Riešutai – Sveikas.info

2025-10-162025-10-16

Omega-3: kai kūnas užmiršta, kaip užgesinti ugnį

Santrauka

Omega-3 riebalų rūgščių trūkumas – viena dažniausių „tylių“ šiuolaikinio uždegimo priežasčių.
Šios riebalų rūgštys būtinos tam, kad kūnas galėtų sustabdyti uždegiminius procesus, atstatyti audinius ir palaikyti širdies, smegenų bei sąnarių sveikatą.
Tačiau augalinės ir jūrinės kilmės Omega-3 formos įsisavinamos labai skirtingai, o šiuolaikinė mityba, perpildyta Omega-6, dažnai visiškai užblokuoja jų veiksmingumą.

Uždegimas – ne priešas, o sistema be stabdžių

Uždegimas pats savaime nėra blogis. Tai natūrali mūsų kūno gynybos reakcija į infekciją ar pažeidimą.
Problema prasideda tada, kai uždegimas tampa lėtinis, t. y. nepraeina net tada, kai pavojus jau seniai baigėsi.

Tam, kad uždegiminė sistema veiktų harmoningai, kūnui reikia pusiausvyros tarp dviejų rūšių riebalų:

Omega-6, kurie „uždega“ procesą (reikalingi kovai su infekcija);
Omega-3, kurie „užgesina“ ugnį ir padeda audiniams gyti iki galo.

Kai Omega-3 trūksta, organizmas tarsi važiuoja kalnu žemyn be stabdžių – uždegimo „ugnies“ niekas nebesustabdo. Rezultatas – sąnarių skausmai, sustingimas, nuovargis, odos ar net emociniai sutrikimai.

Kas yra Omega-3 ir kodėl ji tokia svarbi

Omega-3 – tai nepakeičiamos riebalų rūgštys, kurių organizmas negali pasigaminti pats.
Jos būtinos:

ląstelių membranų elastingumui ir signalų perdavimui,
širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai,
smegenų ir nervų sistemos funkcijoms,
uždegimų slopinimui ir hormonų pusiausvyrai.

Kai trūksta Omega-3, ląstelės tampa „kietos“, praranda lankstumą, o jų tarpusavio komunikacija sutrinka – tarsi telefonas su prasta ryšio zona.

Trys Omega-3 rūgštys – ne visos veikia vienodai

Ne visi Omega-3 šaltiniai yra vienodi.
Mityboje sutinkamos trys pagrindinės formos:

ALR (alfa-linoleno rūgštis) – randama augaliniuose produktuose: linų sėmenyse, chia, kanapėse, graikiniuose riešutuose.
EPR (eikozapentaeno rūgštis) – gaunama iš jūrinių šaltinių (žuvis, dumbliai).
DHR (dokozaheksaeno rūgštis) – taip pat jūrinė forma, būtina smegenų ir regos sveikatai.

Organizmas geba paversti ALR į EPR ir DHR, bet šis procesas labai ribotas – paprastai ne daugiau kaip 5 % ALR virsta aktyviąja forma. Moterų organizmas šiek tiek efektyvesnis (iki 9 %), bet vis tiek to dažnai nepakanka, ypač kai mityboje gausu Omega-6.

Tai reiškia, kad net jei kasdien valgome linų sėmenų ar chia sėklų, kūnas vis tiek gali stokoti tikrųjų, „aktyvių“ Omega-3 formų.

Veganams ir vegetarams geriausias sprendimas – iš mikrodumblių gaminami Omega-3 papildai, turintys EPR ir DHR, nes būtent mikrodumbliai yra natūralus šių riebalų rūgščių šaltinis, iš kurio jas gauna žuvys.

Kodėl šiandien beveik visi turime Omega-6 perteklių

Prieš kelis šimtmečius žmogaus mityboje Omega-6 ir Omega-3 santykis buvo apie 2:1.
Šiandien vidutiniškai jis siekia 15:1 ar net 25:1.

Tokį disbalansą sukelia šiuolaikinis maistas:

rafinuoti augaliniai aliejai (saulėgrąžų, kukurūzų, sojų, vynuogių kauliukų),
perdirbti produktai, užkandžiai, kepiniai, majonezai, margarinas,
dažnas kepimas aliejuje,
mažas žalių daržovių ir Omega-3 šaltinių kiekis.

Kai Omega-6 per daug, ji „užima“ tuos pačius fermentus, kurių reikia Omega-3 perdirbimui į veiklią formą.
Rezultatas – net jei vartojame Omega-3, jos neveikia, nes organizmas tiesiog negali jų panaudoti.

Kaip atkurti balansą

Mažinkite Omega-6 šaltinius.
Atsisakykite pramoninių aliejų, vietoje jų naudokite šaltai spaustus linų sėmenų, rapsų ar kanapių aliejus. Dar geriau – vartokite pačias sėklas ar riešutus, iš kurių šie aliejai spaudžiami. Taip gausite daugiau maistinės vertės (baltymų, ląstelienos, vitaminų, mineralų) ir sumažinsite Omega-6 perdozavimo riziką.
Vartokite EPR ir DHR papildus, gaminamus iš mikrodumblių.
Tai augalinė, švari ir efektyvi Omega-3 forma. Tyrimai rodo, kad ji identiška žuvų kilmės rūgštims pagal veiksmingumą.
Įtraukite daugiau žalių lapinių daržovių.
Jos padeda palaikyti riebalų apykaitos pusiausvyrą ir mažina oksidacinį stresą.
Vartokite pakankamai vandens.
Omega-3 rūgštys dalyvauja ląstelių membranų ir audinių atstatymo procesuose, todėl jų veiksmingumui svarbu, kad kūne netrūktų skysčių. Kai trūksta vandens, sulėtėja medžiagų apykaita, pablogėja maistinių medžiagų pernešimas ir ląstelės nebegali tinkamai atsinaujinti.
Venkite perteklinio cukraus ir perdirbtų produktų.
Jie skatina uždegimą, todėl neutralizuoja Omega-3 naudą.

Kai pusiausvyra grįžta

Kai Omega-3 ir Omega-6 santykis normalizuojasi, kūnas pagaliau gauna galimybę pats „gesinti“ uždegimus.
Tai gali užtrukti kelias savaites ar mėnesį, bet rezultatai akivaizdūs:

mažėja sąnarių skausmas ir rytinis sustingimas,
pagerėja oda, sumažėja sausumas,
sustiprėja regėjimas ir akių drėgmė,
lengviau susikaupti, geresnė nuotaika,
stiprėja imunitetas.

Tai nėra stebuklas – tai natūralus kūno gebėjimas, kuris grįžta, kai duodame jam tai, ko jam trūksta.

Pabaigai

Omega-3 nėra dar vienas papildas „nuo visko“.
Tai – raktas į kūno pusiausvyrą, be kurios negali vykti nei gijimas, nei tikras energijos atsigavimas.

Kiekvienas uždegimas – tai signalas, kad kažkur kūne liepsna dega per ilgai.
Kartais viskas, ko reikia, – duoti organizmui daugiau „vandens“ šiai liepsnai užgesinti: tikrųjų Omega-3 riebalų rūgščių.

Šaltiniai papildomam tyrinėjimui

Dietary omega-3 fatty acids aid in the modulation of inflammation and metabolic health – straipsnis apie Omega-3 poveikį uždegimui ir medžiagų apykaitai (PMC).
Omega-3 Supplementation Lowers Inflammation and Anxiety in Healthy Young Adults – tyrimas apie Omega-3 poveikį uždegimui ir emocinei sveikatai (PMC).
The Influence of Dietary and Supplemental Omega-3 Fatty Acids on Human Health – apžvalga apie Omega-3 šaltinius, įsisavinimą ir poveikį sveikatai (PMC).
Omega-3 fatty acids: a comprehensive scientific review of their therapeutic potential – išsami mokslo apžvalga apie Omega-3 terapinį potencialą (SpringerOpen).
Importance of maintaining a low omega-6/omega-3 ratio – straipsnis, pabrėžiantis Omega-6 : Omega-3 santykio svarbą (BMJ Open Heart).
Omega-3 and its anti-inflammatory properties – the key to fight inflammation effectively – PDF apie Omega-3 priešuždegimines savybes (MedCrave).

2025-10-152025-10-16

Riebalai: kodėl be jų kūnas negali veikti

Santrauka

Riebalai dažnai klaidingai laikomi „blogu produktu“, tačiau be jų neįmanomas nei ląstelių atsinaujinimas, nei hormonų gamyba, nei smegenų veikla.
Svarbiausia – suprasti, kad ne visi riebalai vienodi. Vieni skatina sveikatą, kiti – tylų uždegimą.

Riebalai – gyvybiškai svarbūs

Riebalai yra ne tik energijos šaltinis. Jie atlieka daugybę funkcijų, be kurių organizmas tiesiog negalėtų gyventi:

yra ląstelių membranų statybinė medžiaga;
būtini smegenų ir nervų sistemos veiklai;
dalyvauja hormonų gamyboje;
padeda įsisavinti riebaluose tirpius vitaminus A, D, E ir K;
užtikrina šilumos palaikymą ir organų apsaugą.

Riebalai taip pat suteikia maistui skonį ir sotumo jausmą.

Riebalų rūšys: kuo jos skiriasi ir kaip veikia mūsų organizmą

Sotieji riebalai

Kambario temperatūroje jie būna kieti (sviestas, taukai, kokosų aliejus).
Jų perteklius gali didinti „blogojo“ cholesterolio (MTL) kiekį ir skatinti aterosklerozę.
Todėl sveikatos organizacijos rekomenduoja, kad sotieji riebalai sudarytų ne daugiau kaip 10 % dienos kalorijų (geriausia 5–7 %).
Jų specialiai gauti su maistu nebūtina, nes organizmas pats gali juos pasigaminti iš kitų riebalų rūgščių.

Mononesotieji riebalai

Tai sveikųjų riebalų klasika – jų gausu alyvuogių aliejuje, avokaduose ir riešutuose.
Jie mažina MTL cholesterolį, gali didinti „gerąjį“ (DTL), saugo širdį ir kraujagysles.
Organizmas geba šių riebalų pasigaminti pats, tačiau maistiniai jų šaltiniai suteikia papildomų naudingų medžiagų – vitaminų, antioksidantų ir polifenolių.

Polinesotieji riebalai (Omega-3 ir Omega-6)

Šios riebalų rūgštys yra nepakeičiamos – organizmas jų nepasigamina, todėl būtina gauti su maistu.

Omega-3 šaltiniai:

linų sėmenys ir jų aliejus,
chia sėklos,
kanapių sėklos,
graikiniai riešutai,
riebios žuvys (lašiša, skumbrė, silkė, sardinės),
jūros dumbliai ar iš jų gaminami papildai.

Omega-6 šaltiniai:

saulėgrąžų, kukurūzų, sojų, vynuogių kauliukų aliejai,
sezamų sėklos, žemės riešutai,
gyvūniniai produktai (mėsa, kiaušiniai, pienas) – priklausomai nuo to, kuo šerti gyvūnai.

Abiejų grupių reikia, tačiau svarbiausia – pusiausvyra.
Omega-3 riebalų rūgštys padeda slopinti uždegimą ir palaiko nervų sistemos veiklą, o Omega-6, vartojama perteklinai, gali tą uždegimą skatinti.
Idealus santykis – apie 3 : 1 (Omega-6 : Omega-3), tačiau šiuolaikinėje mityboje jis dažnai viršija 15 : 1.

Transriebalai

Blogiausi iš visų.
Dauguma transriebalų yra pramoniniai – jie susidaro, kai aliejai hidrinami (pvz., margarinai, konditeriniai gaminiai, greitas maistas).
Šių riebalų reikėtų vengti visiškai, nes net mažas jų kiekis didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Kiek riebalų reikia kasdien?

Riebalai turėtų sudaryti 20–35 % visų dienos kalorijų.
Žmogui, suvartojančiam apie 2000 kcal, tai atitinka maždaug 65 g riebalų per dieną.

Pabandykite įsivaizduoti, kaip tai atrodo maiste:

Produktas	Kiekis	Apytikris riebalų kiekis
Šaukštas aliejaus	10 ml	~10 g
Sauja riešutų	30 g	~15 g
Šaukštas sėklų (linų, moliūgų, saulėgrąžų)	10 g	~4–6 g
Pusė avokado	100 g	~15 g
Riekė duonos su užtepu (pvz., humusu ar riešutų sviestu)	–	~8–12 g
Šaukštelis sviesto ar margarino	5 g	~4 g
Kietasis sūris	30 g	~8–10 g
Juodasis šokoladas	20 g (2 plytelės)	~6 g
Riebi žuvis (lašiša, skumbrė, silkė)	100 g	~10–15 g
1 kiaušinis	–	~5 g
Tofu ar ankštinių kotletai su aliejumi	100 g	~10–12 g

Pabandykite vieną dieną susirašyti, kiek ir kokių produktų suvalgote, ir suskaičiuoti riebalų kiekį.
Dažnai paaiškėja, kad riebalų gauname gerokai daugiau, nei tikėjomės — ypač iš „paslėptų“ šaltinių: užtepų, salotų padažų, kepinių ar augalinių pienų.

Augalinės mitybos atvejis

Augalinę mitybą pasirinkę žmonės riebalų gauna daugiausia iš sėklų, riešutų, avokadų ir augalinių aliejų.

Renkantis pradinius riebalų šaltinius – tokius kaip sėklos, riešutai ar avokadas – gauname ne tik riebalų, bet ir baltymų, ląstelienos, vitaminų bei mineralų.
Be to, taip sumažėja perdozavimo rizika, nes šie produktai labiau sotina, o riebalai į organizmą patenka natūraliai – kartu su kitomis maistinėmis medžiagomis.

Aliejus, nors ir gali būti naudingas, ypač šaltai spaustas (alyvuogių, linų sėmenų, rapsų, kanapių), turėtų būti vartojamas saikingai – kaip maisto pagardas, o ne pagrindinis riebalų šaltinis.

Nepamirškime ir Omega-3 šaltinių – linų sėmenų, chia, kanapių sėklų ar dumblinių papildų.

Išvada

Riebalai nėra priešas.
Priešas – disbalansas ir perteklius.
Kai riebalų rūšys mityboje parinktos teisingai, jos ne tik nesikaupia ant klubų ar kraujagyslių sienelių – jos kuria sveikatą.

Kitoje dalyje pakalbėsime plačiau apie Omega-3 riebalų rūgštis – vienas svarbiausių uždegimo slopinimo ir sąnarių sveikatos veiksnių.

2025-08-032025-08-07

Naminis migdolų pienas

Ar jau bandėte pasigaminti naminį migdolų pieną?
Labai paprasta – tereikia vandens, migdolų ir galingo smulkintuvo! Nereikės jokių priedų ar cukraus…

Galite rinktis:
– švelnesnį, klasikinį variantą su mirkytais migdolais,
– arba aromatingą – iš lengvai paskrudintų.

Šis pienas puikiai tinka su granola (sausais pusryčiais), kurios receptą rasite ČIA.

Išeiga: 500 ml

1. Švelnaus skonio:

28 g migdolų (apie 2 v. š.)
500 ml vandens

2. Tirštesnis, sodresnio skonio:

70–80 g migdolų (apie 6–7 v. š.)
500 ml vandens

Paruošimas:

Mirkymas (jei migdolai neskrudinti):
Užpilkite verdančiu vandeniu ir palaikykite 10–15 min., arba mirkykite šaltame vandenyje 8–12 val.
Norint, galima pašalinti odeles.
Plakimas:
Nukoškite migdolus, dėkite į trintuvą, įpilkite 500 ml šviežio vandens ir plakite 30–60 sek., kol gausite vientisą baltą skystį.
Perkoškite per marlę, sietelį ar riešutų pieno maišelį.
Likusius tirščius galima panaudoti kepiniams ar košėms.
Laikymas:
Supilkite į butelį ar stiklainį, laikykite šaldytuve iki 3 dienų. Prieš naudojimą suplakite – natūraliai atsiskiria.

💡 Patarimas:
Jei turite tikrai galingą smulkintuvą, pabandykite pasigaminti pieno iš skrudintų migdolų (nemirkytų) – jis bus ypač kvapnus ir ryškaus skonio, tarsi lengvai karamelizuotas. Tokį pieną galima naudoti net vietoj deserto!

Maistinė vertė – 500 ml migdolų pieno

Švelnus variantas (28 g migdolų):

~174 kcal
Baltymai: ~5,9 g
Riebalai: ~14,0 g
Angliavandeniai: ~6,0 g
Kalorijos 100 ml: ~35 kcal

Energijos pasiskirstymas:

Baltymai: 13,6 %
Riebalai: 72,6 %
Angliavandeniai: 13,8 %

Tirštesnis variantas (75 g migdolų):

~465 kcal
Baltymai: ~15,9 g
Riebalai: ~37,4 g
Angliavandeniai: ~16,2 g
Kalorijos 100 ml: ~93 kcal

Energijos pasiskirstymas:

Baltymai: 13,7 %
Riebalai: 72,4 %
Angliavandeniai: 13,9 %

Skanaus!

2025-08-032025-08-07

Granola su datulėmis ir bananais

Be pridėtinio cukraus, saldinta vien vaisiais

Kas yra granola?

Granola – tai traškus, iškeptas grūdų mišinys, kurį sudaro avižiniai dribsniai, riešutai, sėklos, dažnai ir džiovinti vaisiai. Ji gali būti saldinama medumi, vaisiais ar natūraliais sirupais. Granolą dažniausiai valgome pusryčiams – su augaliniu pienu ar jogurtu – arba kaip maistingą užkandį.

Pavadinimas „granola“ kilo XIX a. JAV, kai sveikos gyvensenos šalininkas Jamesas Calebas Jacksonas sukūrė pirmąjį skrudintų grūdų mišinį, pavadintą „granula“. Kadangi šis vardas buvo užpatentuotas, kiti gamintojai pasirinko kitą formą – „granola“. Laikui bėgant receptas keitėsi ir tapo tuo, ką šiandien vadiname granola – traškiu, kvepiančiu, maistingu mišiniu, kurį nesunku pasigaminti namuose.

Ši granolos versija – be pridėtinio cukraus, saldinta tik vaisiais, todėl ypač tinkama tiems, kas ieško natūralesnių pasirinkimų.

Ingredientai

Sausieji produktai:

500 g pilno grūdo avižinių dribsnių (apie 5 stiklinės)
70 g išlukštentų saulėgrąžų (apie ½ stiklinės)
50 g kokoso drožlių (apie ½ stiklinės)
100 g riešutų, susmulkintų (apie ⅔ stiklinės), (naudota: migdolai)

Skystieji ir vaisių mišinys:

60–70 ml aliejaus (apie ¼ stiklinės)
(naudota: ekologiškas, nerafinuotas rapsų aliejus)
1–1,5 gerai prinokusių bananų (apie 150 g)
200 g datulių (apie 1¼ stiklinės be kauliukų)
1 a.š. druskos
Truputis vanilės (nebūtina)

Papildomai po kepimo:

200 g razinų ar kitų džiovintų vaisių (apie 1¼ stiklinės)
(prieš naudojant – gerai nuplauti ir visiškai išdžiovinti!)

Gaminimas

Paruoškite pagrindą:
Sumaišykite avižinius dribsnius, saulėgrąžas, kokoso drožles ir smulkintus riešutus. Įpilkite aliejaus, gerai išmaišykite ir palikite 15 min., kad įsigertų. Mišinys turi likti birus.
Paruoškite vaisių masę:
Datules nuplaukite, užpilkite tiek vandens, kad vos apsemtų, užvirkite ir atvėsinkite. Pašalinkite kauliukus, jei dar yra.
Sudėkite datules, vandenį, kuriame virė datulės, bananą, druską ir vanilę į trintuvą ir suplakite iki vientisos masės.
Sujunkite:
Vaisių masę supilkite ant avižų mišinio. Gerai išmaišykite, kad viskas tolygiai pasiskirstytų. Masė turi būti drėgna, bet biri.
Kepimas:
Paskleiskite masę vienoje ar dviejose skardose vienodu sluoksniu.
Kepkite apie 30 min. 150 °C orkaitėje, kas 10–15 min. pamaišydami. Jei per stipriai skrunda – sumažinkite temperatūrą.
Džiovinimas:
Po 30 min. dar kartą permaišykite, susmulkinkite stambesnius grumstelius ir džiovinkite 2–3 val. 100 °C temperatūroje, kol masė taps sausa ir traški.
Baigimas:
Suberkite iš anksto nuplautas ir visiškai išdžiovintas razinas ar kitus džiovintus vaisius.
Išjunkite orkaitę ir palikite granolą joje dar 2–3 val., kad atvėstų.
Laikymas:
Atvėsusią granolą supilkite į sandarų indą. Laikykite vėsioje ir tamsioje vietoje. Ilgesniam laikymui – galima dėti į šaldiklį.

Variantai:

– Galima gaminti be aliejaus, tada granola bus mažiau kaloringa, tik mažiau traški.

– Vietoje datulių ir bananų galima panaudoti bet kokį džemą ar uogienę, sirupą – kiekis pagal skonį.

– Jei norisi traškesnės ir mažiau saldžios granolos, galima naudoti tik 1 bananą arba padidinti avižų kiekį iki 600 g.

Maistinė vertė (100 g iškepusios granolos, apytiksliai):

~444 kcal
~9,8 g baltymų
~18,3 g riebalų
~60,1 g angliavandenių

Energijos pasiskirstymas:

Baltymai: 8,8 %
Riebalai: 37,1 %
Angliavandeniai: 54,1 %

Skanaus!

2024-06-102025-02-03

Maisto produktai smegenims

Daugybė tyrimų rodo, kad tam tikri maisto produktai gali pagerinti intelektinės veiklos efektyvumą, padidinti koncentraciją ir pagerinti atmintį. Be to, šių maisto produktų vartojimas padeda išvengti ligų, susijusių su smegenų ląstelių „senėjimu“.

Jei norite pagerinti smegenų veiklą, atmintį ir bendrą sveikatą bei savijautą, būtinai įtraukite į savo racioną žalias lapines daržoves, maisto produktus su omega-3 riebalų rūgštimis, uogas ir riešutus.

1. ŽALIOSIOS LAPINĖS DARŽOVĖS

Lapiniuose žalumynuose yra daug B grupės vitaminų, folio rūgšties, vitamino K, liuteino, beta karotino (provitamino A). Juose esančios naudingosios medžiagos pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis. Folio rūgštis ir B grupės vitaminai mažina homocisteino, kuris su amžiumi kaupiasi organizme ir palaipsniui gali sukelti kraujagyslių komplikacijas, atminties sutrikimus ir Alzheimerio ligą, kiekį.

Kadangi folio rūgštis ir daugelis vitaminų sunaikinami termiškai apdorojant ir ilgai laikant, šiuos maisto produktus patartina valgyti žalius. Jei kai kuriuos produktus būtina termiškai apdoroti, geriau tai daryti garuose.

2. OMEGA-3 RIEBALŲ RŪGŠTYS

Jų šaltinis – linų sėmenys, šalavijo (chia) sėklos, avokadai… Mūsų organizmas jų negamina, jų galima gauti tik iš maisto.

Omega-3 riebalų rūgštys užkerta kelią aterosklerozės vystymuisi, mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį; mažina beta amiloido baltymo – vieno iš pagrindinių Alzheimerio ligos vystymosi veiksnių – kiekį. Nemažai tyrimų parodė ryšį tarp maisto produktų, kuriuose gausu omega-3, vartojimo ir geresnės mąstymo funkcijos bei gebėjimo įsiminti informaciją; lėtesnio su amžiumi susijusio protinių gebėjimų mažėjimo, mažesnės demencijos rizikos.

Pakankamas omega-3 riebalų rūgščių kiekis padeda susidoroti su depresija ir stresu, nes skatina „laimės hormono“ serotonino gamybą.

Kasdien suvalgykite 2 valg. šaukštus maltų linų sėmenų. Jų galima dėti į košes, kokteilius ir kitus patiekalus.

3. UOGOS

Uogų, tokių kaip mėlynės, spanguolės, bruknės, žemuogės, avietės, gervuogės ir mėlynės, nauda neabejotina. Jose gausu flavonoidų junginių – natūralių augalinių pigmentų, suteikiančių uogoms ryškias spalvas ir padedančių smegenų veiklai. Šios medžiagos vadinamos antocianinais. Manoma, kad antocianinai gerina protinę veiklą, nes padidina aprūpinimą krauju, pagreitina deguonies patekimą į smegenis ir apsaugo kraujagysles, palengvina informacijos tarp nervų ląstelių perdavimą. Dėl šių procesų pagerėja intelektiniai gebėjimai ir informacijos įsisavinimas. Tyrimai taip pat rodo, kad antocianinai padeda gerinti atmintį.

Uogose yra vitaminų, skaidulinių medžiagų, antioksidantų (katechino, kvercetino ir kt.). Antioksidantai pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, smegenyse lėtina su amžiumi susijusius neurodegeneracinius procesus.

Vietoj šviežių uogų galite naudoti šaldytas – jos beveik visiškai išsaugo savo naudingąsias savybes.

4. RIEŠUTAI

Puikus baltymų, naudingų nesočiųjų riebalų (omega-3), skaidulų, vitaminų A, B ir E, mineralų (seleno, kalcio, cinko, geležies, jodo) šaltinis. Tai vienas iš labiausiai įvairiomis naudingomis medžiagomis prisotintų produktų. Šių ar kitų komponentų kiekis priklauso nuo riešutų rūšies ir jų apdorojimo būdo.

Lecitinas gerina smegenų veiklą, aktyvina atmintį ir turi kepenis apsaugančių savybių. Vitaminas E, stiprus antioksidantas, apsaugo ląstelių membranas nuo laisvųjų radikalų pažeidimų ir padeda išvengti pažinimo funkcijų silpnėjimo. Didelis vitamino B1 kiekis riešutuose taip pat prisideda prie jų teigiamo poveikio smegenims.

Riešutus valgykite kasdien, tačiau nepamirškite apie didelį jų kaloringumą. Suaugusiam žmogui vidutinė dienos porcija yra maždaug 30 g.

Šaltinis: 8doktorov.ru

2024-04-012025-09-22

Maistas širdžiai – STENOKARDIJA

Krūtinės angina (stenokardija) – trumpalaikis skausmas krūtinėje, kuris atsiranda, kai širdies raumuo gauna nepakankamai deguonies. Pagrindinė priežastis – vainikinių (širdies) arterijų susiaurėjimas (aterosklerozė). Dėl arterijų susiaurėjimo sutrinka kraujo, reikalingo širdies plakimui, pritekėjimas į širdies raumenį.

Krūtinės angina tai stiprus spaudžiantis skausmas kairėje krūtinės pusėje, plintantis į kairę ranką. Dažniausiai tai atsiranda po fizinio krūvio, stiprių emocijų ar stresinės situacijos. Skirtingai nuo širdies priepuolio, krūtinės angina praeina ir paprastai nesukelia ilgalaikės žalos širdžiai. Skausmas paprastai trunka kelias minutes, jei krūtinės angina užsitęsė ilgiau nei 20 min, gali būti įtariamas miokardo infarktas – kvieskite greitąją pagalbą.

Krūtinės anginos RIZIKOS veiksniai:

– Vainikinių arterijų arterosklerozė (susiaurėjimas ir sukietėjimas). Dažniausia aterosklerozės priežastis tai mityba, kurioje mažai augalinio maisto ir daug sočiųjų riebalų. Kitos priežastys yra rūkymas ir mankštos trūkumas.

– Polinkis į spazmus arba lygiųjų raumenų (nevalingų raumenų) susitraukimus. Būtent iš tokių raumenų sudarytos arterijų sienelės. Šiuos spazmus išprovokuoja magnio ir kitų maistinių medžiagų trūkumas.

MITYBA

Mityba turi didelę įtaką vainikinių arterijų būklei ir veiklai.

Valgykite DAUGIAU:

Vynuogės

Graikiniai riešutai

Svogūnai

Pilno grūdo kruopos

Miežiai ir kviečiai

Bulvės

Persikai

Braškės

Moliūgai

Cukinijos

Anakardžiai

Mangai

SVOGŪNAI apsaugo nuo aterosklerozės, skystina kraują ir gerina kraujotaką vainikinėse arterijose.

Valgykite MAŽIAU arba ATSISAKYKITE:

Prisotinti riebalai – tai daugiausia gyvūniniai riebalai

Natris (pagrindinis šaltinis – druska)

Saugokime savo sveikatą ir būkime sveiki.

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“