Dviese…

„Ištikima meilė padeda pakelti visus sunkumus“. (Frydrichas Šileris)

„Dviem geriau negu vienam… Jei vienas iš jų suklumpa, kitas padeda bičiuliui atsikelti. Vargas vienišam žmogui! Juk kai jis suklumpa, nėra kam jį pakelti“. (Biblija, arba Šventasis Raštas, Mokytojo 4, 9.10)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Lyg taku…

LYG TAKU...

Gyvenimu – lyg miško kvepiančio taku.
Prošal praeina medžiai – mūsų metai –
tie ąžuolai, klevai ir drebulės. Sunku
tikėt, kad tiek pavasarių ir vasarų jau matėm...

Kažkur gelsvi lapeliai suvirpės. Kas tai?
Ruduo? Tai – auksas išgyvenimų...
Malonės saulė šypso iš aukštai,
ir Angelo sparnai lyg debesėliai plunksniniai
apgaubs nuo nerimo.

Gyvenimu – lyg miško vinguliuojančiu taku,
prošal praeina medžiai – mūsų metai.
Vieni – lyg ąžuolai, kiti – lyg drebulės. Sunku
tikėt, kad tiek jau rudenio aušrų ir tiek žiemų jau matėm...

2004 08 11
Romualda Adomaitytė-Chabarina

„Kokie ilgi mūs šešėliai

Saulolaidoj grįžtant iš šienapjūtės,

Šešėliai ilgi, o mes tokie trumpučiai…“

Jaanas Kaplinkis

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Už sergančio pasaulio pasveikimą…

Mes meldžiam, Viešpatie,
už sergančio pasaulio pasveikimą!
Už tuos, kurie prie slenksčio nevilties,
už Tavo Dvasios stebuklingąjį veikimą,
tegul Tavoji gydanti ranka visus palies.

Mes meldžiam ir už tuos, kurie keršte, pavyde, gobšume,
abejingumo liūne mirksta
ir be Tavęs – Gyvenimo, Tiesos ir Kelio – miršta.
Mes meldžiam, Viešpatie,
už sergančio pasaulio pasveikimą!

2005 gruodis
Romualda Adomaitytė-Chabarina
O Gerasis, o Dieve! Pažvelki, palink
prie išvargintų, liūdinčių, tų,
kam sunku neregėtai, kur dejonės aplink...
Ko negali žmogus, padaryki, o Viešpatie, Tu!

2006 10 14
Romualda Adomaitytė-Chabarina

„Namuose, kaimynystėje ir mokykloje į vargšus, ligotus, tamsuolius ar nevykėlius reikėtų žiūrėti ne kaip į nelaimę, o kaip į puikią galimybę pasitarnauti.“ (Elena Vait)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Išmokime atleisti

IŠMOKIME ATLEISTI

Išmokime atleisti, skriaudas rašyti tik ant smėlio,
kad laiko vėjas užpustytų,
o dovanas iškalti sielos akmenėly, –
težadins dėkingumą vakarą ir rytą.

Išmokime atleisti – skubiai numesti sunkią naštą
nuo sielos, prislėgtų pečių.
Atleidus tirps užsigavimų vaškas,
o susitaikymas nebus tiktai svečiu.

Išmokime atleisti, kaip Kristus viską mums atleido,
neatsižvelgęs į kemsynus, dilgėles širdies.
Branginkim atleidimo kilnią gaidą
ir šito jausmo neuždusinkim išties...

(2007 09 08)

Romualda Adomaitytė-Chabarina

„O jeigu neatleisite žmonėms, tai nė jūsų Tėvas neatleis jūsų nusižengimų“. (Biblija, arba Šventasis Raštas, Mato 6, 15)

„Jeigu skaičiuoji, kiek kartų esi atleidęs tave įskaudinusiajam, vadinas, iš širdies nebuvai atleidęs nė karto“. (Deividas Vanagas)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Man patinka…

VAKARO PAVEIKSLAS

Man patinka
vakarai rudenėjančios vasaros – tylūs,
kai pakvimpa vėsa, bet dar lyja šiltais spinduliais,
kai žiogelį girdi – rečitalio motyvus,
ir tiki – dieną laiminęs, Viešpats ryto sulaukti vėl leis.

Man patinka,
kai vakaras – dangiškas paukštis, išskleidęs sparnus
ir nutūpęs ant tirpstančio spindulio, tyliai pragysta...
Kada žingsniais tyliais ilgesys vėl pasiekia namus,
susodina prie stalo, jauti, kaip palaimina Kristus.

Man patinka Kūrėjo gamtos ilgesingas paveikslas,
nes širdis ilgesingai jau Rojaus takais tyliai vaikšto...

(2006 rugsėjis)
Romualda Adomaitytė-Chabarina

„Dangūs skelbia Dievo šlovę, dangaus skliautas garsina Jo rankų darbą. Apie tai diena pasakoja dienai ir naktis duoda žinią nakčiai be jokio kalbesio ir be jokių žodžių“. (Biblija, arba Šventasis Raštas, Psalmė 19, 2–4)

„Dievas nuslėpė nuo mūsų vieną Dieną, kad mes visas dienas gyventume laukdami“. (Augustinas)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM