Žyma: Plaučiai

Paskelbta

Kvėpavimo takų „valytojos“

Šiandien pakalbėsime apie tai, kokios ląstelės valo orą, jam keliaujant mūsų kvėpavimo takais.

Deja, mus supantis oras dažnai būna užterštas automobilių išmetamosiomis dujomis, pramonės įmonių teršalais, dulkėmis ir kitomis priemaišomis. Tačiau gyvybei ir sveikatai mums reikalingas švarus oras. Todėl mūsų organizme veikia natūrali oro valymo sistema.

Dulkes ir mikroorganizmus iš kvėpavimo takų pašalina virpamasis epitelis. Virpamojo epitelio ląstelės yra tikros kvėpavimo takų „valytojos“. Jos dengia kvėpavimo takų gleivinę nuo nosies ertmės iki smulkiausių bronchiolių.

Kiekvienos virpamojo epitelio ląstelės paviršiuje yra daugybė smulkių plaukelius primenančių darinių – blakstienėlių. Tai plonos, siūliškos ląstelės paviršiaus ataugos, kurių ilgis siekia iki 10 mikrometrų. Viena ląstelė gali turėti nuo 100 iki 500 blakstienėlių. Jos ritmingai juda maždaug 10–20 kartų per sekundę ir padeda pernešti gleives su jose įstrigusiomis dulkėmis bei mikroorganizmais ryklės link maždaug 5 mm per minutę greičiu.

Blakstienėlės juda skystesniame vidiniame gleivių sluoksnyje, kuris jas tiesiogiai supa. Išorinis, tirštesnis gleivių sluoksnis sulaiko dulkes, svetimkūnius ir mikroorganizmus.

Blakstienėlės viduje yra sudėtinga mikrovamzdelių ir baltymų sistema, kuri užtikrina ritmingus jos judesius.

Virpamųjų ląstelių blakstienėlės yra išsidėsčiusios labai tankiai, panašiai kaip kilimo plaukeliai. Jų judesiai yra tiksliai suderinti: jos juda ne visos vienu metu, o paeiliui. Dėl to visas virpamojo epitelio paviršius juda tarsi bangomis ir atrodo lyg virpėtų. Šis vaizdas primena vėjo banguojamą javų lauką.

Sveikas virpamasis epitelis aktyviai saugo organizmą nuo infekcijų. Ant nosies gleivinės patekusios dalelės nuolat juda ryklės link tarsi eskalatoriumi. Dėl šio mechanizmo ligų sukėlėjai labai trumpai kontaktuoja su gleivinės ląstelėmis, todėl jiems daug sunkiau pažeisti sveikus audinius ir sukelti uždegimą.

Kaip nuostabiai Viešpats sukūrė žmogų. Net ir mikroskopinės blakstienėlės darniai atlieka savo darbą, nuolat valydamos įkvepiamą orą. Kol oras pasiekia plaučių alveoles, didžioji dalis dulkių ir mikroorganizmų jau būna pašalinta.

👉🏻 Ką galime padaryti, kad padėtume šioms kvėpavimo takų „valytojoms“?

▪ Stengtis kuo daugiau laiko praleisti gryname ore.

▪ Kvėpuoti per nosį, nes ji filtruoja, šildo ir drėkina įkvepiamą orą.

▪ Nerūkyti ir vengti pasyvaus rūkymo.

▪ Gerti pakankamai skysčių, kad kvėpavimo takų gleivinė neišsausėtų.

▪ Palaikyti tinkamą patalpų oro drėgnumą, ypač šildymo sezono metu.

Būkite sveiki!

Parengta pagal gydytojos pulmonologės Elenos Šeliaginos straipsnį

Paskelbta

Koks kosulys yra pavojingiausias? Kosulio priežastys | Klausimas gydytojui

Taigi, koks kosulys laikomas pavojingiausiu?

Ar kosulys apskritai gali būti pavojingas, ar tai svarbus signalas, kad kažkas mūsų organizme negerai? Kokių ligų simptomas gali būti kosulys?

– Atsako gydytoja pulmonologė Tatjana Baranovskaja, Klinika Angelija*.

Jei ši informacija jums buvo naudinga, pasidalykite ja su draugais!

Video išverstas iš ČIA.

* Šio video autoriai – Klinika „Angelija“.

Paskelbta

Nauda metus rūkyti

  • Kai metate paskutinę cigaretę, po 20 minučių širdies ritmas ir kraujospūdis sumažėja.
  • Per 12 valandų anglies monoksido kiekis kraujyje vėl tampa normalus.
  • Po 2–12 savaičių pajusite, kad pagerėjo kraujotaka ir plaučių funkcija.
  • Svarbiausia: po 1–9 mėnesių pajusite, kaip sumažėjo kosulys ir dusulys.
  • Tačiau yra ir dar geresnių naujienų: per vienerius metus rizika susirgti išemine (koronarine) širdies liga sumažėja perpus, lyginant su rūkančiųjų rizika.

Jei ir toliau gyvensite be cigarečių, po 5–15 metų insulto rizika bus tokia pat kaip nerūkančio. Tačiau geriausia žinia ta, kad po 10 metų jūsų rizika susirgti plaučių vėžiu bus perpus mažesnė nei rūkančio asmens. Taip pat žymiai sumažės burnos, gerklės, stemplės, šlapimo pūslės ir kasos vėžio rizika. Jei nerūkysite 15 metų, koronarinės širdies ligos ir širdies priepuolio rizika bus ne didesnė nei paprasto žmogaus.

Net jei praeityje patyrėte širdies priepuolį, metę rūkyti 50% sumažinsite tikimybę patirti antrą širdies priepuolį. Be to, atsisakius cigarečių, sumažės rizika susirgti tokiomis ligomis kaip bronchinė astma, ausų uždegimas ir impotencija. O jei meta rūkyti moteris, be jau paminėtų problemų, ji sumažina gimdos kaklelio vėžio, nėštumo problemų, priešlaikinio gimdymo, mažo naujagimio svorio ir persileidimo riziką.

!!! Metimas rūkyti yra vienas svarbiausių sprendimų jūsų gyvenime.

Tačiau nepamirškite, kad jums reikia Dievo pagalbos, todėl darykite viską, ką galite, ir prašykite Kristaus paramos. Jis tikrai suinteresuotas, kad jūs gyventumėte sveiką, turiningą gyvenimą.

Savo Žodyje Kristus sako: „Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, kad apsčiai jo turėtų.“ (Evagelija pagal Joną 10, 10)

Šaltinis: Aleksej Chacinskij knyga „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”

Paskelbta

Kai sunku kvėpuoti – tikra istorija

Saulės spinduliais užlietoje aikštelėje priešais įėjimą į sanatoriją stovėjo tvirto kūno sudėjimo 70 metų vyras. Pro tankią žilų plaukų sruogą nukritusią ant jo aukštos kaktos, didelėse mėlynose akyse matėsi nerimas ir nepasitikėjimas. Pamatęs jį pasisveikinau, ir mudu susipažinome.

Svečio vardas – Jurijus, atvažiavo iš Vakarų Ukrainos paragintas artimųjų. Pastaruoju metu dėl lėtinės plaučių ligos jį kankino stiprus dusulys, kuris atsirasdavo fizinio krūvio metu. Kada pasilenkdavo užsirišant batų raištelius ar kasant žemę, jis tiesiog dusdavo. Nuo vaikystės įpratęs dirbti žemę, vyras negalėjo susitaikyti su mintimi, kad turės atsisakyti darbo darže. Jurijus nerūkė, bet jautėsi vis blogiau ir blogiau.

– Ar galėsite man kuo nors padėti? – paklausė jis manęs po apžiūros.

– Negalime jums to pažadėti, – atsakiau, – bet mes tikime, kad Dievui nėra nieko neįmanomo.

Pirmosiomis dienomis Jurijui buvo sunku eiti pasivaikščioti, atrodė, kad jis nuolat buvo kažkuo nepatenkintas. Ypač nervinosi, kai tekdavo užsirišti batų raištelius. Patariau jam padėti koją ant taburetės ar laiptelio, o tada apsiauti batus. Į tai jis irzliai atkirto, kad geriau padėtume jam pasveikti, o ne patarinėtume, kaip prisitaikyti prie gyvenimo. Neįsižeidžiau, man buvo gaila šio žmogaus.

Tačiau Jurijus pasitikėjo mano rekomendacijomis. Svečias vykdė visus nurodymus ir, nors namuose mėgo gerti karvės pieną, čia jis klusniai gėrė sojų pieną. Atėjęs į procedūrą vyras pabrėžtai iškilmingai atsiguldavo ant masažo stalo. Instruktorius šildydavo jo krūtinę kompresu, o paskui padarydavo kontrastą su šalčiu. Paciento kūnas parausdavo ir skleisdavo šilumą. Gerai prisimenu krienų kompresą ant krūtinės. Net turiu nuotrauką, kurioje mūsų svečias nustebusiomis akimis guli ant sofos su šiuo neįprastu vaistu. Krienus susmulkindavome ir sumaišydavome su žaliomis bulvėmis santykiu 1:4. Krūtinės odą pradžioje patepdavome aliejumi, po to per marlę užtepdavome paruoštą mišinį.

Praėjus pirmajai savaitei tapo akivaizdu, kad Jurijus tapo žvalesnis. Sumažėjo dusulys, jis galėjo užsirišti batų raištelius nepatirdamas dusulio. Tačiau pagrindinis vyro noras buvo grįžti namo ir pradėti sodinti daržoves darže. Buvo ankstyvas pavasaris ir žemė laukė savo šeimininko. Tada nusprendėme savo sanatorijos teritorijoje pasodinti vyšnias. Jurijus nuėjo išbandyti savo jėgas. Jis paėmė kastuvą ir su savo kambario kaimynu pradėjo kasti duobes medeliams. Matydamas, kaip jis dirba, nustebau. Vyriškis darbavosi greitai: pasilenkia, išsitiesia, sviedžia žemę į šalį. Po kurio laiko visos duobės buvo iškastos. Į jas vėliau pasodinome mažus sodinukus. Prisiminimui nufotografavome abu vyrus, stovinčius šalia jų pasodintų medelių eilės. Sunku buvo patikėti, kad vienas iš jų prieš dešimt dienų net pasilenkti negalėjo, o dabar išdidžiai stovi laikydamas ranką ant į žemę įsmeigto kastuvo.

Nors su amžiumi mūsų kvėpavimas silpsta ir dienos blėsta, Dievas turi galios atnaujinti mūsų jėgas net ir senatvėje. Tegul ši patirtis mus palaiko ir padeda patikėti, kad Viešpats ir šiandien daro stebuklus. „Juk Tu didis ir darai nuostabius darbus; Tu vienas esi Dievas.“ (Psalmė 86, 10)

Linkiu Jums sveikatos ir Dievo ramybės.

Šaltinis: Aleksej Chacinskij knyga „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”

Paskelbta

Rūkymas ir vaikai

NĖŠČIA moteris RŪKO ne viena

70% naujagimių jau gimus turi patologijų. Gydytojai tai aiškina tuo, kad 47% nėščiųjų rūko.

▪️Rūkoriams/rūkorėms sunkiau ir kartais neįmanoma susilaukti vaiko.

▪️Berniukai rūkančiose šeimose gimsta beveik dvigubai rečiau nei mergaitės.

▪️Dauguma iš 4800 kenksmingų tabako dūmų komponentų tiesiogiai patenka į vaisių.

▪️Nėščioms rūkančioms dažniau prireikia cezario pjūvio.

▪️Deguonies badas gimdoje sukelia kūdikio dėmesio stoką, hiperaktyvumą, depresiją ir priklausomybę nuo narkotikų.

PASYVAUS rūkymo PAVOJUS

▫️Rūkaliai kelia pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams.

▫️Nerūkančiųjų organizme, pabuvus prirūkytoje ir nevėdinamoje patalpoje, nikotino koncentracija gerokai padidėja.

▫️Tabako dūmai pavojingi ne tik rūkantiems, bet ir jais kvėpuojantiems, ypač vaikams.

NUO PASYVAUS rūkymo VAIKAMS gali būti:

??miego ir apetito sutrikimai,

??skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimai,

??plaučių funkcijos pažeidimai (bronchitas, pneumonija),

??alergija,

??padidėjęs dirglumas,

??prasti mokslo rezultatai,

??atsilikimas fiziniame vystymesi.

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/kurenie-i-deti/