Nuolatinis ibuprofeno ar paracetamolio vartojimas ligos metu gali turėti tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių neigiamų pasekmių. Šie vaistai dažniausiai naudojami karščiavimui mažinti ir skausmui malšinti, tačiau per dažnas jų vartojimas gali turėti neigiamų padarinių organizmui.
Trumpalaikės neigiamos pasekmės:
- GALI UŽMASKUOTI LIGOS EIGĄ
– Karščiavimas yra natūrali organizmo apsauginė reakcija, kuri padeda kovoti su virusais ir bakterijomis.
– Jei nuolat mažinamas karščiavimas, gali atrodyti, kad žmogus jau sveiksta, nors infekcija vis dar aktyvi.
– Tai gali sukelti klaidingą saugumo jausmą ir per ankstyvą grįžimą prie įprastos veiklos, o tai lėtina gijimą.
- POVEIKIS VIRŠKINIMO SISTEMAI (ypač ibuprofenas)
– Dirgina skrandžio gleivinę → gali sukelti rėmenį, gastritą, net opas.
– Didina kraujavimo riziką skrandyje ir žarnyne, ypač jei vartojamas nevalgius ar kartu su kitais vaistais (pvz., aspirinu, steroidais).
- TOKSINIS POVEIKIS KEPENIMS (ypač paracetamolis)
– Paracetamolis apdorojamas kepenyse, o per didelės dozės gali pažeisti kepenis, sukelti ūminį kepenų nepakankamumą.
– Pavojingiausia, jei vartojamas didesnis nei 4 g per dieną kiekis arba jei žmogus turi kepenų problemų.
- INKSTŲ PAŽEIDIMAI (ypač ibuprofenas)
– Ilgalaikis ibuprofeno vartojimas gali sukelti inkstų funkcijos pablogėjimą, nes mažina kraujotaką į inkstus.
– Pavojinga žmonėms, turintiems aukštą kraujospūdį, diabetą ar jau pažeistus inkstus.
- KRAUJO SPAUDIMO PADIDĖJIMAS (ypač ibuprofenas)
– Gali sukelti skysčių kaupimąsi organizme, dėl to padidėja kraujospūdis, kas pavojinga širdies ligomis sergantiems žmonėms.
Ilgalaikės neigiamos pasekmės:
- SILPNESNIS ATSAKAS Į UŽDEGIMUS IR LIGAS
– Jei dažnai slopinamas karščiavimas, imuninė sistema gali tapti „tingesnė“ – sunkiau kovoti su infekcijomis.
– Kai kurie tyrimai rodo, kad per dažnas karščiavimą mažinančių vaistų vartojimas gali prailginti ligos eigą.
- PADIDĖJUSI ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ RIZIKA (ypač ibuprofenas)
– Nuolatinis nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) vartojimas siejamas su padidėjusia širdies priepuolių ir insulto rizika, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
- PRIKLAUSOMYBĖ NUO VAISTŲ (psichologinė)
– Kai kurie žmonės pripranta vos pajutę karščiavimą ar skausmą iš karto gerti vaistus, nors organizmas galėtų susitvarkyti pats.
– Tai gali lemti nerimą dėl ligų ir perdėtą priklausomybę nuo vaistų net esant nedideliems negalavimams.
VAISIŲ IR ALKOHOLIO SĄVEIKA SU VAISTAIS
- Vaisių sąveika su vaistais
– Greipfrutai gali sulėtinti paracetamolio skaidymą kepenyse, didindami jo toksinį poveikį.
– Bananai ir kiti kalio turintys vaisiai kartu su ibuprofenu gali dar labiau apsunkinti inkstų veiklą, nes ibuprofenas jau gali mažinti inkstų funkciją.
- Alkoholis ir vaistai
– Paracetamolis + alkoholis = labai pavojinga kombinacija, nes abu apkrauna kepenis. Net mažas alkoholio kiekis gali padidinti kepenų pažeidimo riziką.
– Ibuprofenas + alkoholis = didesnė skrandžio opų ir kraujavimo rizika, nes abu dirgina gleivinę.
KADA VAISTAI YRA TIKRAI BŪTINI?
– Karščiavimas virš 39°C, ypač jei žmogus jaučiasi labai blogai.
– Karščiavimas mažiems vaikams (ypač kūdikiams iki 3 mėn.) arba žmonėms su širdies ligomis.
– Jei aukšta temperatūra sukelia traukulius arba stiprų galvos skausmą, dehidrataciją.
– Jei skausmas trukdo miegoti ar normaliai funkcionuoti.
GYDYMO ALTERNATYVOS
Natūralios priemonės esant karščiavimui ir skausmui:
– Vėsios, bet ne ledinės kompresinės servetėlės ant kaktos ar riešų.
– Gausus skysčių vartojimas (vanduo, žolelių arbatos, elektrolitai).
– Ramybė ir miegas kaip svarbiausi gijimo veiksniai.
IŠVADA: KAIP GERIAUSIA ELGTIS?
– Jei įmanoma, leisti organizmui pačiam kovoti su liga – neslopinti nedidelio ar vidutinio karščiavimo be būtinybės.
– Jei reikalingi vaistai, vartoti juos atsakingai – ne daugiau kaip 3–5 dienas iš eilės ir laikantis rekomenduojamų dozių.
– Ibuprofeną geriau vartoti valgant, kad apsaugotume skrandį.
– Jei karščiavimas trunka ilgiau nei 5 dienas arba būklė blogėja – būtina pasitarti su gydytoju.
Ši informacija padės geriau suprasti vaistų poveikį ir priimti sąmoningus sprendimus gydantis nuo ligų. Linkiu jums sveikatos.
Informacijos šaltiniai:
Mayo Clinic – Acetaminophen (Paracetamol) Safety Guidelines.
Harvard Medical School – Risks of Long-Term NSAID Use.
World Health Organization (WHO) – Fever Management Guidelines.
National Kidney Foundation – NSAIDs and Kidney Health.
U.S. Food and Drug Administration (FDA) – Drug Interactions and Liver Safety.
American Heart Association – NSAIDs and Cardiovascular Risk.
Paprikose mažai baltymų, angliavandenių ir praktiškai nėra riebalų, todėl jų kaloringumas mažas. Turi nedaug B grupės vitaminų, vitamino E ir visų biologiškai vertingų elementų. Tačiau du jos sudėtyje esantys vitaminai nusipelno ypatingo dėmesio:
PROVITAMINO A (beta karoteno) turi 570 µg/100 g, o tai yra daugiau nei pusė šio vitamino paros poreikio suaugusiam vyrui.
SKRANDŽIO negalavimai: tinka tiems, kurie kenčia nuo dispepsijos (nevirškinimo), atsiradusios dėl skrandžio sulčių trūkumo ar stemplės atonijos, nes paprika skatina skrandžio sulčių tekėjimą ir mažina uždegimą.
Paprikos ODELĖ ne visada gerai virškinama žmonėms su jautriu skrandžiu. Kad pašalintumėte odelę, nesupjaustytą įdėkite į orkaitę ir kepkite, kol odelė pradės atsiskirti. Tada įdėkite į šaltą vandenį, tai palengvins odelės pašalinimą.
Praturtinkite savo mitybą saldžiosiomis paprikomis, mėgaukitės Dievo dovanomis ir būkite sveiki!!
