
Tai ne problema…

„Stenkitės į viską žiūrėti pozityviai, ypač į tuos dalykus, į kuriuos prieš tai žiūrėjote neigiamai. Tegul optimizmas atsispindi jūsų kalboje. Niekada nesakykite: ‘Ši diena bus siaubinga’. Priešingai, tvirtai ištarkite: ‘Manęs laukia puiki diena’. Taip pat nevartokite šio posakio: ‘Man niekada nepavyks to padaryti’, vietoj jo sakykite: ‘Su Dievo pagalba aš tai sugebėsiu… Aš visa galiu Tame, kuris mane stiprina’ (Filipiečiams 4, 13)“. (Normanas Pilas)
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“
Tai yra pozityvi pareiga pasipriešinti melancholijai, apmaudžioms mintims ir jausmams – tokia pati pareiga kaip malda. Jeigu esame susaistyti su Dangumi, tai kaip galime lyg minia raudotojų, murmėtojų ir besiskundžiančiųjų keliauti į Tėvo namus?
👉🏻 Pagal gamtos dėsnį, mūsų MINTYS ir JAUSMAI įgauna drąsos ir sustiprėja, jeigu mes leidžiame jiems pasireikšti. Kaip žodžiai išreiškia mintis, taip mintys SEKA paskui žodžius. Jeigu labiau išreikštume savo tikėjimą, daugiau džiaugtumės palaimomis, kurias mes turime – didįjį Dievo gailestingumą ir meilę, – mes turėtume dar daugiau tikėjimo ir patirtume didesnį džiaugsmą. Jokia kalba negalės išreikšti, joks ribotas protas negalės suvokti palaiminimų vaisių, jei vertinsime Dievo meilę ir gerumą. Net žemėje mūsų džiaugsmas gali būti neišsenkantis lyg šaltinis, niekada nesilpstantis, nes jis maitinamas nuo Dievo sosto ištekančiomis srovėmis.
Todėl pratinkime savo širdis ir lūpas šlovinti Dievą už Jo neprilygstamą meilę. Mokykime savo sielas turėti viltį ir tvirtai laikytis Golgotos kryžiaus spindinčios šviesos. Niekada mums nedera užmiršti, jog esame dangaus Karaliaus vaikai, Galybių Viešpaties sūnūs ir dukterys. Tai mūsų privilegija – ramiai pasitikėti Dievu.
„Jūsų širdyse teviešpatauja Kristaus ramybė… Būkite dėkingi!“ (Kolosiečiams 3, 15) Užmiršdami savo sunkumus ir keblumus, šlovinkime Dievą už galimybę gyventi Jo vardo šlovei. Tegul gaivūs kiekvienos naujos dienos palaiminimai žadina mūsų širdyse šlovinimą už šiuos Jo meilingo rūpesčio ženklus. Kai atmerkiate akis rytą, dėkokite Dievui, kad Jis globojo jus naktį. Dėkokite Jam už ramybę širdyje. Rytą, dieną ir vakare tegul padėka lyg saldus aromatas kils į dangų.
Ištrauka iš E. Vait knygos „Gydymo tarnystė“, 179–180 p.
Dėkingumas
Ką galite padaryti?
Paruošta pagal: 8doktorov.ru
E. Vait „Gydymo tarnystė“, 171 psl.
„Išmokite džiaugtis. Nors tikra tiesa, kad stokojant būtiniausių dalykų sunku džiaugtis ir būti laimingam, laimė nepriklauso nuo pajamų. Laimės negalima nusipirkti; jos išmokstama. Išmokite džiaugtis savo esama situacija. Užuot pavydžiai dairęsi į kaimynus, kurie jums atrodo laimingesni, būkite savimi ir mėgaukitės savo gyvenimu. Atminkite, daug turi ne tas, kas daug turi, o tas, kam mažai reikia.“ (Dagas Bačeloras)
IŠMOKIME DŽIAUGTIS
Išmokime džiaugtis aušros ruoželiu danguos
ir tylos volungėlę triukšme begaliniam išgirdę,
ir žavingais žiemos ornamentais languos,
ir ant purvino sniego striksinčiais žvirbliais.
Išmokime džiaugtis ir miego palaima,
ir duona kasdiene – ją valgome jau ne skurde.
Už visa, ką gauname tarsi savaime,
šilta padėka tesuspindi veide.
Išmokime džiaugtis Dievo ramybe, širdin įrašyta,
ir saugokim ją netikėtų dienų niūrume.
Išmokime džiaugtis, pamatę viens kitą,
nes žmogui žmogus – tai Dangaus dovana!
Išmokime džiaugtis kito sėkme ir džiaugsmu –
spalvingiau bus gyventi, ir širdy bus ramu.
(2006 lapkritis)
Romualda Adomaitytė-Chabarina
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“