Sveikos gyvensenos tinklalapis
Sekantis laikraštukas apie sveikatą vyresniems ir suaugusiems – „Ar Žinai”. Šį laikraštuką patogu atsispausdinti ir skaityti, nusiųsti draugui, ar išsisaugoti savo kompiuteryje.
Laikraštuke „Ar žinai” Nr.12 rasite:
Ar žinai 2, 2012 (12)– parsisiųsti
Jau seniai žmonės užduoda sau klausimą: kam reikia tiek ilgai miegoti? Daugeliui atrodo, kad tai laiko švaistymas – trečdalį gyvenimo praleisti miegant.
Palyginus neseniai žmonės ėmė gailėti miegui laiko. Mokslininkai ištyrė, kad dar XX amžiaus pradžioje žmonės miegojo daugiau kaip 9 valandas. Apie 1960 – uosius miegui buvo skiriama daugiau kaip 8 valandos. Dabar žmonės miega apie 6 valandas. Mes nenoriai paliekame savo reikalus ir pramogas. Mus traukia darbas. Internetas, televizija taip pat gali mus užvaldyti. Kartais ir visai nakčiai.
Nėra kada miegoti
Apie 1920 m. Rusijoje masiškai paplito eksperimentai – kaip atsisakyti miego, kurių devizas buvo gyvenimas per daug trumpas, kad švaistyti jį miegui.
Ne kartą su savanorių grupėmis buvo atliekami eksperimentai, kurių tikslas – kuo ilgiau išsilaikyti be miego atliekant įvairias užduotis. Po paros eksperimento dalyvių atmintis pablogėdavo, o po 2 parų, jie pasidarydavo irzlūs, apatiški, po 3 parų atsinaujindavo įvairūs chroniški skausmai, žmonės prarasdavo valią, lengvai pasiduodavo įtaigai.
Kiek mums reikia miegoti?
„ 4 valandos vyrams, 5 – moterims, 6 – idiotams“, – sakydavo Napoleonas apie tai kiek sveika miegoti. Jis pats guldavo miegoti devintą valandą vakaro, o pirmą valandą nakties keldavosi jausdamasis žvalus ir pailsėjęs. Vinstonas Čerčilis ilgai miegančiųjų adresu taip pat išsakydavo užgaulias replikas, visus, miegančius ilgiau kaip 6 valandas per parą, vadindamas nepilnaverčiais. Į Čerčilio vadinamų „nepilnaverčių“ kategoriją pateko Einšteinas (profesorius buvo įpratęs miegoti pusę savo gyvenimo – per parą poilsiui jam reikėdavo 12 valandų).
Ką pataria gydytojai? Japonų medikai iš Nagojos universiteto atliko didžiulį eksperimentą su 110 000 žmonių, kuris tęsėsi 12 metų. Paaiškėjo, kad tie, kas miega 7 valandas per parą gyvena ilgiau nei visi kiti – ir tie, kurie miega 8 – 9 valandas, ir tie, kurie miega 6 valandas.
Dauguma medikų sutaria: moterims reikia miegoti šiek tiek ilgiau nei vyrams, o žiemos metu turėtumėm miegoti šiek tiek ilgiau nei vasaros metu. Kiek būtent miegoti – priklauso nuo individualių organizmo poreikių. Svarbiausia prisiminti, kad miegoti daugiau nei reikia beveik taip pat kenksminga, kaip ir miegoti per mažai. Medikai pataria miegoti 7 – 8 valandas per parą.
Gydytojai atkreipia dėmesį, kad paskutiniu metu vis labiau plinta „miego bulimija“ – kai žmonės, kuriems nuolat trūksta miego darbo savaitės bėgyje nusprendžia atsigriebti per išeigines. Toks poilsio režimas organizmui yra saviapgaulė ir gali turėti rimtas pasekmes.
Daug išmintingiau (nors galbūt ir sunkiau) gyventi vienodu ritmu tiek darbo dienomis, tiek išeiginėmis.
Moksliniai tyrimai:
• Didžiosios Britanijos mokslininkai baiminasi, kad miego stoka gali pagimdyti „zombių kartą“, kuri pakirs vakarų visuomenės galimybes pakilti į aukštesnį technologijų lygį. Žinomas britų chronobiologas profesorius Russell Foster iš Oksfordo universiteto pareiškė: „Problema tame, kad sutrumpėjęs miegas tiesiogiai kenkia tiems smegenų mechanizmams, kurie nulemia mūsų smegenų sugebėjimą atrasti kažką naujo“.
• Čikagos universiteto medicinos profesorė Eva Van Kauter atliko tyrimą, kuris įrodo, kad miego stoka turi poveikį leptino ir grelino hormonų balansui organizme. Šie hormonai atsako už alkio ir sotumo jausmus. Savanoriams, kurie miegojo vos 4 valandas dvi naktis iš eilės, šių hormonų lygis pasikeitė taip, kad sekančią dieną jie buvo linkę persivalgyti ir labiau norėjo saldaus ir krakmolingo maisto (sausainiai, pyragai) nei daržovių, vaisių ar pieno produktų. Tarp kitko, dar vienas medikų tyrimas parodė, kad statistiškai žmonės miegantys mažiau – sveria daugiau.
• Amerikos medikai nustatė, kad poilsis tiesiogiai susijęs su imunine organizmo sistema. Kuo daugiau esame neišsimiegoję, tuo mažiau mūsų kraujyje imuninės sistemos ląstelių. O tai jau yra daug rimčiau nei irzlumas, nesugebėjimas koncentruotis per mažai pailsėjus.
Šaltinis : Laikraštis „Vaši kliuči k zdorovju“, 2007 4
Ar žinote, ką reikėtų padaryti, kad neturėtumėte rūpesčių su viršsvoriu ir nereikėtų skaičiuoti kalorijų? Pakalbėkime apie sąmoningos mitybos principą, kuris padės jums kontroliuoti svorį.
Įsivaizduokite, kad atsisėdote valgyti. Pažiūrėkite į lėkštę. Jeigu jūs tikintis žmogus, padėkokite Dievui už maistą. Dar kartą apžvelkite viską, kas padėta ant stalo.
Atkreipkite dėmesį į maisto spalvą, tekstūrą, pasimėgaukite aromatu. Dabar paimkite truputį maisto ir pradėkite kramtyti, pajuskite skonį. Užduokite sau klausimą, ar maistas jums patinka? Dauguma žmonių net nesusimąsto ką valgo. Svorio metimo programose dažnai susiduriu su žmonėmis, kurie atvirai prisipažįsta, kad tik pradėję maitintis sąmoningai, jie pajuto maisto skonį, kai anksčiau jie tiesiog kimšo jį į burną, tarsi statybines medžiagas į sunkvežimį. Kas gi yra ta sąmoninga mityba ir kodėl ji tokia svarbi?
Valgome negalvodami
Štai jūs atsisėdote į fotelį, atidarėte kukurūzų dribsnių pakelį, o galbūt einate į darbą ir lukštenate saulėgrąžas. Ar yra tuo metu bent vienas momentas, kai jūs mąstote apie maistą. Imate galvoti ir nustojate kramtyti tiktai tada, kai kukurūzų dribsniai pakelyje baigiasi, ar saulėgrąžų maišelis ištuštėja. Jokio malonumo ar sotumo jausmo jūs nepajutote. Pakeliui į darbą jūs dar kažką nusipirkote, o namuose greičiausiai vėl atidarėte šaldytuvą. Pagaliau pasijutote sotūs, tačiau tas sotumas kažkoks keistas, greičiau panašus į persivalgymą, tarsi prikimštumėt save kažkuo.
Neigiamos emocijos ir maistas
Tai vienas iš svarbiausių dalykų, kurio negalime nepaisyti. Dauguma žmonių sėdasi prie stalo kartu su visomis savo neigiamomis emocijomis. Žinoma, apie jas jie ir galvoja, ne apie maistą. Tokiu atveju maistas tarnauja tam, kad užgesinti įtampą, atsiradusią dėl neigiamų emocijų. Kitaip sakant žmogus ieško paguodos valgyme. Neigiami prisiminimai automatiškai iššaukia refleksą: „ O kur mano šokoladukas?“ Dauguma žmonių maistu bando patenkinti savo emocinį badą. Dažniausiai tai baigiasi persivalgymu. Daugelis dietų, su kuriomis man teko susidurti, iš anksto pasmerkia jų mėgėjus pralaimėjimui, nes šios dietos nepritaikytos individualiems organizmo poreikiams. Sąmoninga mityba apjungia savyje fizinius, dvasinius ir socialinius ypatumus ir todėl labai sėkmingai padeda sumažinti viršsvorį.
Daugumai žmonių valgis susijęs su tam tikromis emocijomis. Dažnai girdime išsireiškimą: „Reikėtų kažkaip pasaldinti gyvenimą“, „Apkarto gyvenimas“, arba „Kažkokia rūgšti veido išraiška“. Tokiais atvejais darbo pertraukėlių metu dauguma moterų stengiasi „pasaldinti“ gyvenimą šokoladu ar pyragėliu, bet ne saldžia morka. Greičiau jos užsimanys arbatos su saldainiais. „Pasaldinkit man širdelę“, – pasakys jos, net jeigu tuo metu „sėdi“ ant kokios nors dietos.
Emocijos – svarbus faktorius. Visi turime problemų, kurias reikia spręsti. Tačiau svarbiausias principas, kurį reikėtų taikyti: nesusiekite savo emocinės būsenos su valgiu. Būtina atsisakyti tokio įpročio – šokoladu gintis nuo streso arba apdovanoti save buteliu alaus, riebiu kepsniu arba pyragaičiu už gerai atliktą darbą. Nebandykite taisyti savo blogą nuotaiką arba apvainikuoti gerą kenksmingais maisto produktais.
Maitintis sąmoningai – reiškia prieš kažką darant mąstyti. Užduokite sau klausimus: „Ar reikia tai valgyti? Ar aš alkanas?“ Valgiu pagrąžinti sunkią dieną – tikra nelaimė, kuri veda į viršsvorį.
Kaip pataisyti savo emocinę būklę?
• Mankštinkitės, užsiimkit sportu.
• Suraskit sau hobi. Gyvenime yra daug užsiėmimų, kurie suteiks jums malonumą!
• Mąstykite apie dvasinius dalykus, melskitės ir skaitykite Šventąjį Raštą, giedokite dvasines giesmes. Visi šie dvasiniai instrumentai pakylės jūsų sielą, suteiks vilties, optimizmo, padės pasijusti dėkingu už viską, kas įvyko jūsų gyvenime.
• Suraskite žmogų, su kuriuo galėtumėte pasidalinti savo išgyvenimais. Tai gali būti jūsų gyvenimo palydovas, draugas, kažkas iš tėvų, dvasinis vadovas. Taip jūs gausite paguodą, palaikymą, meilę.
Galbūt jūs surasite kitą, savo būdą.
Prieš suvalgydami kažką, paklauskite savęs ar tikrai esate alkanas ir ar nėra jūsų noras pavalgyti susijęs su jūsų nuotaika? Pasirinkite sąmoningą mitybą – tai patikimas kelias sumažinti ir kontroliuoti svorį.
Šaltinis: Andrej Prokopjev, Visuomeninės sveikatos apsaugos magistras, „Vaši kliuči k zdorovju” 2010 12 (Nr. 24)
Sekantis laikraštukas apie sveikatą vyresniems ir suaugusiems – „Ar Žinai”. Šį laikraštuką patogu atsispausdinti ir skaityti, nusiųsti draugui, ar išsisaugoti savo kompiuteryje.
Laikraštuke „Ar žinai” Nr. 7 rasite:
Ar žinai 5, 2011 (7)– parsisiųsti
Sekantis laikraštukas apie sveikatą vyresniems ir suaugusiems – „Ar Žinai”. Šį laikraštuką patogu atsispausdinti ir skaityti, nusiųsti draugui, ar išsisaugoti savo kompiuteryje.
Laikraštuke „Ar žinai” Nr. 5 rasite:
Ar žinai 3, 2011 (5)– parsisiųsti
Apskritai judrus gyvenimo būdas sumažina riziką susirgti širdies ligomis. Mažai judant, kaupiasi visceraliniai riebalai – tai pilvo ertmėje tarp vidaus organų esantys riebalai. Šie riebalai ypač yra linkę susikaupti vidutiniame amžiuje ir gali būti besivystančio diabeto, hipertenzijos priežastis. Visai neseniai JAV atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 6000 moterų, buvo nustatyta, kad daug sportuojančios dailiosios lyties atstovės 25 proc. rečiau serga vėžiu, palyginti su tomis, kurios yra mažai aktyvios. Kartu mokslininkai atkreipia dėmesį į tai, kad sportas mažai padeda, jei moteris nepakankamai miega. Iki šiol nežinoma, kodėl sportas sumažina vėžio riziką, tačiau tai gali būti susiję su nedideliu kūno svoriu, geresne imunine sistema ir hormonais. Žinoma, po tinkamo fizinio krūvio pagerėja nuotaika, savijauta, norisi nuveikti kažką naudingo.
Šaltinis: Gydytoja Sandra Bytautienė, „Sveikas žmogus” 2009 m. Nr. 2
