Gyvenimas – lyg pakelės pastogė…

Gyvenimas – lyg pakelės pastogė... 
Tiktai trumpam čia ateini...
Nuo vėjų pasislėpt vilies. Pastovi
ir greit, bet gal ilgam jau išeini...

Gyvenimas – lyg vasara, lyg trumpas sapnas...
Kad taip galėtum jį sapnuot nekart, ilgai!..
O jei sapne tame laukai pražydę, kvapnūs,
taries laimingas, traukiasi vargai...

Gyvenimas – kaip piligrimo nelengva kelionė,
vis atsisveikinti, kažką palikti vis turi...
Ir jei ne Viešpaties didi malonė,
užvertų neviltis gyvenimo duris.

Ir jei ne Viešpaties didi malonė,
koks būtum vienišas čia, žemiškoj kelionėj...

(2003 birželis)

Romualda Adomaitytė-Chabarina

„Be Dievo gyvenimas yra betikslis, o be tikslo jis neturi prasmės. Gyvenimas be prasmės yra nereikšmingas, jame nėra vilties. Jei jums pažįstamas beviltiškumo jausmas, luktelkite! Kai pradėsite gyventi vardan tikslo, jūsų gyvenime ims vykti nuostabūs pokyčiai. Dievas sako: ‘Laiduoju tikrai žinąs, ką užsimojau dėl jūsų… dėl jūsų gerovės, o ne dėl žalos! Noriu jums suteikti vilties sklidiną ateitį’ (Jeremijo 29, 11)“. (Rikas Vorenas)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Ak, tie žodžiai…

2007 09 08

Romualda Adomaitytė-Chabarina

„Kas iš jūsų trokšta gyvenimo ir geidžia daug metų ir laimės? Tad saugok liežuvį nuo pikta ir lūpas nuo apgaulės. Venk pikta ir daryk gera, siek taikos iš visos širdies“. (Biblija, Psalmė 34, 13–15)

„Mes nematome žmogaus kasdienio gyvenimo, nepatiriame jo išgyvenimų, bet per dažnai leidžiame sau ištarti žodžius, kurie tik pakelia nelabojo sparnus. Nors mes kasdien mokomės apgalvoti savo žodžius, bet jie vis vien išskrenda kaip paukščiai, ir vėl matome tik skausmo vaisius… Biblijoje gerai parašyta – liežuviui suvaldyti išties reikia didelės išminties“. (Vilma Vanagienė)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Laimė nėra būsena…

„SANTUOKINIS ryšys dovanoja mums ŽMOGŲ, kuris nori išklausyti, suprasti, gerbti mūsų pasitikėjimą ir nepaliauti mylėti. Esant abipusiam tokio tipo bendravimui, draugystė ir atsidavimas stiprėja, o santykiai tampa vis geresni.

Taigi santuokinis ryšys sukuria puikią psichoterapinę aplinką, kuri apsaugo mus nuo emocinės pusiausvyros sutrikimų. Kai pora nesugeba patenkinti šio poreikio, vienas iš partnerių (o kartais ir abu) ieško pasitenkinimo už santuokos ribų. Pavyzdžiui, žmona patiki savo jausmus draugei ir būtent jai atsiveria. Arba vyras susižavi kita moterimi, kuri, jo nuomone, moka atidžiau išklausyti, negu jo žmona. Kai šis nepasitenkinimas santuokoje užsitęsia, prasideda krizė, kuri baigiasi skyrybomis. Taigi labai svarbu, kad kiekviena pora stengtųsi išsaugoti šioje srityje sveiką bendravimą ir išvengti santuokinės krizės… Meilė nėra tobulybės būsena, tai veikiau viltys ir idealai, kurie pildosi kiekvieną dieną. Laimė nėra būsena. Tai veikiau kažkas, kas suplanuojama, surandama ir palaikoma didelių pastangų dėka.“ (Julianas ir Anetė Melgosa)

Kada piktasis stumia į pagundą,

kada aistra ne dieviška pabunda,

neatsiskirk nuo mylinčios širdies –

būk kuo arčiau prie artimo peties.

Kur virvė trilinka – jūs du, o trečias – Kristus,

neliks šėtonui vietos, nebus baugu parkristi.

(2007 09 08)

Romualda Adomaitytė-Chabarina

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM