Pelėsiai maiste ir vėžio rizika

Pelėsis maiste daugeliui žmonių atrodo tik nedidelis gedimo požymis. Tačiau kai kurie pelėsiniai grybai gali gaminti toksinus, didinančius vėžio riziką.

Pelėsiniams grybams augant ir dauginantis gali susidaryti įvairios kenksmingos medžiagos. Vienas labiausiai ištirtų pelėsių toksinų yra aflatoksinas B. Aflatoksinas net labai mažomis dozėmis pasižymi stipriu kancerogeniniu, t. y. vėžio riziką didinančiu poveikiu. Su pelėsių toksinų poveikiu siejamas padidėjęs kepenų vėžio paplitimas tarp kai kurių Afrikos gyventojų grupių. Tai ypač būdinga drėgno klimato regionams, kur maisto produktai greitai pasidengia pelėsiu, tačiau dėl maisto trūkumo ar nusistovėjusių įpročių vis tiek vartojami maistui. Tyrimai parodė, kad tokiame maiste buvo randami dideli aflatoksino B kiekiai.

Pelėsiai ir jų toksinai į organizmą gali patekti su pelėsiais pažeistais riešutais, ypač žemės riešutais. Pirkdami riešutus atkreipkite dėmesį, kad jie nebūtų seni, apkartę ar padengti gelsvu arba baltu pelėsiu. Pelėsio pažeisti žemės riešutai džiovinant viduje tampa rusvos spalvos ir įgauna nemalonų skonį. Žemės riešutų sviestą geriau gaminti namuose, o ne pirkti parduotuvėje, nes ne visada galima būti tikriems dėl riešutų kokybės. Be to, žemės riešutai dažnai būna stipriai perkepami, todėl juose esantys riebalai oksiduojasi ir gali susidaryti sveikatai nepalankių junginių. 

Nevartokite sugedusių ar pelėsiu pažeistų maisto produktų – vaisių, daržovių, sūrio bei konservų, kurių paviršiuje atsirado pelėsis.

Linkiu rinktis išmintingai ir saugoti savo sveikatą.

„Mielasis, linkiu, kad viskas tau taip gerai sektųsi ir būtum sveikas, kaip sekasi tavo sielai.“ (3 Jono 1, 2)

Atsargiai: pelėsis!

Kaip elgiatės, kai matote pelėsį ant sūrio gabalėlio, duonos kepalo, uogienės ar pomidorų pastos? Išmetate visą produktą ar bandote jį išgelbėti, pašalinus supelijusią dalį? Pakalbėkime apie tai, ar pelėsis nepavojingas žmogaus sveikatai.

? Pelėsis – mažytis grybelis. Jo sporos gyvena visur: ore, ant baldų, produktuose.

▫️ Ideali aplinka pelėsių augimui – didelė drėgmė (santykinė drėgmė didesnė nei 95%) ir temperatūra 20 laipsnių C. Pelėsis pavojingas savo alergiškumu ir toksiškumu. Pelėsių grybelių kolonijos gamina nuodus, vadinamus aflatoksinais. Patekdami į žmogaus organizmą ir kaupdamiesi jame, aflatoksinai provokuoja onkologinius susirgimus. Žmogaus kepenys gali perdirbti tam tikrą aflatoksinų kiekį, nepakenkdamos sau. Bet jei grybelių kolonijų daug, gali išsivystyti kepenų vėžys. Be to, pelėsių sporos, įkvėptos su oru, gali nusėsti ant plaučių ir bronchų, sukeldamos slogą, bronchitą, ūmines kvėpavimo takų infekcijas, gripą, galvos skausmą, įvairias alergijas ir kitas organizmo ligas. Pelėsis gali sukelti edemą ir astmos priepuolius, nes yra stiprus alergenas. Patekdamas į organizmą su maistu, pelėsis gali tapti virškinamojo trakto ligų priežastimi.

▫️ Pagrindiniai pelėsių vystymosi židiniai: vonios kambarys, virtuvė ir, kaip nekeista, vazonėliai su gėlėmis. Vonioje yra idealios sąlygos pelėsių vystymuisi: ten šilta, drėgna ir mažai gryno oro. Virtuvėje pelėsis įsikuria pjaustymo lentose, šaldytuvuose ir duoninėje. Pelėsis atsiranda ant kambarinių gėlių, jeigu jos gausiai laistomos.

? Ar galima išsivaduoti iš pelėsio?Išsivaduoti iš pelėsių sporų praktiškai neįmanoma. Bet galima neleisti jam vystytis. Tada pelėsis negalės stipriai kenkti organizmui. Kad jis nesivystytų, būtina:

?? Dažniau valyti dulkes. Drėgną patalpų ir baldų valymą užbaigti sausa šluoste.

?? Patalpas laikyti sausai. Dažniau vėdinti visas patalpas, taip pat ir vonią.

?? Kambarinius augalus laistyti negausiai.

Jei pelėsis atsirado ant maisto produktų, neskubėkite jį pašalinti, nupjovę pažaliavusią duonos kepalo ar sūrio gabalėlio dalį, arba šaukštu pašalindami pelėsinę grietinę ar pomidorų pastos dalį. Jeigu atsirado pelėsis – reiškia produktas sugadintas. Svarbu žinoti, kad plika akimi matoma tik dalis pelėsių. Viduje supelijusio produkto visada bus daugybė pelėsių grybelių ir sporų. Todėl, pašalinus matomą pelėsių dalį, problema nebus išspręsta. Jeigu jaučiate, kad produktas kvepia pelėsiu, be gailesčio išmeskite jį, net jeigu jis dar nepasidengė matomu pelėsio sluoksniu. Net jeigu supelijęs produktas termiškai apdorojamas, didelė dalis grybelių jame vis tiek išlieka. Lieka jame ir toksinai, kuriuos išskiria pelėsiai.

? Ar kenksmingas „gerasis pelėsis“?

Specialioms sūrio rūšims pelėsiai auginami dirbtinai. Steriliomis sąlygomis auga daugiau ar mažiau nekenksmingi pelėsių tipai. Sūris su geruoju pelėsiu ir sūris šaldytuve, pasidengiantis pelėsiu, – tai skirtingi dalykai. Bet reikia prisiminti, kad sūris su geruoju pelėsiu taip pat turi naudojimo terminą, kuriam pasibaigus, naudoti produktą pavojinga sveikatai. Tarp kitko, tokios sūrio rūšys reikalauja ypatingų laikymo sąlygų. Žmonėms, kenčiantiems nuo alergijos ar astmos, specialistai nepataria naudoti sūrio su geruoju pelėsiu. O štai pernelyg didelis sūrių su pelėsiais, išaugintais ant penicilio grybo, vartojimas gali sukelti žarnyno disbakteriozę.

? Iš kokių pelėsių daro antibiotikus?Antibiotikus daro tik iš grybų Penicillium, kurie patiria sudėtingus cheminius poveikius, po kurių jie nustoja būti pelėsiu. Ant maisto produktų auga daugybė kitų, visiškai nenaudingų pelėsių rūšių.

Paruošta pagal: 8doktorov.ru

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM