Jam žinomi tavo keliai…

„Jis gydo sužeistas širdis ir aptvarsto jų žaizdas. Jis nustatė žvaigždžių skaičių ir kiekvieną jų vadina vardu. Ašaros gali lietis visą naktį, bet džiaugsmas ateina su aušra.“ (Biblija, Psalmių knyga 147, 3.4; 30, 6)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Džiaugsmo edelveisas“

Viltis neleis, kad plyštų tau širdis…

KOKIOS SPALVOS YRA VILTIS?

Kokios spalvos yra viltis?
Galbūt žalsva kaip dygstanti žolė?
O gal melsva kaip giedras rytmečio dangus
Ar besiskleidžianti gėlė?

Galbūt viltis yra balta
Kaip nuostabus ramunių laukas,
Kaip nokstantys javai gelsva,
Šilta kaip šypsena laimingo draugo.

Galbūt žalios spalvos yra viltis,
Kaip į uolieną įsikibusi pušelė.
Nors būtų saulė ar sniegų griūtis –
Į dangų ji šakas žaliąsias kelia.

Viltis neleis, kad plyštų tau širdis.
Ji – švyturys audringoj jūroj,
Ji – linksmas saulės spindulys,
Ji tartum šviesūs sielos rūmai.

Romualda Adomaitytė-Chabarina

Viltis – tai lankai, kurie neleidžia plyšti širdžiai. (T. Fuleris)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Džiaugsmo edelveisas“

Kai eisiu aš…

Kai eisiu aš per rūką – šaltą, tirštą,
leisk, Viešpatie, tvirtai laikytis Tavo rankos.
Teneatgniauš vargų, nusivylimų šaltis mano pirštų,
kai eisiu aš per rūką – šaltą, tirštą.

Kada palaiminimais kelias bus nusėtas,
leisk, Viešpatie, tvirtai laikytis Tavo rankos
ir nenurimti, neužmigti, neilsėtis,
kada palaiminimais kelias bus nusėtas...

Jei tektų mano artimui kentėti, nusiminti,
leisk, Viešpatie, tvirtai laikytis Tavo rankos,
kad su Tavim galėtume jį apkabinti,
kad mano artimui beviltiškai netektų nusiminti!

Tavųjų rankų Artuma tešildys vienišumo jausmą
ir lyg laukų varpeliai vien Tavo meilę gaus man.

2006 08 09
Romualda Adomaitytė-Chabarina

„…kai kuriomis akimirkomis didžiuotumėtės: jūsų rankos įteikia dovaną, užmauna žiedą kitam ant piršto, sutvarsto žaizdą, ruošia valgį. Bet yra ir kitokių scenų. Rankos, kurios daugiau ėmė nei davė, daugiau reikalavo nei siūlė. Kokia vis dėlto didelė rankų galia! Palikite jas nevaldomas, ir jos taps ginklais: sieks pasiglemžti valdžią, smaugs, kad išliktų, gundys savo malonumui. Tačiau sutramdykite rankas, ir jos taps malonės įrankiais – ne tik įrankiais Dievo rankose, bet paties Dievo rankomis“. (Maksas Lukado)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM