Jeigu Viešpats veda taip…

Aukščiausiasis mus veda taip,
kad liūtyse ištirptų visas grimas,
kad povo plunksnos dingtų,
kad širdys iš vandens ir Dvasios gimtų,
tikėjimas užaugtų tvirtas, grynas.

O viso šito, rodos, mūsų širdys trokšta,
tačiau paklusti Išminčiai Aukštybių
mes vis dar niekaip neišmokstam
ir niekaip neįveikiame savų silpnybių...

Tad jeigu Viešpats veda taip,
kad liūtyse ištirptų visas grimas,
kad nubyrėtų išdidumo plunksnos,
dėkokim Jam už mūsų metų posmų rimą,
slėnius ir už siaurus takus, ir už pilkas paunksnes...*

2007 01 13
Romualda Adomaitytė-Chabarina
*Pagal Julių Sasnauską

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Tu ateini – ir viskas keičias…

„Jėzus savo sekėjams paaiškino, ko Jis atėjo: atkurti santykių su žmonėmis. Jis atėjo, kad panaikintų priešiškumą, pašalintų nesantaiką ir susvetimėjimą tarp Dievo ir žmogaus… Taisant santykius, svarbu suvokti, kad nėra tobulos draugystės, nėra tobulos santuokos, nėra tobulo nė vieno žmogaus. Jeigu jūs pasiryžote atkurti santykius, galite sudaryti meilės, pakantumo, harmonijos sutartis ir sudėtingą situaciją paversti gražia“. (Maksas Lukado)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Vien į gerą išeis visa tai

VIEN Į GERA IŠEIS VISA TAI

Kai dvejonės širdin skaudžiai smelkias,
nesėkmių paukščiai suka ratus,
mane guodžia malda, ir padvelkia
ramuma pro žydrynės vartus.

Kai išbandymų posūkiai, daubos
pasirodo kely nelauktai,
savo širdžiai tariu, kai ji daužos:
„Vien į gera išeis visa tai...“

Kai audra netikėtai grūmoja
ir suplėšo laivelio bures,
aš tikiu – Dievo rankos globoja
ir be burių į krantą parves!

Kai sunkiau bus žvarbiam šiam pasauly,
šildyk, Dieve, ir būki šalia,
leisk suprasti, jog aš – Tavo saujoj,
ir viskam yra Tavo valia.

2006 balandis
Romualda Adomaitytė-Chabarina

„Be to, žinome, kad viskas išeina į gera mylintiems Dievą, būtent Jo valia pašauktiesiems“. (Biblija, arba Šventasis Raštas, Romiečiams 8, 28)

„Kai visas atsiduosi Dievui, nebus sunkumo, kuris galėtų pakirsti tavo optimizmą“. (Chosemarija Eskriva de Balageras)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Žiūrėdami mes keičiamės…

„Dievas laiko mus atsakingus už aplinkos, kurioje tarpsta mūsų vaikų sielos, sukūrimą… Kiek kartų mes atsisakome kartu su vaikais praleisti laiką vardan ‘svarbesnių’ dalykų? Ar nerodo mūsų visuotinio apsileidimo tai, kad mes jau retai kada bepasakome: ‘Aš negaliu tau skirti savo vaiko laiko!’…

Vaikų auklėjimas susijęs su tuo, ką tėvas daro, – kaip apkabina, ką kalba už stalo, kaip elgiasi su žmona, kaip tvarko reikalus, kaip sugeba atleisti ir mylėti, kaip auklėja, žaidžia, kaip kalba ir taip toliau. Pagal tai, ką tėvas daro sūnaus ar dukters akivaizdoje, vaikai susikuria tėvo vaizdą. Vaikas netampa toks, kaip liepia tėvas; jis tampa toks, koks yra tėvas… Pats tikriausias mokymas yra mūsų elgesys kiekvieną su vaikais gyvenimo akimirką. Metodas yra priemonė. Mes esame mokymas“.

Džonas ir Polė Sandfordai

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Saugokime giedrą mintį…

„Stenkitės į viską žiūrėti pozityviai, ypač į tuos dalykus, į kuriuos prieš tai žiūrėjote neigiamai. Tegul optimizmas atsispindi jūsų kalboje. Niekada nesakykite: ‘Ši diena bus siaubinga’. Priešingai, tvirtai ištarkite: ‘Manęs laukia puiki diena’. Taip pat nevartokite šio posakio: ‘Man niekada nepavyks to padaryti’, vietoj jo sakykite: ‘Su Dievo pagalba aš tai sugebėsiu… Aš visa galiu Tame, kuris mane stiprina’ (Filipiečiams 4, 13)“. (Normanas Pilas)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM