Geras pavyzdys užvis naudingiausias…
Vis tie žodžiai…
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Džiaugsmo edelveisas“
Žmogui reikia žmogaus…
ŽMOGUI REIKIA ŽMOGAUS
Žmogui reikia žmogaus, reikia jo artumos,
Kad pabūtų šalia, pasėdėtų.
Žmogui reikia širdies, reikia jos šilumos,
Kad kaip vienišas paukštis skausme neliūdėtų.
Žmogui reikia akių - šilto žvilgsnio, šviesaus,
Kuriame pamatytų jautrumą,
Jam ne iškalbos reikia, o to, kas atjaus,
Kas pasiūlytų gurkšnį gerumo.
Juk vienam taip nyku, kai sergi – taip sunku,
Reikalinga pagalba kaip saulė.
O žmogus toks dužus ir kai liūdi – jautrus.
Nors šiek tiek bus lengviau šiam pasauly
Žmogui būt ne vienam,
Kai matys, kai žinos, kad skausme jį atjaus.
Žmogui reikia žmogaus. Žmogui reikia
žmogaus...
Romualda Adomaitytė-Chabarina
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Džiaugsmo edelveisas“
Jam žinomi tavo keliai…
Viltis – tai…
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Džiaugsmo edelveisas“
Viltis neleis, kad plyštų tau širdis…
KOKIOS SPALVOS YRA VILTIS?
Kokios spalvos yra viltis?
Galbūt žalsva kaip dygstanti žolė?
O gal melsva kaip giedras rytmečio dangus
Ar besiskleidžianti gėlė?
Galbūt viltis yra balta
Kaip nuostabus ramunių laukas,
Kaip nokstantys javai gelsva,
Šilta kaip šypsena laimingo draugo.
Galbūt žalios spalvos yra viltis,
Kaip į uolieną įsikibusi pušelė.
Nors būtų saulė ar sniegų griūtis –
Į dangų ji šakas žaliąsias kelia.
Viltis neleis, kad plyštų tau širdis.
Ji – švyturys audringoj jūroj,
Ji – linksmas saulės spindulys,
Ji tartum šviesūs sielos rūmai.
Romualda Adomaitytė-Chabarina
Viltis – tai lankai, kurie neleidžia plyšti širdžiai. (T. Fuleris)
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Džiaugsmo edelveisas“
