Kiekvienos moters gyvenime neišvengiamai ateina menopauzė, kurią mes paprastai vadiname klimaksu (graikų kalbos žodis – laiptai). Tai natūralus laipsniškas kiaušidžių gesimo procesas. Menopauzė atsiranda sulaukus 45-55 metų.
Aptarkime, kaip išgyventi šį nepaprastą laikotarpį kuo lengviau.
Bet pirmiausia apibrėžkime sąvokas:
Menopauzės PRADŽIA laikoma, kai metus nebuvo mėnesinių.
PREMENOPAUZĖ – kai menstruacijos pradeda vykti nereguliariai, keičiasi išskyrų trukmė ir tūris, tačiau kiaušidės vis dar dirba. Išlieka rizika pastoti. Būtent tuo metu prasideda pirmieji negrįžtami širdies ir kraujagyslių, nervų bei raumenų ir kaulų sitemos pokyčiai.
MENOPAUZĖ – moters gyvenimo laikotarpis, kai kiaušidės nustoja gaminti estrogenus – moteriškus hormonus.
POSTMENOPAUZĖ – laikotarpis po menopauzės.
Moterims šiuo gyvenimo tarpsniu svarbu apsilankyti pas ginekologą, kad išsiaiškintų, kas vyksta su jų organizmu, ir laiku gautų tinkamą pagalbą.
Neįmanoma tiksliai numatyti, kada moteriai prasidės menopauzė. Tačiau yra VEIKSNIŲ, turinčių įtakos menopauzės PRADŽIAI:
PAVELDIMUMAS. Jei mamoms ir močiutėms menopauzė buvo vėlyva, didelė tikimybė, kad taip pat bus ir dukroms bei anūkėms.
Gyvenimo SĄLYGOS ir BLOGI ĮPROČIAI: rūkymas ir piktnaudžiavimas alkoholiu; daugkartiniai abortai; nereguliarus lytinis gyvenimas; dienos režimo nesilaikymas, paros miego ir budrumo ritmo nepastovumas; stresas; nesubalansuota mityba, dietos – visa tai priartina klimaksą.
SUSIRGIMAI: nutukimas, aukštas kraujospūdis, aukštas cukraus ir cholesterolio lygis; ligos, susijusios su medžiagų apykaita, endokrinine sistema, autoimuninėmis ligomis, onkologija; ginekologinės patologijos, kiaušidžių operacijos.
PSICHOLOGINIAI veiksniai. Nuolatinis stresas ir neadekvatus elgesys gyvenimo situacijose priartina menopauzę.
SPINDULINĖ ir CHEMOTERAPIJA.
Svarbu! Ankstyvuosius menopauzės pokyčius galima pristabdyti, jei atkreipsite dėmesį į pirmuosius simptomus ir kreipsitės į ginekologą. Todėl reguliariai pasitikrinkite sveikatą.
Menopauzės SIMPTOMAI:
KARŠČIO BANGOS. Moteris jaučia plūstantį į veidą ir kaklą karštį, ant odos atsiranda raudonų dėmių. Karščio bangos gali kilti daug kartų per dieną.
PRAKAITAVIMAS. Paprastai jis lydi karščio bangas.
KAULŲ TRAPUMAS. Paprastai per šį laikotarpį organizmas netenka kalcio – iki 2% kaulų masės kasmet. Net ir esant nedideliam išoriniam poveikiui kyla kaulų lūžių rizika.
IŠVAIZDOS PASIKEITIMAS. Organizmas gamina mažiau kolageno, oda praranda elastingumą, sausėja, atsiranda raukšlių. Sulėtėja medžiagų apykaita, dėl to atsiranda antsvoris, net laikantis to paties mitybos režimo.
ILGALAIKIS SILPNUMAS. Hormoninis persitvarkymas sukelia nepagrįsta jėgų sumažėjimą, nuovargį, darbingumo praradimą.
EMOCINIS NESTABILUMAS. Moterys skirtingai išgyvena vidinius persitvarkymus, aplinkiniai pastebi anksčiau joms nebūdingą irzlumą, ašarojimą, elgesio pokyčius. Kartais pablogėja nuotaika ir atsiranda depresija.
SUPANČIO pasaulio SUVOKIMO pokyčiai. Tai gali būti nepaaiškinamas nerimo, pavojaus, baimės jausmas arba aštrių kvapų, garsų netoleravimas.
NEMIGA. Daugiau nei trečdalis moterų, kurioms prasidėjo klimaksas, patiria miego sutrikimus. Gyvenimo kokybę ir gerą nuotaiką gadina sunkus užmigimas, dažni prabudimai naktį, sudėtingas kėlimasis ryte.
FIZINIAI NEGALAVIMAI. Dažnai atsiranda panašūs į migreną galvos skausmai, svaigimas, pykinimas. Periodiškai padažnėja širdies plakimas, jaučiamas oro trūkumas ir gumulas gerklėje. Atsiranda šaltkrėtis arba dusulys.
Problemos INTYMIOJE sferoje. Gleivinė tampa plona ir jautri. Situacija komplikuojasi, kai atsiranda dažnas ir skausmingas šlapinimasis. Galimas lytinių organų nusileidimas.
Priklausomai nuo vienų ar kitų simptomų sunkumo, moteriai gali prireikti papildomos specializuotų specialistų konsultacijos: kardiologo, reumatologo, endokrinologo, oftalmologo, neuropatologo ir net psichoterapeuto.
Kaip NORMALIZUOTI sveikatą:
Nereikia kęsti nemalonių menopauzės simptomų. Yra keletas būdų, kaip normalizuoti jūsų sveikatą.
PAKAITINĖ HORMONŲ TERAPIJA. Metodas, pagrįstas moteriškų lytinių hormonų, kurių organizmas gamina vis mažiau, papildymu. Šis metodas turi kontraindikacijų ir tinka ne kiekvienai moteriai. Reikia pasikonsultuoti su ginekologu.
FITOTERAPIJA. Švelniai ir efektyviai veikia vaistažolių rinkiniai, žolių ir kitų augalų pagrindu paruošti preparatai.
MEDIKAMENTINĖ TERAPIJA. Simptominės priemonės skirtos mažinti nerimą, gerinti miegą, stabdyti somatinius ir vegetatyvinius požymius. Vaistus paskirti ir gydymo trukmę nustatyti turi gydytojas.
PSICHOTERAPIJA. Užsiėmimai pas psichologą padeda moteriai atsikratyti nerimo, įveikti žemą savivertę. Visada tinka fizioterapija ir gydomoji mankšta. Tačiau krūvis turi būti dozuojamas, atsižvelgiant į moters organizmo būklę.
BENDROS REKOMENDACIJOS MOTERIMS:
Menopauzės laikotarpis gali trukti daugiau nei 10 metų. Norint išgyventi šį laiką be nuostolių ir praturtinti gyvenimą naujais pasiekimais, svarbus psichologinis nusiteikimas ir sveika gyvensena. Lengviau menopauzė praeina aktyvioms, mylinčioms gyvenimą ir turinčioms įvairių pomėgių moterims.
FIZINIS AKTYVUMAS turėtų trukti nuo 15 iki 60 minučių per dieną. Tai ne tik sustiprins raumenis, bet ir užtikrins gerą smegenų mitybą ir aprūpinimą krauju, sukurs tvirtus ryšius tarp nervinių ląstelių. Tinka aerobiniai pratimai, ėjimas, bėgimas, plaukimas, užsiėmimai dviratiniu treniruokliu.
MITYBOS RACIONĄ reikėtų papildyti riešutais, turinčiais omega-3 riebalų rūgščių ir maistu, kuriame gausu fitoestrogenų: lęšiais, soja, morkomis, granatais, vyšniomis, kriaušėmis, svogūnais, česnakais, pupelėmis, pupomis, linų sėmenų aliejumi, kviečiais, rugiais, miežiais.
Reikia PAŠALINTI arba sumažinti lengvai įsisavinamų angliavandenių ir gyvūninių riebalų kiekį, sumažinti raciono kaloringumą.
ATSISAKYTI rūkymo ir alkoholio bei produktų, kuriuose yra kofeino (kavos, arbatos, šokolado) naudojimo.
Svarbu išlikti SOCIALIAI AKTYVIA, užsiimti mėgstamu darbu ir pomėgiais, bendrauti ir plėsti draugų ratą.
Šaltinis: 8doktorov.ru
