žmogus jau sveiksta, nors infekcija vis dar aktyvi.
– Tai gali sukelti klaidingą saugumo jausmą ir per ankstyvą grįžimą prie įprastos veiklos, o tai lėtina gijimą.
- POVEIKIS VIRŠKINIMO SISTEMAI (ypač ibuprofenas)
– Dirgina skrandžio gleivinę → gali sukelti rėmenį, gastritą, net opas.
– Didina kraujavimo riziką skrandyje ir žarnyne, ypač jei vartojamas nevalgius ar kartu su kitais vaistais (pvz., aspirinu, steroidais).
- TOKSINIS POVEIKIS KEPENIMS (ypač paracetamolis)
– Paracetamolis apdorojamas kepenyse, o per didelės dozės gali pažeisti kepenis, sukelti ūminį kepenų nepakankamumą.
– Pavojingiausia, jei vartojamas didesnis nei 4 g per dieną kiekis arba jei žmogus turi kepenų problemų.
- INKSTŲ PAŽEIDIMAI (ypač ibuprofenas)
– Ilgalaikis ibuprofeno vartojimas gali sukelti inkstų funkcijos pablogėjimą, nes mažina kraujotaką į inkstus.
– Pavojinga žmonėms, turintiems aukštą kraujospūdį, diabetą ar jau pažeistus inkstus.
- KRAUJO SPAUDIMO PADIDĖJIMAS (ypač ibuprofenas)
– Gali sukelti skysčių kaupimąsi organizme, dėl to padidėja kraujospūdis, kas pavojinga širdies ligomis sergantiems žmonėms.
Ilgalaikės neigiamos pasekmės:
- SILPNESNIS ATSAKAS Į UŽDEGIMUS IR LIGAS
– Jei dažnai slopinamas karščiavimas, imuninė sistema gali tapti „tingesnė“ – sunkiau kovoti su infekcijomis.
– Kai kurie tyrimai rodo, kad per dažnas karščiavimą mažinančių vaistų vartojimas gali prailginti ligos eigą.
- PADIDĖJUSI ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ RIZIKA (ypač ibuprofenas)
– Nuolatinis nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) vartojimas siejamas su padidėjusia širdies priepuolių ir insulto rizika, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
- PRIKLAUSOMYBĖ NUO VAISTŲ (psichologinė)
– Kai kurie žmonės pripranta vos pajutę karščiavimą ar skausmą iš karto gerti vaistus, nors organizmas galėtų susitvarkyti pats.
– Tai gali lemti nerimą dėl ligų ir perdėtą priklausomybę nuo vaistų net esant nedideliems negalavimams.
VAISIŲ IR ALKOHOLIO SĄVEIKA SU VAISTAIS
- Vaisių sąveika su vaistais
– Greipfrutai gali sulėtinti paracetamolio skaidymą kepenyse, didindami jo toksinį poveikį.
– Bananai ir kiti kalio turintys vaisiai kartu su ibuprofenu gali dar labiau apsunkinti inkstų veiklą, nes ibuprofenas jau gali mažinti inkstų funkciją.
- Alkoholis ir vaistai
– Paracetamolis + alkoholis = labai pavojinga kombinacija, nes abu apkrauna kepenis. Net mažas alkoholio kiekis gali padidinti kepenų pažeidimo riziką.
– Ibuprofenas + alkoholis = didesnė skrandžio opų ir kraujavimo rizika, nes abu dirgina gleivinę.
KADA VAISTAI YRA TIKRAI BŪTINI?
– Karščiavimas virš 39°C, ypač jei žmogus jaučiasi labai blogai.
– Karščiavimas mažiems vaikams (ypač kūdikiams iki 3 mėn.) arba žmonėms su širdies ligomis.
– Jei aukšta temperatūra sukelia traukulius arba stiprų galvos skausmą, dehidrataciją.
– Jei skausmas trukdo miegoti ar normaliai funkcionuoti.
GYDYMO ALTERNATYVOS
Natūralios priemonės esant karščiavimui ir skausmui:
– Vėsios, bet ne ledinės kompresinės servetėlės ant kaktos ar riešų.
– Gausus skysčių vartojimas (vanduo, žolelių arbatos, elektrolitai).
– Ramybė ir miegas kaip svarbiausi gijimo veiksniai.
IŠVADA: KAIP GERIAUSIA ELGTIS?
– Jei įmanoma, leisti organizmui pačiam kovoti su liga – neslopinti nedidelio ar vidutinio karščiavimo be būtinybės.
– Jei reikalingi vaistai, vartoti juos atsakingai – ne daugiau kaip 3–5 dienas iš eilės ir laikantis rekomenduojamų dozių.
– Ibuprofeną geriau vartoti valgant, kad apsaugotume skrandį.
– Jei karščiavimas trunka ilgiau nei 5 dienas arba būklė blogėja – būtina pasitarti su gydytoju.
Ši informacija padės geriau suprasti vaistų poveikį ir priimti sąmoningus sprendimus gydantis nuo ligų. Linkiu jums sveikatos.
Informacijos šaltiniai:
Mayo Clinic – Acetaminophen (Paracetamol) Safety Guidelines.
Harvard Medical School – Risks of Long-Term NSAID Use.
World Health Organization (WHO) – Fever Management Guidelines.
National Kidney Foundation – NSAIDs and Kidney Health.
U.S. Food and Drug Administration (FDA) – Drug Interactions and Liver Safety.
American Heart Association – NSAIDs and Cardiovascular Risk.
Skrandukui patinka praustis – 2 (Linkėjimai nuo skranduko)
Smagūs ir pamokantys pasakojimai iš knygelės „Linkėjimai nuo skranduko“.
Skrandukas nori susipažinti – 1 (Linkėjimai nuo skranduko)
Smagūs ir pamokantys pasakojimai iš knygelės „Linkėjimai nuo skranduko“.
Saldžioji paprika – maistas skrandžiui ir…
Paprikose mažai baltymų, angliavandenių ir praktiškai nėra riebalų, todėl jų kaloringumas mažas. Turi nedaug B grupės vitaminų, vitamino E ir visų biologiškai vertingų elementų. Tačiau du jos sudėtyje esantys vitaminai nusipelno ypatingo dėmesio:
PROVITAMINO A (beta karoteno) turi 570 µg/100 g, o tai yra daugiau nei pusė šio vitamino paros poreikio suaugusiam vyrui.
Be beta karotino, kuris organizme virsta vitaminu A, paprikose yra ir kitų karotinoidų, tokių kaip likopenas. Pastarojo dideliais kiekiais randama pomidoruose. Nepaisant to, kad likopenas nevirsta vitaminu A, jis yra galingas antioksidantas ir apsaugo ląsteles nuo vėžinių išsigimimų.
VITAMINAS C: raudonuosiuose paprikose jo yra beveik keturis kartus daugiau nei citrinose ir apelsinuose. 100 gramų paprikų vitamino C yra daugiau nei tris kartus daugiau rekomenduojamos paros normos.
Paprika svarbus kitų fitocheminių medžiagų šaltinis:
FLAVONOIDAI – galingi priešuždegiminiai antioksidantai, apsaugantys kraujotakos sistemą.
KAPSAICINAS – tai medžiaga suteikianti tam tikros rūšies paprikoms aštrumą. Saldžioji paprika turi 0,1% kapsaicino, dešimt kartų mažiau nei aitrioji paprika (1% ir daugiau). Mažomis dozėmis, pavyzdžiui, saldžiosiose paprikose, kapsaicinas sukelia apetitą ir skatina virškinimą. Didelėmis dozėmis pažeidžia odą ir gleivines.
LĄSTELIENOS – apie 2 %. Kartu su kapsaicinu ląsteliena suteikia vidurius laisvinantį poveikį.
Ypač NAUDINGOS:
SKRANDŽIO negalavimai: tinka tiems, kurie kenčia nuo dispepsijos (nevirškinimo), atsiradusios dėl skrandžio sulčių trūkumo ar stemplės atonijos, nes paprika skatina skrandžio sulčių tekėjimą ir mažina uždegimą.
VIDURIŲ užkietėjimas: turi lengvą vidurius laisvinantį poveikį ir neleidžia kauptis dujoms.
Cukrinis DIABETAS ir NUTUKIMAS: paprikas gerai toleruoja diabetikai, nes jose yra mažai angliavandenių. Taip pat tinka dietai, skirtai nutukimui.
Virškinimo trakto VĖŽIO prevencija: kadangi paprikose gausu antioksidantinį poveikį turinčių vitaminų (A ir C), kurie apsaugo ląsteles nuo mutageninio kancerogenų poveikio, reguliarus vartojimas padeda išvengti vėžio, ypač virškinimo organų (skrandžio ir storosios žarnos).
PARUOŠIMAS:
ŠVIEŽIOS: Valgydami jaunas, švelnias, termiškai neapdorotas paprikas, gausite didžiausią maistinę naudą.
KEPTOS: Sveikiausias paprikų paruošimo būdas – kepti jas orkaitėje. Aliejuje keptos paprikos blogai virškinamos, nes sugeria didelį kiekį aliejaus. Paprika yra daugelio receptų ingredientas, ypač padažuose ir “pisto” (ispaniškas pipirų, pomidorų, cukinijų ir kitų daržovių patiekalas).
DŽIOVINTA paprika – tai prieskonis, gaunamas malant džiovintas raudonąsias paprikas. Jame labai daug provitamino A, suteikia gražią raudoną spalvą padažams, bulvėms, ryžiams ir daugeliui kitų patiekalų. Todėl paprika naudojama kaip sveikas maisto dažiklis.
Paprikos ODELĖ ne visada gerai virškinama žmonėms su jautriu skrandžiu. Kad pašalintumėte odelę, nesupjaustytą įdėkite į orkaitę ir kepkite, kol odelė pradės atsiskirti. Tada įdėkite į šaltą vandenį, tai palengvins odelės pašalinimą.
Keptas paprikas galima PAGARDINTI trupučiu augalinio aliejaus, druska, citrina, česnaku ir petražolėmis. Sėklos, o ypač jas dengiančios plėvelės, paprikoms gali suteikti kartaus skonio, todėl jas reikia pašalinti.
Praturtinkite savo mitybą saldžiosiomis paprikomis, mėgaukitės Dievo dovanomis ir būkite sveiki!!
Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“
Natūralios skrandžio gydymo priemonės
Skrandis dažniausiai gerai reaguoja į badavimą, šildymą ir vaistažolių naudojimą.
?PILVO TRYNIMAS skrandžio srityje, paskatina kraujo pritekėjimą į virškinimo organus, padidėja apetitas ir skrandis tonizuojamas sutrikus virškinimui.
??KAIP tai daroma: paimkite vonios pirštinę arba audinį, sušlapintą šaltame vandenyje. Energingai trinkite viršutinę pilvo dalį, kol ji paraus.
?BADAVIMAS. Paprastas susilaikymas nuo maisto – pati veiksmingiausia priemonė nuo nevirškinimo ir sunkumo skrandyje. Kai leidžiame skrandžiui pailsėti, tai padeda atsinaujinti gleivinės ląstelėms ir atstatyti normalią jo veiklą. Visos skrandžio gleivinės ląstelės visiškai atsinaujina per tris dienas, todėl poilsis skrandžiui gali trukti nuo vienos iki dviejų dienų.
??KAIP tai daroma: badavimo metu galite gerti vandenį, žolelių arbatas, valomąjį daržovių sultinį arba atskiestas vaisių sultis.
?VAISIŲ DIETA taip pat suteikia poilsį ir palengvėjimą perkrautam skrandžiui. Visi švieži vaisiai skrandžiui naudingi, o kai kurie iš jų ypač rekomenduojami:
▫️obuoliai skrandžiui ir žarnynui,
▫️kriaušės skrandžiui ir inkstams,
▫️figos žarnynui ir kraujui.
Vaisių dieta paprastai trunka tris dienas, kartais gali trukti ir savaitę, o ypatingais atvejais ir ilgiau.
??KAIP tai daroma: Valgykite tiktai vaisius, geriau vienos ar dviejų rūšių. Per dieną galite suvalgyti nuo 1 iki 3 kg per 4-5 valgymus.
?VAISTAŽOLĖS. Skrandis labai gerai reaguoja į vaistažolių, gerinančių virškinimą, naudojimą, nesvarbu, ar tai būtų arbatos, ar vaistažolių preparatai.
Patys efektyviausi vaistiniai augalai:
??APSAUGINIAI – turi sutraukiančių medžiagų, kurios sukuria apsauginį sluoksnį skrandžio viduje: gyslotis, miškinė dedešva.
??SKATINANTYS ŽAIZDŲ GIJIMĄ – turi priešuždegiminių flavonoidų, didina apsauginių gleivių susidarymą skrandyje ir skatina opų ar gastrito pažeistos gleivinės gijimą: paprastoji kraujažolė, vaistinė taukė.
??TONIZUOJANTYS – didina skrandžio sulčių gamybą, gerina apetitą ir virškinimą. Paprastai jie kartaus skonio: pipirmėtė, gensijonas, ramunėlės, kraujažolės.
??ŽOLELIŲ ARBATOS padeda, esant nevirškinimui, ir skatina skrandžio gleivinės apsauginio barjero atsinaujinimą.
ARBATOS paruošimas: arbatinį, šaukštelį iš bet kurių žemiau išvardintų augalų, užpilkite 0,5 l verdančio vandens ir palikite, kol atvės. Per dieną galima išgerti 2-3 stiklines: anyžių, pasiflorų, paprastųjų saldymežių, paprastųjų kraujažolių.
?ŠILDANČIOS PŪSLĖS UŽDĖJIMAS skrandžio srityje. Spazminis skrandžio skausmas, ypač susijęs su nerviniu susijaudinimu, gali būti sumažintas, uždėjus ant pilvo šilumos šaltinį, pvz., šildančią pūslę su karštu vandeniu. Šiluma mažina skrandžio spazmus ir padeda esant pykinimui. Tačiau svarbu atskirti nedidelį virškinimo sutrikimą ir pavojingas ligas, pvz., apendicitą, kai toks šildymas pavojingas, o delsimas suteikti medicininę pagalbą kupinas rimtų pasekmių.
Šaltinis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Sveikas kūnas“
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/naturalnye-sredstva-dlya-lecheniya-zh…/
