„Kad mokytojas, prabilęs meilės balsu mokslo metų pradžioje, nepavargtų taip kalbėti ištisus metus, mokiniai turėtų rodyti jam pagarbą.“ (Matas Lukošiūnas)
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“
„Kad mokytojas, prabilęs meilės balsu mokslo metų pradžioje, nepavargtų taip kalbėti ištisus metus, mokiniai turėtų rodyti jam pagarbą.“ (Matas Lukošiūnas)
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“
„Nebūna tokio ryto, kad Viešpats nubustų su bloga nuotaika, nes Jis visuomet pasiruošęs tarnauti…“ (Danielius Dūda)
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“
Gyvenimas – lyg pakelės pastogė...
Tiktai trumpam čia ateini...
Nuo vėjų pasislėpt vilies. Pastovi
ir greit, bet gal ilgam jau išeini...
Gyvenimas – lyg vasara, lyg trumpas sapnas...
Kad taip galėtum jį sapnuot nekart, ilgai!..
O jei sapne tame laukai pražydę, kvapnūs,
taries laimingas, traukiasi vargai...
Gyvenimas – kaip piligrimo nelengva kelionė,
vis atsisveikinti, kažką palikti vis turi...
Ir jei ne Viešpaties didi malonė,
užvertų neviltis gyvenimo duris.
Ir jei ne Viešpaties didi malonė,
koks būtum vienišas čia, žemiškoj kelionėj...
(2003 birželis)
Romualda Adomaitytė-Chabarina
„Be Dievo gyvenimas yra betikslis, o be tikslo jis neturi prasmės. Gyvenimas be prasmės yra nereikšmingas, jame nėra vilties. Jei jums pažįstamas beviltiškumo jausmas, luktelkite! Kai pradėsite gyventi vardan tikslo, jūsų gyvenime ims vykti nuostabūs pokyčiai. Dievas sako: ‘Laiduoju tikrai žinąs, ką užsimojau dėl jūsų… dėl jūsų gerovės, o ne dėl žalos! Noriu jums suteikti vilties sklidiną ateitį’ (Jeremijo 29, 11)“. (Rikas Vorenas)
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“
2007 09 08
Romualda Adomaitytė-Chabarina
„Kas iš jūsų trokšta gyvenimo ir geidžia daug metų ir laimės? Tad saugok liežuvį nuo pikta ir lūpas nuo apgaulės. Venk pikta ir daryk gera, siek taikos iš visos širdies“. (Biblija, Psalmė 34, 13–15)
„Mes nematome žmogaus kasdienio gyvenimo, nepatiriame jo išgyvenimų, bet per dažnai leidžiame sau ištarti žodžius, kurie tik pakelia nelabojo sparnus. Nors mes kasdien mokomės apgalvoti savo žodžius, bet jie vis vien išskrenda kaip paukščiai, ir vėl matome tik skausmo vaisius… Biblijoje gerai parašyta – liežuviui suvaldyti išties reikia didelės išminties“. (Vilma Vanagienė)
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“