(E. Vait „Gydymo tarnystė”, 180 psl.)
Daugiau apie tai
?? skaitykite ČIA.
?? klausykite ČIA.
Nugalėk blogus įpročius
Veiksmingiausias būdas – blogam įpročiui ar priklausomybei įveikti
Jei sugebėtumėte atsisakyti kažkokio įpročio (rūkymo, persivalgymo, saldumynų, nejudrumo), gyventi būtų lengviau, jaustumėtės geriau ir būtumėte sveikesni. Ar mąstėte apie tai? Jei taip, skaitykite toliau??.
▫ Pasidalinsiu mintimis, kurios mane padrąsino imtis permainų, kad nustočiau sau nuolaidžiauti, po ko vėl ir vėl griaužiuosi.
Greičiausiai pastebėjote, kad gyventi sveikai dažniausiai trukdo mūsų norai, įvairūs troškimai. Taip sunku su jais kovoti, neretai jie tiesiog mus užvaldo. Išmintingasis Saliamonas pasakė: „… nes kaip jis galvoja savo širdyje, toks jis ir yra.” (Patarlių 23:7)
▫ Įdomu: kaip mes mąstome – tokie ir esame. Patyrinėkime tai.
Kaip veikia mąstymas? Yra 3 pagrindiniai principai.
Greičiausiai girdėjote tokį išsireiškimą:
– Pasėsi mintį, nupjausi poelgį.
– Pasėsi poelgį, nupjausi įprotį.
– Pasėsi įprotį, nupjausi charakterį.
– Charakteris nulems tavo amžiną likimą.
Patyrinėkime išsamiau minties ir poelgio ryšį. Pasirodo, kad tarp minties ir poelgio yra dar vienas elementas – troškimas (noras).
▫ Seka tokia: mintis ➡️ noras ➡️ poelgis.
Pagal šią schemą veikia mūsų smegenys. Ją ypač svarbu suprasti, jei norime atsisakyti priklausomybės, ar blogo įpročio. Jei mums atrodo, kad nuolat kažko labai norime, iš tikro taip nėra. Mūsų smegenys dirba bangų aktyvumo principu, todėl noras visada atslūgsta, būna pertraukos.
Pirmiausia ateina mintis. Jei esame įpratę prie kokio nors veiksmo (dažnai jį darome), tada mintis apie šį veiksmą labai glaudžiai susijusi su troškimu. Laikas tarp minties ir troškimo – minimalus, tik pagalvojai ir iš karto užsimanei. Tačiau, jei tą veiksmą atliekame rečiau, vis dažniau pasakome sau “STOP”, aš juk nusprendžiau neberūkyti, ar nebeužkandžiauti, ar ryte eiti pajudėti, tada laiko tarpas tarp minties ir troškimo pailgėja. Jei sustabdome norą, tai nebėra ir veiksmo (nebesiekiame cigaretės, taurelės, nebegulime ryte ilgai lovoje ir t.t). Mes sustabdome savo blogą įprotį!
Pažvelkime į nuostabią mintį, kurią parašė apaštalas Paulius:
“Mūsų kovos ginklai ne kūniški, bet turi Dievo galybę griauti tvirtoves. Jais nugalime gudravimus ir bet kokią puikybę, kuri sukyla prieš Dievo pažinimą. Jais paimame nelaisvėn kiekvieną mintį, kad paklustų Kristui…” (2 Korintiečiams 10:4,5)
Atkreipkime dėmesį:
– nugalime gudravimus ir
– paimame nelaisvėn kiekvieną mintį.
Tai pagrindinė mintis, kuri turi vadovauti kiekvienam, kuris gerbia Dievą ir nori, kad jo Kūnas – Šventosios Dvasios šventykla – visada būtų tvarkoje.
▫ Paimti nelaisvėn kiekvieną mintį – reiškia sustabdyti mintis: STOP, aš apie tai nebegalvosiu.
Jei norime, kad smegenys veiktų puikiai ir galėtumėme jas valdyti, svarbu:
– gerti pakankamai vandens,
– teisingai kvėpuoti grynu oru,
– judėti,
– teisingai maitintis.
Tačiau, net ir darant visa tai, dažnai pastebime, kad keičiant įpročius mums dažnai kažko dar trūksta. Žmonės, kurie apsisprendė mesti rūkyti, dažnai sako: – Mintys apie rūkymą dažnai ateina. Aš tik atsibudau, dar neatsimerkiau, ir man jau norisi.
Todėl, pirma taisyklė, nusprendus pakeisti kažkokį įprotį:
??1. SUSTABDOME MINTĮ – sakome sau STOP.
Ši taisyklė vadinasi, žodžių ir minčių taisyklė.
“Pagal gamtos dėsnį, mūsų mintys ir jausmai įgauna drąsos ir sustiprėja, jeigu leidžiame jiems pasireikšti. Kaip žodžiai išreiškia mintis, taip mintys seka paskui žodžius.” (E. Vait “Gydymo tarnystė”, 180 psl.)
Jei norite atsisakyti kažkokio blogo įpročio (priklausomybės), tiesiog pasakykite sau “STOP”, aš noriu to atsisakyti; jei norite išugdyti naują įprotį, pasakykite sau “STOP”, aš neišsisukinėsiu. Tegul jūsų smegenys išgirs jūsų ištartus žodžius. Toks minčių ir žodžių įstatymas. Jei garsiai pasakome tai, mes pradedame tuom įsitikinti. Jei vaikui nuolat kartosime, kad jis nevykėlis, jis toks ir išaugs. Būtent todėl Šventasis Raštas persmelktas mintimi – “Aš tave myliu!” Tai amžinos Dievo Meilės istorija. Dievas beveik kieviename puslapyje sako, aš tave myliu. Todėl parašyta: “ Atsidėjęs saugok savo širdį, nes iš jos teka gyvenimo šaltiniai.” (Patarlės 4:23)
▪ Jeigu tai nepadeda, tada mums reikia PERJUNGTI dominantę, t.y. vyraujančią mintį. Dominantė smegenyse – tai kai esame į kažką labai susikoncentravę. Smegenys negali vienu metu vienodai stipriai mąstyti apie du skirtingus dalykus. Visada apie kažką vieną galvojame stipriau. Pvz., vairuojame automobilį ir kalbamės, ir jei tik atsiranda avarinė situacija, iš karto “pametame” pokalbį, nes avarinė situacija, pavojus mano gyvybei. Todėl dominantė tuoj pat persijungia. Todėl reikia perjungti savo mintis – STOP – aš nusprendžiau mesti rūkyti, STOP – aš nenoriu apie tai gavoti, STOP – aš to nedarysiu. Tai dominantės perjungimo principas.
“Kiekvieną dieną reikia darbuotis prie savo minčių ir nukreipti jas teisinga linkme, kaip kompaso rodyklė nukreipta į šiaurę. Kiekvienas turi sau iškelti tikslą, o po to nukreipti kiekvieną mintį ir veiksmą šiam tikslui pasiekti.” (E. Vait “Protas, charakteris ir asmenybė”)
Jei nusprendėme pakeisti įprotį ar išugdyti naują, reikia pakeisti kompaso kryptį, pasakyti STOP ir persijungti, STOP ir galvoti apie kitką. Tai reikia daryti, kai tik sakote sau STOP, tai įvyksta, mes persijungiame!
??2. MALDA – tai kitas nuostabus ginklas.
Iš tikro, ne visiems žmonėms padeda STOP, bet jeigu prie šios frazės pridedame labai svarbų žodį – “Viešpatie, STOP”, arba “STOP, Viešpatie, aš nenoriu apie tai galvoti”, tai jau nebe frazė, tai jau malda. Tada gauname aukščiausios galingos jėgos Šaltinį, Kuris gali pakeisti bet kokį įprotį, Kuris gali pakeisti bet kokį gyvenimą, Kuris iš meilės mums nepagailėjo Savo gyvybės. Jis jau davė mums šią jėgą, todėl tiesiog reikia pasakyti: “Viešpatie, aš nenoriu apie tai galvoti”. Jūs pamatysite kaip tai veikia, tiesiog pabandykite.
“Jei mes stengtumėmės savyje nuslopinti nuodėmingas mintis ir jausmus, neleisdami jiems pasireikšti žodžiais ir darbais, šėtonas būtų nugalėtas, nes negalėtų rasti tinkamo gundymo.” (E. Vait “Protas, charakteris ir asmenybė”)
▫ Tiesiog pasakykime: “Viešpatie, STOP, padėk man, aš nenoriu apie tai galvoti.”
Taigi, apibendrinkime:
➡️ Žodžių ir minčių įstatymas – sustabdykite save žodžiais.
➡️ Perjunkite mintis.
➡️ Ir tegul jūsų malda bus kaip pokalbis su Dievu. Tai nuolatinės maldos principas. “Viešpatie, aš nenoriu apie tai galvoti, padėk man sustoti.” Jūs pamatysite, kaip gyvenimas pradės keistis.
??3. Ir dar labai svarbu – reikia ATKAKLUMO.
Bet kokį įprotį galima pakeisti per 3 savaites, daugiausia per 4. Jei mes kasdien kažką kartojame, po 3-4 savaičių prie to priprantame. Būtent todėl mums reikia atkaklumo. Daug ką žinome: naudinga teisingai maitintis, kvėpuoti, gerti vandenį; bet, kaip parašyta:
“Kai kurių žmonių protas primena antikvarinę parduotuvę.” (E. Vait “Protas, charakteris ir asmenybė”)
Apie viską žinome, bet naudos iš to nėra. Pilna biblioteka, bet naudos neduoda, todėl mums reikia atkaklumo.
“Dažniausiai protas degraduoja dėl to, kad užimtas tik kasdieniais įprastais dalykais, jis nelavinamas, nekviečiamas gilintis į didingas, pakylėtas tiesas, kurios nepajudinamos kaip amžinybė.” (E. Vait “Protas, charakteris ir asmenybė”)
Į šias tiesas reikia gilintis, kad protas būtų ugdomas ir galėtų pasipriešinti mažoms problemoms. Susitelkus prie amžinų tiesų, protas stiprėja ir charakteris vystomas.
??4. Sekantis ginklas, kuris nugali bet kokį įprotį, – tai DIEVO ŽODIS, Biblija.
“Jei Dievo Žodis nulemtų kiekvieno veiksmus, ir žmogaus protas būtų pavaldus Jo stabdančiajai galiai, tai blogiui, dabar egzistuojančiam žmonių gyvenime, nebeliktų vietos. Tyrinėkite Dievo Žodį, neleiskite jausmams kontroliuoti jus.”
(E. Vait “Protas, charakteris ir asmenybė”)
▫ Neleiskite savo minčiai nueiti iki troškimo, nes troškimas – tai jausmas. Kai mintis atskrenda, ją dar galime nuvyti, bet jei leisime minčiai pavirsti noru, bus daug sudėtingiau. Neleiskime jausmams kontroliuoti, sakykime sau STOP.
“Apmąstykite Kristaus kančias dėl mūsų. Užuot ieškoję priežasčių kaltinti ir smerkti kitus, dėkokite Viešpačiui, kad Jis turi atleidimą. Kristui labai liūdna, kai kritikuojame ir kaltiname, nes tai šėtoniškas darbas.” (E. Vait “Ši diena su Dievu”)
“Protą reikia pažaboti, ir neleisti jam klaidžioti kur papuola.” (E. Vait “Protas, charakteris ir asmenybė”)
“Paskutinė jūsų mintis vakare ir pirmoji mintis ryte turėtų būti apie Tą, Kuriame sutelkta amžinojo gyvenimo viltis.” (E. Vait “Protas, charakteris ir asmenybė”)
▫ Būtent tame sveikatos prasmė – amžinos Dievo Meilės mums istorijoje.
??5. TIKĖJIMAS – tai, kuom užbaigsime šį straipsnį.
Tikėkite, kad galite pasikeisti❗️ Dievas gali padėti mums pakeisti bet kokį įprotį, įgyti naują įprotį, tapti naujais žmonėmis, kurie supranta, kad smegenys – tai vienintelis organas, kurio pagalba Dangus gali ir nori bendrauti su mumis ir daryti įtaką mūsų gyvenimui‼
Būkite sveiki, keiskitės ?
Paruošėme pagal gydytojo psichiatro, narkologo Jurijaus Bondarenko (klinika Angelia, Ukraina) paskaitą/pamokslą.
Apsisaugant nuo BLOGIO, proto užėmimas GĖRIU yra vertingesnis už nesuskaičiuojamus įstatymo apribojimus ir drausmę.
(E. Vait „Krikščionių namai” 495, 1 orig. psl.)
Paranoja
Brangūs skaitytojai! Šis straipsnis iš serijos apie psichinę sveikatą „KAIP NEIŠPROTĖTI“, kurioje dvasinės problemos nagrinėjamos per Šventojo Rašto – Biblijos mąstymo higienos prizmę.
Straipsnio pabaigoje rasite konkrečius patarimus, aktualius kiekvienam iš mūsų, net jei ir nesergame paranoja.
Vienas iš psichikos sutrikimų – paranoja. Pateiksime 2 paranojos APIBRĖŽIMUS:
1. Psichikos sutrikimas, kuriam būdingas savotiškai kliedesinis gyvenimo įspūdžių apdorojimas, išlaikant formalų mąstymo teisingumą.
2. Lėtinė psichozė, pasireiškianti laipsniškai besivystančio įvairaus turinio susisteminto interpretacinio kliedesio forma (persekiojimai, pavydai, išradimai, reformizmai ir kt.), kai nesumažėja intelektas, nėra ryškių asmenybės pokyčių ir išsaugomos įgytos žinios.
Atkreipsime dėmesį į 2 šių apibrėžimų elementus. Pirma, pacientas išlaiko FORMALŲ MĄSTYMO TEISINGUMĄ. Praktiškai tai reiškia, kad žmogus gali išlikti savo darbo profesionalu, spręsti sudėtingas problemas ir daugeliui niekaip neišduoti savo diagnozės. Antra, paranoja yra žmogų supančios tikrovės reiškinių INTERPRETACIJOS KLAUSIMAS. Kaip žinoma, tas pats įvykis dėl skirtingų priežasčių gali būti interpretuojamas įvairiai. Ir ši aplinkybė teikia viltį kenčiantiems nuo paranojos – GALIMA IŠMOKTI interpretuoti faktus KONSTRUKTYVIAI!
Tarp ekspertų nėra vieningos nuomonės dėl paranojos priežasčių. Žinoma, yra veiksnių, kurių mes negalime kontroliuoti. Tačiau Biblijoje suformuluotas moksle ir gyvenime gerai žinomas principas, „ką žmogus sėja, tą ir pjaus“ (Galatams 6:7), kalba apie bet kokios minties, žodžio ir elgesio pasekmių neišvengiamumą. Jeigu žmogus į ką nors fiksuoja savo dėmesį, tam tikru būdu reaguoja į išorinius dirgiklius, per nervų sistemą praeina elektromagnetinis impulsas; kiekvieną sekantį kartą tokia reakcija lemia nervinių skaidulų konfigūracijos pokyčius; jie tiesiogine prasme susilieja pagal pasikartojančią reakciją. Dėl to žmogaus kūne, nervų sistemoje atsiranda “IŠMINTI TAKAI”, kurie iš anksto nulemia automatinę reakciją, sukuria mąstymo tipą.
Gera žinia ta, kad galime pasinaudoti net ne specialistams prieinamais ištekliais, kad neišprotėtume. Analizuodami į jutimo organus patenkančios informacijos apdorojimo parametrus, atlikdami atitinkamą mąstymo proceso profilaktiką, galime išmokti konstruktyvių tikrovės interpretavimo būdų ir apsaugoti save, o neretai ir išsigydyti nuo esamų sutrikimų.
Ši sielovados mokykla vadinama kognityvine terapija. Jos esmė – mąstymo stereotipų analizė ir taisymas. Išmintingojo Saliamono knygoje parašyta: „kaip jis galvoja savo širdyje, toks jis ir yra (Patarlių 23:7). Reiškia, KEISDAMI MINTIS – KEIČIAME ŽMOGŲ. Apaštalas Paulius ragina: „…pasikeiskite, atnaujindami savo mąstymą“ (Romiečiams 12:2).
Ką Šventasis Raštas kalba apie mąstymo profilaktiką, galinčią apsaugoti nuo paranojos, susijusios su reakcija į aplinkinius?
1. LAIKYKITĖS APLINKINIŲ NEKALTUMO PREZUMPCIJOS
Nekaltumo prezumpcija (iš lot. Praesumptio – prielaida) – tai principas, pagal kurį kaltinamasis laikomas nekaltu, kol neįrodyta jo kaltė.
Biblija išreiškia šį principą taip: „Ar leidžia mūsų Įstatymas pasmerkti žmogų, jeigu jis pirmiau neištardytas ir nėra žinoma, ką jis padaręs?“ (Jono 7:51). Nekaupkite žmogaus sąskaitoje neįrodytų kalčių! Jeigu atsiranda negeras įtarimas, pasikalbėkite su žmogumi, išsiklausinėkite jo, ką jis turėjo omenyje, pasižiūrėdamas į jus, pasakydamas ar padarydamas kažką, kas jums pasirodė įtartina. Labai dažnai, pabendravus, artėjanti paranoja išnyksta.
2. FORMUOKITE TEIGIAMĄ NUOMONĘ APIE KITUS
Vienas iš pagrindinių Biblijos įsakymų yra meilė artimiesiems, meilė „visa tiki, viskuo viliasi“ (1 Korintiečiams 13:7), t. y. laikosi geriausios motyvų, žodžių, minčių ir žmonių poelgių interpretacijos.
„Meilė visada tiki geriausiu žmoguje. Dažnai būna taip, kad mes padarome žmones tokiais, kokiais juos laikome“ (William Barclay).
3. NESIKONCENTRUOKITE Į NEIGIAMUS APLINKINIŲ POELGIUS
Kitoje Saliamono knygoje parašyta: „Pagaliau nekreipk dėmesio į visa, ką žmonės kalba […] Juk savo širdyje žinai, kad dažnai esi keikęs kitus“ (Mokytojo 7:21-22). Apaštalas Petras šia tema rašė: „Visų pirma turėkite meilės vieni kitiems, nes meilė uždengia nuodėmių gausybę“ (1 Petro 4:8). Net jei buvo blogis jūsų atžvilgiu, atleiskite žmogui dėl savo sveikatos, nesinešiokite sieloje nuodų!
Užuot eikvoję energiją galvodami apie žmonių blogį, vadovaukitės apaštalo Pauliaus raginimu: „mąstykite apie tai, kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, mylėtina, giriama, apie visa, kas dorybinga ir šlovinga“ (Filipiečiams 4:8). Mūsų pasirinkimas, į ką nukreipsime dėmesį. Reiškia mąstymo modelį turime galią rinktis.
Būkite sveiki ir laimingi!
Autorius: Vitalij Olijnik
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/paranoyya/
MĄSTYMO KLAIDOS: kaip mūsų mintys veikia jausmus
Ar mokate valdyti savo emocijas? Deja, emocijos dažnai “VALDO” mūsų gyvenimą, o tai veda prie liūdnų rezultatų: depresijos, nerimo, konfliktų. Pabandysime suprasti, kas turi įtakos gebėjimui bet kokiomis aplinkybėmis išlaikyti vidinę ramybę. Iš viso, ar tai įmanoma?
Iš savo ir daugelio žmonų patirties galiu drąsiai teigti: taip, tai įmanoma. Tačiau pirmiausiai nustatykime, su kokiomis iškreipto mąstymo formomis susiduriame. Iškreiptas mąstymas visada sukelia nemalonius jausmus ir neteisingus veiksmus bei konfliktus.
IŠKREIPTO MĄSTYMO tipai:
“VISKAS arba NIEKO” – kai atsisakome aukso viduriuko ir manome, kad viskas vyksta arba taip, arba kitaip. Pavyzdžiui, ruošiamės daryti mankštą kiekvieną rytą, pradedant nuo pirmadienio. Pirmadienį kažkodėl nepavyksta, o antradienį jau net nesistengiame pradėti daryti mankštą.
Per didelis APIBENDRINIMAS – ribotas faktų kiekio naudojimas, norint suformuoti tvirtą įsitikinimą, kuris neteisingas. Pavyzdžiui, ši kaimynė su manimi nepasisiveikino, reiškia, ji įsižeidusi – nesikalbėsiu ir aš su ja”. Tačiau, galima prisiminti, kad kaimynė yra trumparegė arba ji galėjo tiesiog užsigalvoti ir manęs nepastebėti. Vyras sako žmonai: “Tu visada vėluoji”. Tačiau galima prisiminti keletą atvejų, kai žmona darė kažką laiku ir jos tylint palaukti. Tai suteiks šeimai ramybės.
Mąstymo FILTRAS – mes matome tik vieną gyvenimo pusę, būtent nemaloniąją. “Mano gyvenime nėra nieko gero. Viršininkas niekam tikęs, visada kabinėjasi, man reikia išeiti iš darbo”. Jei taip manote, nedelsdami sėskite ir surašykite viską, už ką galite padėkoti šiame gyvenime, arba parašykite 10 gerų savo viršininko savybių. Tai paprasta, bet realiai veikia.
Žinant kitų MINTIS. Remdamiesi ankstesne patirtimi arba atsitiktiniu žvilgsniu, “tiksliai žinome”, ką galvoja kitas žmogus. Bet iš tikrųjų, jeigu jūs pragyvenote su savo vyru 20 metų, tuomet tik 4 kartus iš 5 galite atspėti, apie ką jis iš tikrųjų galvoja. O jei šis atvejis yra kaip tik penktasis, kai suklydote? Arba apskritai jūs neypatingai gerai pažįstate šį žmogų? Geriau remtis ne tuo, kaip jums atrodo, bet tuo, ką jis jums pasakė. Pasitikslinkite, ką jis turėjo omeny.
NUMATYMAS dažniausiai seka po “minčių skaitymo”. Juk jei “žinome” apie ką žmogus galvoja, “žinome” ką jis dabar padarys. Toks mąstymo tipas būdingas panikos priepuoliams. Pavyzdžiui, jei mano širdis pradėjo plakti dažniau, reiškia aš numirsiu, neištversiu. Nors fiziologiškai su širdimi viskas gerai, paniką kelia mintys. Tokiu atveju reikia paklausti savęs: “Kiek kartų pastaruoju metu padažnėjo mano pulsas? Ir štai aš iki šiol gyvenu, reiškia ir šį kartą praeis viskas be rimtų pasekmių, man reikia nusiraminti ir giliai pakvėpuoti”.
PERDĖJIMAS arba SUMENKINIMAS, kai iš musės darome dramblį ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, galiu valandų valandas apžiūrinėti ir gydyti atsitiktinai atsiradusį spuogelį ant savo veido, manydama, kad dėl jo esu begalo nepatraukli, nepastebėdama, kad nepatraukli esu, tikriausiai, dėl savo bjauraus charakterio, ir į tai reikėtų atkreipti savo dėmesį.
Pavyzdys: “Kažkas sako, kad mano jausmai nemeluoja. Jei man atrodo, kad žmogus tai pasakė tyčia, norėdamas mane įžeisti, reiškia taip ir yra”. Bet žmogus galėjo netyčia padaryti man ką nors įžeidžiančio.
ETIKEČIŲ klijavimas. Kito žmogaus apibūdinimas nemaloniais žodžiais, deja, daugeliui tapo gyvenimo būdu. Anksčiau ar vėliau toks žmogus apie tai sužinos ir keršydamas uždės mums etiketes, tai labiau įžeidžia, nei kai mes patys tai darėme.
PERSONALIZAVIMAS – esate atsakingas už tai, kas jums atsitinka. Arba perkeliate šią atsakomybę kam nors kitam (vyrui, žmonai, vaikams, prezidentui, vyriausybei, viršininkui, Dievui ir panašiai).
Teigiamų pusių NEIGIMAS – “taip, jūs pagyrėte mane už tai, kad šiandien gerai atlikau užduotį, bet tai neturi jokios reikšmės, todėl, kad jūs tiesiog manęs pagailėjote, nes vakar man taip nesisekė”.
Dabar paanalizuokite savo mintis, ar nėra iškraipymų. Ar tos mintys padeda užmegzti gerus santykius su žmonėmis, arba įgyvendinti savo tikslus ir sukurti gerą nuotaiką? Jei ne, pertvarkykite savo mąstymą, remdamiesi Biblijos faktais ir teiginiais. Pasistenkite ieškoti teigiamų įvykio ar žmogaus pusių. Net kai tame, kas atsitiko, nėra nieko teigiamo, esu įsitikinusi, jeigu Dievas leido tam įvykti, šis įvykis gali mane kažko išmokyti. Jei teisingai įsisavinsiu pamoką, išaugsiu dvasiškai, o kas gali būti geriau?
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/kak-nashi-mysli-vliyayut-na-chuvstva/
