„Kas iš jūsų trokšta gyvenimo ir geidžia daug metų ir laimės? Tad saugok liežuvį nuo pikta ir lūpas nuo apgaulės. Venk pikta ir daryk gera, siek taikos iš visos širdies“. (Biblija, Psalmė 34, 13–15)
„Mes nematome žmogaus kasdienio gyvenimo, nepatiriame jo išgyvenimų, bet per dažnai leidžiame sau ištarti žodžius, kurie tik pakelia nelabojo sparnus. Nors mes kasdien mokomės apgalvoti savo žodžius, bet jie vis vien išskrenda kaip paukščiai, ir vėl matome tik skausmo vaisius… Biblijoje gerai parašyta – liežuviui suvaldyti išties reikia didelės išminties“. (Vilma Vanagienė)
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“
„SANTUOKINIS ryšys dovanoja mums ŽMOGŲ, kuris nori išklausyti, suprasti, gerbti mūsų pasitikėjimą ir nepaliauti mylėti. Esant abipusiam tokio tipo bendravimui, draugystė ir atsidavimas stiprėja, o santykiai tampa vis geresni.
Taigi santuokinis ryšys sukuria puikią psichoterapinę aplinką, kuri apsaugo mus nuo emocinės pusiausvyros sutrikimų. Kai pora nesugeba patenkinti šio poreikio, vienas iš partnerių (o kartais ir abu) ieško pasitenkinimo už santuokos ribų. Pavyzdžiui, žmona patiki savo jausmus draugei ir būtent jai atsiveria. Arba vyras susižavi kita moterimi, kuri, jo nuomone, moka atidžiau išklausyti, negu jo žmona. Kai šis nepasitenkinimas santuokoje užsitęsia, prasideda krizė, kuri baigiasi skyrybomis. Taigi labai svarbu, kad kiekviena pora stengtųsi išsaugoti šioje srityje sveiką bendravimą ir išvengti santuokinės krizės… Meilė nėra tobulybės būsena, tai veikiau viltys ir idealai, kurie pildosi kiekvieną dieną. Laimė nėra būsena. Tai veikiau kažkas, kas suplanuojama, surandama ir palaikoma didelių pastangų dėka.“ (Julianas ir Anetė Melgosa)
Kada piktasis stumia į pagundą,
kada aistra ne dieviška pabunda,
neatsiskirk nuo mylinčios širdies –
būk kuo arčiau prie artimo peties.
Kur virvė trilinka – jūs du, o trečias – Kristus,
neliks šėtonui vietos, nebus baugu parkristi.
(2007 09 08)
Romualda Adomaitytė-Chabarina
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“
„Santuokinis ryšys dovanoja mums žmogų, kuris nori išklausyti, suprasti, gerbti mūsų pasitikėjimą ir nepaliauti mylėti. Esant abipusiam tokio tipo bendravimui, draugystė ir atsidavimas stiprėja, o santykiai tampa vis geresni.
Taigi santuokinis ryšys sukuria puikią psichoterapinę aplinką, kuri apsaugo mus nuo emocinės pusiausvyros sutrikimų. Kai pora nesugeba patenkinti šio poreikio, vienas iš partnerių (o kartais ir abu) ieško pasitenkinimo už santuokos ribų. Pavyzdžiui, žmona patiki savo jausmus draugei ir būtent jai atsiveria. Arba vyras susižavi kita moterimi, kuri, jo nuomone, moka atidžiau išklausyti, negu jo žmona. Kai šis nepasitenkinimas santuokoje užsitęsia, prasideda krizė, kuri baigiasi skyrybomis. Taigi labai svarbu, kad kiekviena pora stengtųsi išsaugoti šioje srityje sveiką bendravimą ir išvengti santuokinės krizės… Meilė nėra tobulybės būsena, tai veikiau viltys ir idealai, kurie pildosi kiekvieną dieną. Laimė nėra būsena. Tai veikiau kažkas, kas suplanuojama, surandama ir palaikoma didelių pastangų dėka.“ (Julianas ir Anetė Melgosa)
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“
„Išmokite džiaugtis. Nors tikra tiesa, kad stokojant būtiniausių dalykų sunku džiaugtis ir būti laimingam, laimė nepriklauso nuo pajamų. Laimės negalima nusipirkti; jos išmokstama. Išmokite džiaugtis savo esama situacija. Užuot pavydžiai dairęsi į kaimynus, kurie jums atrodo laimingesni, būkite savimi ir mėgaukitės savo gyvenimu. Atminkite, daug turi ne tas, kas daug turi, o tas, kam mažai reikia.“ (Dagas Bačeloras)
IŠMOKIME DŽIAUGTIS
Išmokime džiaugtis aušros ruoželiu danguos ir tylos volungėlę triukšme begaliniam išgirdę, ir žavingais žiemos ornamentais languos, ir ant purvino sniego striksinčiais žvirbliais.
Išmokime džiaugtis ir miego palaima, ir duona kasdiene – ją valgome jau ne skurde. Už visa, ką gauname tarsi savaime, šilta padėka tesuspindi veide.
Išmokime džiaugtis Dievo ramybe, širdin įrašyta, ir saugokim ją netikėtų dienų niūrume. Išmokime džiaugtis, pamatę viens kitą, nes žmogui žmogus – tai Dangaus dovana!
Išmokime džiaugtis kito sėkme ir džiaugsmu – spalvingiau bus gyventi, ir širdy bus ramu.
(2006 lapkritis)
Romualda Adomaitytė-Chabarina
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“