Kognityvinė elgesio terapija – kelias į vidinę ramybę

Gyvenime neišvengiame streso, sunkumų ir emocinių sukrėtimų. Tačiau tai, kaip mes reaguojame į šiuos iššūkius, priklauso ne tik nuo aplinkybių, bet ir nuo mūsų minčių, jausmų bei susiformavusių įsitikinimų. Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra vienas iš efektyviausių metodų, padedančių suprasti savo mintis, keisti neigiamus įsitikinimus ir pasiekti emocinę pusiausvyrą.

Kas yra kognityvinė elgesio terapija?

KET yra psichologinis metodas, padedantis suprasti ryšį tarp minčių, jausmų ir elgesio. Ji remiasi prielaida, kad ne pačios situacijos lemia mūsų emocijas, bet tai, kaip mes jas interpretuojame.

Pavyzdžiui, jei žmogus tiki, kad „niekam nesu įdomus”, jis vengs bendrauti, jausis vienišas ir dar labiau stiprins savo įsitikinimą. Tačiau pakeitus šią mintį, pavyzdžiui, „yra žmonių, kuriems aš rūpiu”, jis ims aktyviau dalyvauti socialinėje veikloje ir jausis labiau priimtas.

Kaip susiformuoja klaidingi įsitikinimai?

Mūsų mintys ir įsitikinimai susiformuoja remiantis praeities patirtimis, emocinėmis traumomis ir aplinkos poveikiu. Kartais jie tampa vadinamaisiais kognityviniais iškraipymais, kurie daro neigiamą įtaką mūsų emocinei gerovei. Dažnai pasitaikantys kognityviniai iškraipymai:

  • Perdėtas apibendrinimas: „Jei kartą nepavyko, vadinasi, niekada nepavyks.”
  • Suasmeninimas: „Jei kas nors atrodo nepatenkintas, tai dėl manęs.”
  • Negatyvus filtravimas: „Visada viskas blogai, net jei kas nors ir gerai, tai nesvarbu.”
  • Etikečių klijavimas: „Aš esu nevykėlis, man niekas nesiseka.”

Kaip KET padeda?

KET moko atpažinti klaidingus įsitikinimus ir juos keisti. Štai keli pagrindiniai žingsniai:

  1. Atpažinti neigiamas mintis. Svarbu stabtelėti ir sąmoningai stebėti savo mintis. Pavyzdžiui „visi mane ignoruoja”?
  2. Atpažinti emocijas ir jų šaltinį. Kokius jausmus sukelia šios mintys? Ar jos padeda jaustis geriau, ar tik dar labiau blogina situaciją?
  3. Peržiūrėti faktus. Ar iš tiesų kiti žmonės man skiria per mažai dėmesio, ar tai tik mano asmeninis įspūdis?
  4. Sukurti alternatyvų požiūrį. Pakeisti neigiamas mintis konstruktyviomis, kurios labiau atitinka realybę. Pavyzdžiui, „ne visi mane ignoruoja, yra žmonių, kurie mane vertina”.

Ryšys tarp smegenų ir emocijų

Mūsų emocijas stipriai veikia dvi smegenų dalys: prefrontalinė žievė ir migdolinis kūnas. Prefrontalinė žievė atsakinga už sprendimų priėmimą, savikontrolę ir racionalų mąstymą, o migdolinis kūnas reaguoja į pavojų ir emocijas. Kai patiriame stresą ar nerimą, migdolinis kūnas gali tapti pernelyg aktyvus, o prefrontalinė žievė silpnėti. Tai gali sukelti nuolatinį nerimą, depresiją ar impulsyvų elgesį.

KET padeda stiprinti ryšį tarp šių smegenų sričių, keičiant neigiamus mąstymo modelius ir mokantis kontroliuoti emocijas.

Kaip pritaikyti KET kasdieniame gyvenime?

Be psichoterapijos sesijų, galima savarankiškai stiprinti emocinę sveikatą:

  • Rašyti dienoraštį ir fiksuoti neigiamas mintis bei jas analizuoti.
  • Praktikuoti pozityvų mąstymą ir kurti alternatyvius įsitikinimus.
  • Skirti laiko atsipalaidavimui: kvėpavimo pratimams, pasivaikščiojimams gamtoje.
  • Skirti laiko maldai, Biblijos skaitymui, apmąstymams, rašyti dėkingumo dienoraštį.

Išvada

Kognityvinė elgesio terapija suteikia įrankius, leidžiančius keisti mąstymą ir gerinti emocinę būklę. Atpažinę klaidingus įsitikinimus, galime pakeisti savo reakcijas į situacijas ir atrasti vidinę ramybę.

Tai procesas, kuriam reikia laiko ir pastangų, tačiau rezultatai – geresnė savijauta, stipresnis pasitikėjimas savimi ir didesnė gyvenimo kokybė – yra verti pastangų.

Atminkite, Dievas pažadėjo: „Ar gali moteris užmiršti savo mažylį, būti nešvelni savo įsčių sūnui? Net jeigu ji ir užmirštų, Aš tavęs niekada neužmiršiu.“ (Biblija, Izaijo 49, 15)

Kaip pasirinkti tinkamus prioritetus savo gyvenime, kad būtume laimingi ir saugūs

Baigiantis metams dažnai apmąstome praėjusius metus, galbūt planuojame – ko norėtumėme ateinančiais… Neseniai klausiausi paskaitos, kuri paskatino mane susimąstyti apie savo planus daug giliau… Kviečiu ir jus skirti tam laiko. Pažadu – jūsų smegenims tai bus gera mankšta.

SVARBU!!! Neskaitykite viso teksto prieš pradėdami daryti užduotis. Tokiu atveju jūs prarasite didelę naudą sau. Skaitykite po truputį ir iš karto atlikite užduotis.

Taigi, dalinuosi gydytojo psichiatro–narkologo Jurijaus Bondarenko užduotimis jūsų savianalizei.

– 1. Užrašykite tris svarbiausius/globalius savo gyvenimo tikslus/planus, kuriuos norėtumėte įgyvendinti iki savo žemiškojo gyvenimo pabaigos.

Parašykite tai, ko neatlikus/nepasiekus jums būtų gėda mirti.

Nerašykite abstrakčių frazių (Dievas, šeima…), tai nėra tikslai. Suformuluokite konkrečiai, ko jūs norėtumėte.

– 2. Parašėte, puiku. O dabar žemiau parašykite tris tikslus, kuriuos esate numatę ateinantiems 3 metams. Ką norėtumėte pasiekti per ateinančius trejus metus.

Taigi, jau užrašėte šešis tikslus: tris tikslus likusiam gyvenimui ir tris tikslus ateinantiems 3 metams.

– 3. O dabar parašykite tris tikslus, tai yra tris dalykus, kuriuos darytumėte, jei žinotumėte, kad jums liko gyventi 9 mėnesiai. Rašykite konkrečiai.

– 4. Keliaukime toliau. Pirmoje, visam likusiam gyvenimui skirtų tikslų grupėje, pažymėkite tą tikslą, kurį laikote prioritetiniu/svarbiausiu.

– 5. Tą patį padarykite antroje tikslų grupėje, kuri skirta ateinantiems 3 metams. Pažymėkite prioritetinį tikslą – tą, kurį pradėsite įgyvendinti pirmiausia.

– 6. O paskutinėje tikslų grupėje, kur užrašėte tris dalykus, kuriuos darytumėte, jei žinotumėte, kad jums liko gyventi 9 mėnesiai, pažymėkite tą, be kurio įgyvendinimo tikrai nesutinkate mirti. Privalote tai padaryti!

Puiku, keliaukime toliau.

– 7. Dabar užrašykite, kokia yra jūsų gyvenimo prasmė.

Mano gyvenimo prasmė… Užrašykite savo gyvenimo prasmę keturiais ar penkiais žodžiais, nerašykite ilgo teksto.

Aš gyvenu šioje planetoje tam kad… Konkrečiai aš, o ne žmonija apskritai.

Jei nežinote, dėl ko gyvenate, parašykite: dar nežinau, arba dar nesugalvojau. Tai irgi sąžiningas atsakymas.

– 8. Dar parašykite – laimė man yra…

– 9. Dabar parašykite – kokios yra jūsų perspektyvos, kas jūsų laukia, kokias galimybes turėsite ateityje.

– 10. Jei esate tikintis žmogus, dar parašykite – mano amžinojo gyvenimo prasmė yra…

Tai buvo paskutinis klausimas. Dabar aptarsime, koks yra šios jūsų nervų sistemai sukeltos audros tikslas. Jei pavargote, pailsėkite ir pratęskite po pertraukos.

– Taigi, nustatėte ir užrašėte pagrindinius savo gyvenimo tikslus. Toliau po tikslais parašėte gyvenimo prasmę. Įdėmiai pažvelkite į savo tikslus ir gyvenimo prasmę, jie draugauja tarpusavyje ar eina skirtingomis kryptimis? Jei draugauja, tai gerai. Prasmė ir tikslai turėtų būti kažkaip susiję. Jei jie žvelgia skirtingomis kryptimis, kils vidinis konfliktas.

– Taip pat parašėte, kas jums yra laimė. Atidžiai įsižiūrėkite, ar jūsų gyvenimo prasmė ir laimė draugauja tarpusavyje.

– Ir dar apie perspektyvas. Ar jūsų perspektyvos bent maždaug sutampa su jūsų planais. Gal pastebėsite, kad jūsų perspektyvos vienokios, o suplanuoti tikslai, ir prasmė visiškai priešingi.

– Ir, žinoma, palyginkite šio gyvenimo ir amžinojo gyvenimo prasmę, ar jos bent kažkiek sutampa tarpusavyje.

Jau supratote, kad šioje užduotyje, pasirodo viskas turi būti suderinta, t. y. tikslai, prasmė ir laimė turi būti suderinti. Tačiau negalite to pasakyti žmonėms, kuriems ketinate pasiūlyti atlikti šį pratimą. Žmogus pirmiausia turi parašyti, ką jis galvoja, o tada įsivertinti.

– Dabar peržvelkite, ar jūsų gyvenimo prasmė, kurią parašėte, jūsų laimė, perspektyvos gali dėl kažkokių nenumatytų aplinkybių ar nelaimių tapti prarastos. Jei gali, vadinasi, esate labai pažeidžiamoje padėtyje. Jei dėl kažkokių nenumatytų aplinkybių ar nelaimių jūs galite prarasti savo gyvenimo prasmę, šias užduotis jums reikia atlikti iš naujo.

ATMINKITE: Prasmė, laimė, perspektyva – tai kertiniai akmenys, ant kurių visą laiką vaikštome, tai, žemiau ko negalima nukristi. Bet jei jūs galite prarasti savo gyvenimo prasmę, krisite į bedugnę, kažkur žemiau jūsų kertinių akmenų. Jūsų užduotis – pagalvoti, ką galite įdėti į prasmės sąvoką ir laimės sąvoką, ko negali iš mūsų atimti joks žmogus, aplinkybės ar nelaimės. Kaip parašyta apaštalo Pauliaus: „Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės? Ar vargas? ar priespauda? ar persekiojimas? ar badas? ar nuogumas? ar pavojus? ar kalavijas?“ (Romiečiams 8, 35) Iš Dievo Žodžio žinome, kad Kristaus Meilės niekas iš mūsų negali atimti.

Todėl gyvenimo prasmė yra tokia sąvoka, kurią reikia užrašyti taip, kad ji skambėtų jūsų galvoje ir negalėtų būti iš jūsų atimta. Pavyzdžiui, gyvenimo prasmė gali būti „daryti tai, ko nori Dievas“ – pavesti savo gyvenimą Dievui. Niekas niekada negalės iš jūsų atimti galimybės daryti tai, ko nori Dievas. O tai apima labai daug: auginti vaikus, kurti šeimą, įgyti išsilavinimą… Kitas pavyzdys, daryti gera arba padaryti pasaulį geresniu. Atkreipkite dėmesį, veiksmažodis „daryti“ yra su nebaigtu veiksmu, ne padaryti pasaulį geresnį, bet daryti. Tai proceso veiksmažodis.

– Taigi, jei įvertinę supratote, kad jums reikia pakoreguoti savo gyvenimo prasmę, suformuluokite ją iš naujo pagal principus, kuriuos aptarėme.

Aš daugelį metų buvau įsitikinęs, kad mano gyvenimo prasmė yra daryti gerus darbus. Bet paskui ją performulavau. Supratau, kad Dievas ne visada nori, jog daryčiau gerus darbus; kartais Jis nori, kad pasėdėčiau ir nieko nedaryčiau, galbūt kad man kažkas galėtų padaryti gerą darbą. Pasirūpinti savo kūnu taip pat svarbu. Dabar mano gyvenimo prasmė yra tokia: daryti tai, ko nori Viešpats, vykdyti Dievo valią. Jis turi kažkokį planą mano gyvenimui ir konkrečiai mano gyvenimo situacijai. Sakau: „Viešpatie, aš planuoju, o Tu pataisyk mano planą, mano kelią pagal Savo valią.“ Jei pasakiau: „Viešpatie, tebūnie Tavo valia“, vadinasi, gyvenu pagal Dievo valią, darau taip, kaip Jis nori. Ir niekas negali to iš manęs atimti. Jei staiga kas nors nepavyksta, sakau: „Viešpatie, Tu geriau žinai“. Tuomet neturiu priežasties nusiminti ar nusivilti.

Kaip jaučiatės atlikę šias užduotis? Mano galvoje ši savianalizė sukėlė audrą, daug ką permąsčiau ir pamačiau naujai. Linkiu jums ateinančiais metais vadovautis savo suformuluota gyvenimo prasme, siekti tikslų, kuriuos numatėte; ir jūsų gyvenimas, manau, įgis naują ir tikrą prasmę. Linkiu jums būti sveikais tiek dvasiškai, tiek emociškai, tiek fiziškai.

Paruošta pagal šią video paskaitą.

Raktas į sveikus santykius su vaikais

Šie patarimai padės pagerinti santykius su jūsų vaikais, sukurti pasitikėjimo ir meilės atmosferą.

Tie, prie kurių vaikas prisirišęs, guodžia ir suteikia jam jėgų vien tuo, kad yra šalia. Svarbu išlikti vaiko tėvais, o tėvai tai tie, kurie rūpinasi.

– Ar norite, kad jūsų vaikas susitvarkytų su gyvenimo iššūkiais? Tuomet visą vaikystę guoskite jį, apkabinkite, priimkite jo jausmus. Nesakykite „Neverk!“, nesistenkite iš karto atitraukti jo dėmesį ir pralinksminti. Padėkite jam išgyventi stresą, išlikti gyvam ir išeiti iš jo, nepraryti nemalonių jausmų ir „neužšalti“.

– Mums atrodo, kad tas, kuris nuo vaikystės užgrūdintas negandų, vėliau gyvenime geriau su jomis susidoros. Tai netiesa. Tyrimai rodo, kad geriau su sunkumais susidoroja tie, kurie turėjo laimingą vaikystę ir draugišką šeimą. Jų psichika turi rezervą, patiriant stresą ji išlaiko gebėjimą būti lanksti ir išradinga, jie ieško pagalbos ir sugeba save paguosti.

– Ar norite, kad jūsų vaikas mokėtų prašyti atleidimo? Atsiprašykite patys. Parodykite pavyzdį, kaip įveikti kivirčą ir pripažinti klaidas. Jei išliks prieraišumas – vaikas ims mėgdžioti ir mokysis pats, be moralizavimo.

– Įprotis emociškai išsikrauti per vaiką yra savotiška priklausomybė. Jam reikia priešintis taip pat, kaip ir kitiems blogiems įpročiams: ne „kovoti“, o „mokytis“, palaipsniui bandant ir stiprinant kitus elgesio modelius.

Todėl skirkite sau laiko, darykite nedideles pertraukėles savo veikloje nelaukdami, kol pajausite nepakeliamą nuovargį.

– Jei mokome vaikus nemeluoti, bet patys meluojame, reikalaujame nerūkyti, bet patys rūkome, liepiame neskriausti mažesnių ir silpnų, o patys mušame vaiką, neturėkite iliuzijų dėl rezultato.

– Kažkodėl daugelis suaugusiųjų mano, kad jei vaikas iš karto nemeta visko, kuo buvo užsiėmęs, ir nebėga vykdyti paliepimo – tai yra nepagarbos ženklas. Iš tikrųjų nepagarba – tai kreipimasis į žmogų ne prašymu, o su įsakymu, nesidomėjimas jo planais ir norais (išskyrus kritines situacijas, susijusias su saugumu).

– Svarbiausia auklėjant vaikus – pačių tėvų būklė. Psichologai mėgsta cituoti punktą iš skrydžių saugos instrukcijų: „Išsihermetinus lėktuvo salonui, deguonies kaukę pirmiausia užsidėkite sau, paskui vaikui“. Nes jei jūs negalėsite normaliai kvėpuoti, vaikui tikrai niekas nepadės.

– Neaukokite bendravimo laiko su vaiku vardan to, kad „suteiktumėte jam viską, kas geriausia“. Vaiko pasitikėjimo ir ramybės negalima nusipirkti už jokius pinigus.

– Svarbu, kad vaikas, bendraudamas su jumis, gautų įvairių tipų atsakomąją reakciją. Kartais jam nusileiskite, o kartais ne, kartais situaciją paverskite žaidimu, o kartais susitarkite arba elkitės kaip nors kitaip. Tokiu būdu vaikas supras, kad yra įvairių būdų išsisukti iš gyvenimiškų situacijų.

– Geriausia, ką galime padaryti vaiko vystymuisi, tai netrukdyti jam žaisti. Kartais dalyvaukite žaidimuose, kartais namų ruošos darbus ar pasivaikščiojimus paverskite žaidimu, kartais tiesiog netrukdykite jam, jei jis įsitraukęs.

Autorius: psichologė Liudmila Petranovskaja

Šaltinis: 8doktorov.ru

Nusivylimas žmonėmis

Sunkūs laikai dažnai sukelia nusivylimą – savimi, žmonėmis, pasaulio tvarka. Tik nedaugelis išvengia šio likimo. Sunkūs laikai – tai stiprybės išbandymas.

Nusivylimas – tai neigiamai nuspalvintas jausmas, kurį sukelia neišsipildę lūkesčiai, viltys ar svajonės, nepasitenkinimo jausmas dėl to, kas nepasiteisino, nepavyko. Nusivylimą galima laikyti tam tikra frustracijos forma, kai žmogus nustoja kovoti dėl to, ko siekia.

Nusivilti yra bIogai, nes:

1. Prarandamas tikėjimas

Susvyruoja arba griūva mūsų tikėjimas Dievu, savimi ir žmonėmis. Prarandame orientaciją, tampame užsisklendę arba agresyvūs.

2. Mes nebepasitikime

Mums sunku pasitikėti kitais, nes jie nepatikimi. Krizės metu kiti mūsų nepalaikė ir nesielgė taip, kaip norėtume.

Nusivilti yra gerai, nes:

1. Išsivaduojame iš iliuzijų:

Iliuzijų, kad kitas žmogus turi būti tobulas ir neklystantis.

Iliuzijų apie mūsų padėties stabilumą.

Pamatome tikrovę, kuriai vis dar galima daryti įtaką.

2. Galime rasti teisingą kryptį

Jei esu nusivylęs, vadinasi, atsakomybę už savo gyvenimą buvau atidavęs kitam žmogui. Tikėjausi, kad jis sugebės geriau pasirinkti ir priimti teisingus sprendimus. Tačiau mūsų gyvenimas yra mūsų atsakomybė.

3. “Viskas atsistoja į savo vietas“

Sunkūs laikai atskleidžia, kur esu, ar noriu išlikti žmogumi, kuris pasitiki kitais labiau nei savimi ir Dievu.

Žinoma, mes esame gyvi žmonės ir mums reikia meilės, rūpesčio ir palaikymo. Gyventi visiškai nepasikliaujant kitais yra neįmanoma. Tačiau nusivylimas ateina tada, kai mane „sužavi“ koks nors žmogus, kai jis tampa mano pasitikėjimo, ramybės ir stiprybės garantu. Kai savo pasirinkimuose, sprendimuose ir viltyse pasikliauju kitu žmogumi. Kai mano paties orientyrai neaiškūs arba jų visai nėra.

Sunkūs laikai atskleidžia silpnąsias mūsų asmenybės puses. Jie mums užduoda klausimus: „Kas negerai?“, „Ką ketini su tuo daryti?

Biblijoje yra Dievo žodžiai apie iliuzinius “dievus”: „Kai šauksiesi pagalbos, tepadeda tau pulkas tavo stabų! Visus juos išnešios vėjas, vėjelio dvelktelėjimas juos nupūs. Kas pasitiki Manimi, tas valdys kraštą ir paveldės mano šventąjį kalną.“ (Izaijo 57, 13)

– Man šie žodžiai yra padrąsinimas. Kai sudedate viltis į žmones, nusivilsite ir jėgos paliks jus. Kai tikite Tuo, Kuris nesikeičia, Kuris yra ištikimas visada ir visur, esate padrąsintas.

Kiekvienas turi savo svarbią vietą. Supainioti prioritetai veda į nusivylimą. Teisingai nustatyti prioritetai lemia pergales!

Autorius: Tatjana Sacharova, psichologė

Šaltinis: 8doktorov.ru

Noriu, bet nedarau!?

Ar dažnai ryždavotės pradėti naują gyvenimą nuo pirmadienio, tačiau visi geri ketinimai pirmadienį ir baigdavosi? Kiek kartų žadėjote sau svarbių dalykų neatidėlioti vėlesniam laikui? Kodėl tai vyksta? Ar tikrai esame tokie neatsakingi, kad duodami sau pažadą negalime jo tesėti? Gali būti keletas priežasčių.

1. Tingumas.

Ar jums žinoma frazė: „Jėgų turiu, valios turiu, bet neturiu valios jėgos“. Ji nėra beprasmė. Jei jėga tai energija veiksmui, tam tikra įtampa, o valia – gebėjimas sąmoningai kontroliuoti savo veiksmus ir poelgius, tai valios jėga yra mūsų sąmonės sukurta įtampa atlikti tam tikrus veiksmus. Kai nujaučiame, kad savo planų įgyvendinimui reikės daug pastangų, nenorėdami persitempti, tiesiog to nedarome. Valios jėga išgaruoja ir patenkame į švelnų tinginystės glėbį.

2. Nedarome, nes pasąmoningai nenorime to daryti.

Pavyzdžiui, norite sustiprinti raumenis ir sakote sau, kad nuo rytojaus pradėsite bėgioti stadione, bet kitą dieną negalite pakilti iš lovos, nes jums ir taip gerai. Psichologijoje tai vadinama vidiniu pasipriešinimu. Svarbu suprasti, kam priešinuosi? Pasipriešinimą dažniausiai sukelia nesąmoningas vengimas patirti kaltę, gėdą, nerimą, atstūmimą. Be to dar noras ilgiau pamiegoti ir pagulinėti lovoje… Sunku suvokti, kad norite vieno dalyko ir tuo pat metu norite visiškai priešingo.

3. „Aš ir tas, kuris yra toli“.

Neuromokslininkai įrodė, kad galvodami apie SAVE ir apie kitus žmones, naudojame skirtingas smegenų sritis. Apie save galvojame daugiau nei apie kitus. Tai teisinga, kitaip neišgyventume. Galvodami apie save ateityje, naudojame tą smegenų dalį, kuri „atsakinga“ už kitus žmones. Todėl jei „tas“ žmogus, t.y. aš, nusprendė pradėti naują gyvenimą nuo pirmadienio, tai šiandieniniam man tai nelabai rūpi.

4. „Neigiamas vidinis dialogas“.

Bet koks darbas, kuris mums patinka, teikia malonumą ir džiaugsmą, ir nereikalauja iš mūsų papildomų pastangų. Ir atvirkščiai, jei suprantame, kad turime padaryti tai, kas mums nepatinka, turime save priversti ir „motyvuoti“. Ir kaip mes tai darome? Mes pradedame save barti ir spausti. Nepasitenkinimas savimi, kritika, savo galimybių nuvertinimas tampa pagrindine gyvenimo nesėkmių priežastimi.

5. Nuovargis.

Jūsų kūnui reikia kokybiško poilsio. Apie ką galvojate, kai ilsitės? Apie tai, ką reikės padaryti pailsėjus? Smegenims nėra jokio skirtumo, ar ką nors darote, ar apie tai galvojate. Taip smegenys pervargsta. Pagalvokite apie ką nors malonaus, persijunkite: „Apie tai pagalvosiu rytoj, o šiandien ilsiuosi.“ Suteikite sau galimybę atsipalaiduoti ir pailsėti.

6. Noras viską atlikti tobulai, arba perfekcionizmas.

Tai yra įsitikinimas, kad negaliu sau leisti atlikti darbą netobulai. Perfekcionistas teisia pats save, pats kuria standartus, kurių turi laikytis. Tobulumas – tai nuostabu, tačiau gyvenime jis nepasiekiamas arba reikalauja iš žmogaus per daug energijos ir pastangų. Todėl, jei negaliu to padaryti tobulai, iš vis nedarau.

KĄ DARYTI?

Kad jums sektųsi, Biblijoje siūlomas vienas patikimas būdas. Jį naudojo ir naudoja daugelis sėkmingų žmonių: „Imkis darbo, ir Viešpats bus su tavimi.“ (1 Kronikų knyga 22, 16; KBV) Jums tereikia imtis darbo! Turėkite pozityvų požiūrį, nebarkite savęs už tai, kad jūsų viduje vyksta procesai, apie kuriuos kalbėjome pirmiau. Atidus, rūpestingas požiūris į save, į tai, ką turite ir ką jau padarėte, leis jums suaktyvinti savo vidinius resursus ir įgyvendinti fantastiškiausias svajones bei planus.

Linkiu gerų permainų jūsų gyvenime.

Autorius: Jelena Grebeniuk, psichologė

Šaltinis: 8doktorov.ru

Kaip tapti nelaimingam – ateityje

3 dalis

Senyvo amžiaus žmogui artėjant link gyvenimo pabaigos, būtina sau pačiam atsakyti (jei to dar nepadarė) į klausimus, susijusius su jo egzistencija ir gyvenimu po mirties. Jei norite gyvenimo pabaigoje pulti į neviltį, laikykitės šių taisyklių:

Nelavinkite savo tikėjimo. Mąstykite apie šio pasaulio neteisybes ir abejokite Dievo teisingumu. Nesimelskite ir nedėkokite Dievui už nieką.

– Pamirškite apie buvusius palaiminimus. Neprisiminkite stebuklų ar laimingų įvykių, kurie jums nutiko gyvenime, nes tai gali netyčia sustiprinti jūsų tikėjimą.

Nepraktikuokite jokios religijos. Negarbinkite Dievo, laikykitės atokiau nuo bažnyčios. Stenkitės net nebendrauti su tikinčiaisiais, nes jie gali netyčia atvesti jus pas Dievą.

Neskaitykite Biblijos ar kitų knygų, pilnų gilios dvasinės išminties. Šį užsiėmimą palikite kitiems. Dvasiniai skaitiniai suteikia ramybės ir saugumo jausmą, bet jums labiau patinka gyventi be vilties.

!!! Tikėkite, kad tą dieną, kai mirsite, viskas baigsis, ir atsisakykite visų vilčių į amžiną begalinės laimės gyvenimą.

!!! Mes esame savo pasirinkimų rezultatas! Tad rinkimės išmintingai ir atsakingai.

Šaltinis: Julian Melgosa knyga „Aktyvus ilgaamžiškumas“

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM