Penki atradimai apie gyvenimą
Prieš mirtį žmonės nesigaili nei dėl pramogų stokos, nei dėl neišsipildžiusios svajonės apie šuolį su “tarzanke”. Paliatyvios pagalbos slaugytoja Bronnie Ware, slaugiusi nepagydomai sergančius žmones paskutinėmis jų gyvenimo dienomis, pasakė, ko žmonės dažniausiai gailisi mirties patale.
Bronnie Ware parašė knygą “5 dažniausios apgailestavimų priežastys mirštant”. Ji rašo apie fenomenalų supratimo aiškumą, kurį patiria žmonės savo gyvenimo pabaigoje ir pataria mums įsiklausyti į jų liudijimus, ir pasimokyti iš jų.
▫️1. GAILA, kad neturėjau drąsos išlikti SAVIMI, o ne gyventi, kaip kiti iš manęs to tikėjosi.
Dėl to žmonės gailisi dažniausiai. Suvokę, kad jų gyvenimas tuoj tuoj baigsis, ir, pažvelgę atgal, jie mato, kiek daug sumanymų ir svajonių liko neįgyvendinta. Dauguma žmonių savo gyvenime negalėjo įgyvendinti net pusės savo planų, ir tik mirties patale jie suprato, kad tai jų pačių pasirinkimo rezultatas.
▫️2. GAILA, kad per daug DIRBAU.
Tai girdėjau praktiškai iš visų vyrų, kuriuos slaugiau. Jie apgailestavo, kad praleido savo vaikų jaunystę ir praleido per mažai laiko su savo žmonomis. Moterys taip pat ne retai prisipažino, kad gailisi dėl to, ir nors dauguma iš jų priklausė vyresnei kartai, didžiajai mano pacienčių daliai nereikėjo imtis šeimoje pagrindinio maitintojo pareigų. Visi vyrai, kuriais rūpinausi, nuoširdžiai gailėjosi, kad didžiąją gyvenimo dalį praleido dirbdami.
▫️3. GAILA, kad neturėjau drąsos atvirai reikšti savo JAUSMUS.
Daugelis žmonių slopino savo jausmus, kad išlaikytų taiką santykiuose su aplinkiniais. Dėl to jie pragyveno kaip vidutinybės ir netapo tuo, kuo galėjo tapti. Daugeliui išsivystė ligos, kurių priežastimis tapo jų patiriamas kartėlis ir nepasitenkinimas.
▫️4. GAILA, kad taip mažai bendravau su DRAUGAIS.
Dažnai žmonės nesuvokė tikrosios senų draugų vertės tol, kol neatsidūrė mirties patale arba kai draugų nebebuvo įmanoma surasti. Daugelis buvo taip susirūpinę savo gyvenimo smulkmenomis ir problemomis, kad tam tikru momentu nustojo palaikyti santykius su savo geriausiais draugais. Mirštantys žmonės labai dažnai patyrė gilų gailestį dėl to, kad neskyrė draugystei tokio dėmesio, kurio ji nusipelnė. Mirties patale visi patiria draugų ilgesį.
▫️5. GAILA, kad neleidau sau būti LAIMINGU.
Nuostabu, bet mirštantieji gana dažnai dėl to gailisi. Daugelis iš jų iki pat pabaigos nesuprato, kad laimė – pasirinkimo reikalas. Jie visą gyvenimą laikėsi senų nuostatų ir įpročių. Jų gyvenimus užpildė taip vadinamas komfortas. Permainų baimė vertė juos apsimetinėti prieš kitus žmones ir prieš save, kad jie patenkinti savo gyvenimu, nors giliai širdyje labai norėjosi nusijuokti ir grąžinti į savo gyvenimą nuoširdumą.
✅Apibendrinus visus šiuos punktus, lieka viena mintis: „Gaila, kad negyvenau savo gyvenimo“.
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/pyat-otkrovenij-o-zhizni/
„Pati turtingiausia vieta pasaulyje yra ne Manhetenas, ne naftos telkiniai Vidurio Vakaruose, ne aukso kasyklos Pietų Afrikoje. Turtingiausia pasaulio vieta yra kapinės. Nes čia palaidoti visi neparašyti romanai, neįgyvendinti verslo projektai, nesukurti santykiai ir daugybė kitų dalykų, apie kuriuos žmonės galvoja:
„Padarysiu tai rytoj“. O tada „rytoj“ atsargos vieną dieną baigiasi.“ (Todd Henry “Die empty”)
Todėl prašau tavęs, neatidėk rytojui to, kas iš tikro SVARBU: santykių, laiko su brangiais žmonėmis, rimtų sprendimų, ryžtingų žingsnių, o SVARBIAUSIA – santykių su DIEVU, mūsų Kūrėju ir Gelbėtoju, atstatymo.
„Nesikraukite lobių žemėje, kur kandys ir rūdys ėda, kur vagys įsilaužia ir vagia. Verčiau kraukitės lobį danguje, kur nei kandys, nei rūdys neėda, kur vagys neįsilaužia ir nevagia, nes kur tavo lobis, ten ir tavo širdis.”(Mato 6:19-21)
„Mat kiekvienas kūnas – tartum žolynas,ir visa jo garbė – tarsi žolyno žiedas.Žolynas sudžiūsta, ir žiedas nubyra;tik Viešpaties žodis išlieka per amžius.”(1 Petro 1:24-25)
„Todėl rūpestingai žiūrėkite, kaip elgiatės: kad nebūtumėte kaip kvailiai, bet kaip išmintingi, branginantys laiką, nes dienos yra piktos.”(Efeziečiams 5:15-16)
„Žmogaus dienos panašios į žolę,jis žydi kaip laukų gėlė:vos paliečia ją vėjas, jos jau nebėra,ji išnyksta, nepalikdama žymės.”(Psalmynas 103:15-16)
„Jeigu Dievas taip aprengia laukų gėlę, kuri šiandien žydi, o rytoj metama į krosnį, tai argi jis dar labiau nepasirūpins jumis, mažatikiai? Todėl nesisielokite ir neklausinėkite: ‘Ką valgysime?’ – arba: ‘Ką gersime?’ – arba: ‘Kuo vilkėsime?’ Visų tų dalykų vaikosi pagonys. Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia. Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta.”(Mato 6:30-33)
Jei norite plačiau ir giliau sužinoti, ką Šventasis Raštas (Biblija) kalba apie Dievo Meilę, apie mums padovanotą amžinybės VILTĮ – kreipkitės: https://www.facebook.com/BiblijaVisiems
KAIP ĮTIKINTI PRIKLAUSOMĄ GYDYTIS
– Įtikinti priklausomą gydytis sudėtinga, nes jis tvirtina, kad nėra priklausomas.
– Alkoholizmas tai lėtinė liga ir visiškai pasveikti nuo šios ligos neįmanoma. Gali būti remisijos stadija kai nėra paūmėjimo. Bet tai nereiškia, kad dabar žmogus gali retkarčiais išgerti. Jis turi visiškai atsisakyti alkoholio.
– Tai, jeigu alkoholikas nebevartoja alkoholio, jis neišgijo? Ir negalime jo vadinti visiškai sveiku?
– Šiuo konkrečiu momentu žmogus yra sveikas. Jis neturi ligos požymių. Jis neturi potraukio alkoholiui. Gal minčių kartais atsiranda, bet jis negeria. Jam nėra paūmėjimo. Bet liga yra. Jis turi tai prisiminti. Jis neturi pamiršti, kad kažkada jis pradėjo vartoti alkoholį ir organizmas pasikeitė. Tai visada reikia turėti omeny. Pavyzdžiui, diabetu sergantis žmogus nevalgo cukraus. Ir jo gliukozės lygis yra normalus. Ir jis jaučiasi gerai, nėra kaltės jausmo. Jis tiesiog žino, kad negalima valgyti daug cukraus ir jis nevalgo. Bet kai žmogus nenori būti gydomas, tai problema. Priklausomus žmones suskirstyčiau į keturias grupes:
1. Tie, kurie nori gydytis;
2. Tie, kurie galvoja ar jam gydytis;
3. Tie, kurie tai nori, tai nenori gydytis;
4. Tie, kurie visiškai nenori gydytis.
Prie kiekvienos grupės reikalingas skirtingas priėjimas, bet koduotis nepatariu. Dėl baimės koduojamasis nustoja gerti. Jam sakoma, jeigu jis išgers, jam bus blogai arba jis mirs. Tačiau problemos šaknis neišspręsta. Problema ta, kad žmogus neturi gyvenimo tikslo ir prasmės. Jo gyvenimas nesikeičia, todėl, kad neužpildyta vidinė tuštuma. Jeigu žmogus nori atsikratyti priklausomybės, geriau siųsti jį į reabilitacijos centrą. Nėra stebuklingos tabletės, kuri išgydytų per vieną dieną. Žmogus ėjo į priklausomybę daugelį metų. Ir gydymui taip pat reikia laiko. Yra daug reabilitacijos centrų, kuriuose žmonės gydosi kelis mėnesius, atsistato ir fiziškai, ir dvasiškai. Priklausomojo šeimos nariai taip pat turi dirbti su savimi. Lankyti palaikymo grupę, mokytis nugalėti savo kopriklausomybę. Taip pat svarbu melstis už šį žmogų.
– Jei žmogus nenori gydytis, ar galima jį įtikinti?
– Galima. Kad ir kaip baisiai tai skambėtų, reikia „padėti“ jam kuo greičiau nukristi iki dugno. Prisiminkite palyginimą apie sūnų palaidūną. Tėvas netrukdė sūnui išeiti iš namų. Dėl to sūnus namo grįžo tik tada, kai nebeturėjo ką valgyti, jis valgė su kiaulėmis iš to paties lovio. Nelengvinkite jam gyvenimo, nepalaikykite jo priklausomybės: nepirkite alkoholio ar narkotikų, nespręskite jo problemų su darbdaviais, su finansais.
Išgyti gali bet kas, bet ne visi nori gydytis. Sunku pripažinti realybę. Todėl kai kurie teigia, kad jie nėra alkoholikai. Taip pat trukdo kaltės ir bejėgiškumo jausmas. Sieloje nėra ramybės. Todėl žmogus geria, kad užsimirštų.
– Kaip mes, artimieji, galime padėti?
– Nereikia jo kaltinti, nes iš karto atsiras pasiteisinimai. O kaltės jausmas nesumažės. Turėjau pacientą, kuris gėrė, nes vėmė. O vemdavo jis dėl to, kad gėrė, bet to nesuprato. Jis sakė, kai tik išgeria, nebevemia. Tai užburtas ratas.
Suaugęs žmogus turi būti atsakingas. Alkoholikai šią atsakomybę perkelia kitam. Ir mes prisiimam ją. Nereikia to daryti. Kai man sako: „Daktare, Jūs visa mano viltis“, atsakau: „Aš tik duosiu Jums patarimus, o Jūs juos vykdykite. Todėl visa viltis yra Jumyse. Viskas priklauso nuo to, kaip juos įvykdysite. Tai – Jūsų atsakomybė“.
Yra toks metodas – intervencija. Tarkime, žmogus yra priklausomas. Surenkate gimines ir aptariate problemą, siūlote gydytis. Jeigu žmogus nenori, jūs nesprendžiate jo problemų, kilusių dėl priklausomybės. Jis pats atsakingas už savo gyvenimą. Tegul Dievas padeda jums praeiti šį kelią ir pamatyti rezultatus.
Gydytoją psichiatrą, narkologą Jurij Bondarenko kalbino Marija Rožkova.
1 dalį „Kopriklausomybės pavojus“ rasite ČIA.
2 dalį „Gyvenimas su priklausomybę turinčiu žmogumi: Ar gali būti laimingas?“ rasite ČIA.
3 dalį „Kaip elgtis su priklausomu giminaičiu?” rasite ČIA.
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/kak-ubedit-zavisimogo-lechitsya/
