Kaip efektyviai naudotis pirtimi / Geros pirties sąlygos

Kad pirties procedūra būtų sėkminga, reikalinga optimali šiluma, tinkama oro drėgmė, malonus kvapas garinėje ir daug kitų dalykų, nuo kurių priklausys mūsų nuotaika ir sveikata.

?? Nereikėtų eiti į pirtį gausiai pavalgius, tačiau neturėtumėte būti alkani. Geriau kaitintis iki pietų, kai organizmas po miego pailsėjęs ir kupinas jėgų. Tuomet lengvai ištversite šią procedūrą, kuri labai apkrauna širdį. Prieš kaitinantis reikia šiek tiek apsiprausti, tačiau negalima sušlapinti galvos, nes tai skatins jos perkaitimą. Nusišluostykite rankšluosčiu ir įeikite. Norint pasiekti geriausią gydomąjį poveikį, ant akmenų geriau pilti ne šiaip vandenį, bet žolelių nuovirą ar su eteriniais aliejais. Tam galima naudoti ramunėlių, čiobrelių, jonažolių, liepžiedžių nuovirą ar kėnio, pušų, eukalipto ir kitus eterinius aliejus.

?? Jei pirtyje esate pirmą kartą, prie karšto oro turite priprasti pamažu, nelipkite iš karto į viršutinę lentyną. Įsiklausykite į savo organizmą, kaip jis reaguoja į aukštą temperatūrą. Jei jaučiate diskomfortą, išeikite. Prieš įeinant į pirtį, reikia sušildyti kūną, tai ypač svarbu, jei esatę sušalę. Sušilti galite pakaitinę kojas karšto vandens dubenyje 10-15 minučių. Kai pajusite šilumą kūne, galite eiti į pirtį.

?? Pirtyje užsidėkite kepurę iš veltinio, apsaugančią galvą nuo perkaitimo, ir pasiimkite su savimi vilnonę kumštinę pirštinę prakaitui nusausinti. Gulėkite ant lentynos, tokia padėtis padeda kraujo ir limfos nutekėjimui iš galūnių, taip palengvinant širdies darbą. Jei nėra galimybės atsigulti, atsisėskite taip, kad kojos būtų viename aukštyje su kūnu. Stovėdami rizikuojame patirti šilumos smūgį, nes oro temperatūra galvos lygyje bus 15-20 °C aukštesnė nei kūno. Kad visos kūno sritys sušiltų tolygiai, būtina dažniau keisti padėtį, pirmiausia pagulėti ant šono, po to ant nugaros, ant kito šono ir ant pilvo. Pirtyje svarbu kvėpuoti per nosį, kad karštas oras šiek tiek atvėstų.

?? Pasikaitinus 5-7 minutes nereikėtų staiga atsistoti, nes gali apsvaigti galva. Likus minutei prieš išeinant iš garinės, jei gulėjote, atsisėskite, kad paruoštumėte kraujotakos sistemą atsistojimui.

?? Išėję iš garinės, apsipilkite šiltu, o paskui vėsiu dušu. Galite 5-10 sekundžių pasinerti į baseiną. Tada pailsėkite 10-15 minučių ir vėl galite eiti į garinę. Priklausomai nuo būklės ir tikslų, garinėje galima apsilankyti 3-4 kartus. Bendras laikas garinėje neturi viršyti 30 minučių. Po garinės ir tarpuose gerai išgerti šiltos žolelių arbatos ar mineralinio vandens. Tačiau neturėtumėte gerti šaltų gėrimų. Po pirties nusiprauskite šiltu vandeniu, pailsėkite, leiskite kūnui gerai atvėsti, tada galima grįžti namo. Atminkite, kad pirties procedūros trukmę lemia jūsų būklė, tačiau nereikėtų piktnaudžiauti ir siekti rekordų.

❗Sėkminga dvasinė “pirtis”, kaip ir pirties procedūros, turi savo tvarką. Apie tai rašoma Efeziečiams 5:25, 26:

„Kaip ir Kristus mylėjo Bažnyčią ir atidavė už ją Save, kad ją pašventintų, nuplaudamas valančiu vandeniu per žodį“.

Jėzus Kristus atidavė Savo gyvybę už mūsų išgelbėjimą, kad laimėtų mūsų širdis Savo meile. Ir diena iš dienos, Savo Žodžiu, skverbdamasis į mūsų proto gelmes, Jis apvalo mūsų mintis ir širdies ketinimus:

„Dievo žodis yra gyvas, veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki sielos ir dvasios atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų ir teisia širdies sumanymus bei mintis.“ (Hebrajams 4:12)

? Leiskime Kristui ir Jo Žodžiui mus keisti, kad galėtume viskuo būti panašūs į Jį.

☀️ Būkite sveiki ir laimingi!

Šaltinis: Aleksej Chacinskij „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”

Atnaujinanti pirtis

Tikriausiai daugelis mėgsta gerai pasikaitinti pirtyje, pasiplakti su vanta. Ši terminė procedūra turi ne tik valomąjį, bet ir gydomąjį poveikį žmogaus organizmui. Yra dviejų tipų pirtys:

▫ Pirmoji – karšto oro, kai naudojama aukšta temperatūra ir žema oro drėgmė, dar vadinama suomiška pirtimi. Sausas oras neturi stipraus deginimo poveikio odai.

▫ Antroji – rusiška garinė, tokioje, dėl pilamo vandens ant karštų akmenų, oro drėgmė didelė.

?? Pirtyje mūsų organizmas labai įkaista, išsiplečia paviršinės kraujagyslės, pradeda intensyviai cirkuliuoti kraujas, sumažėja kraujo užsistovėjimas vidaus organuose, pagreitėja medžiagų apykaita, audinių atsistatymas. Po kurio laiko oda pradeda raudonuoti, po to atsiveria poros, prakaituojama, todėl organizmas atiduoda dalį šilumos ir pašalina pieno rūgštį, šlapalą ir įvairius toksinus. Vyksta natūralus organizmo valymosi procesas, palengvinantis inkstų veiklą.

?? Be to karštame ir drėgname ore, gerklė ir bronchai atsipalaiduoja ir sušyla, o tai ypač naudinga žmonėms, linkusiems į dažnas peršalimo ligas, lėtinį bronchitą ir plaučių uždegimą. Pirtis naudinga sergant radikulitu ir sąnarių ligomis, nes sušildo raumenis, sausgysles ir raiščius. Lankymasis garinėje kartu teisingai maitinantis padeda išlaikyti svorį normos ribose.

?? Jei kaitinsimės pirtyje pakaitomis su vėsiu dušu, treniruosime kraujagysles. Jos susiaurėja, tai pasireiškia dilgčiojimo pojūčiu, o vėliau plečiasi, suteikdamos malonaus šilumos antplūdžio jausmą. Tokie kontrastai grūdina kūną, bei padeda žmonėms, kuriems nuolat šąla rankos ir kojos. Garinės pirties šiluma, pakaitomis su šaltu apsipylimu, normalizuoja nervų sistemos veiklą, veikia raminančiai ir didina gyvybingumą. Žmogus jaučia malonų atsipalaidavimą, tuo tarpu protas tampa aiškesnis, pagerėja nuotaika.

? Deja, pirtis ne visada naudinga. Yra kontraindikacijų:

– Ūminės ligos su padidėjusia kūno temperatūra,

– Lėtinių ligų paūmėjimas,

– Aukštas kraujospūdis,

– Širdies ligos,

– Sunki aterosklerozė,

– Tuberkuliozė,

– Navikinės ligos,

– Polinkis kraujuoti ir kt.

– Pirtyje nereikėtų lankytis ir vyresniems nei 70 metų.

Prieš pirmą kartą apsilankant garinėje, geriau pasitarti su gydytoju.

❗Prisiminkite apie temperatūros režimą pirtyje. Temperatūra garinėje paprastai – 80-90 °C, saunoje – 130 °C, santykinė oro drėgmė prie 90 °C neturi viršyti 10%, o esant 110 °C – 5%. Norint gerai išprakaituoti žemesnėje temperatūroje, pavyzdžiui, 70 ° C, drėgmę reikia padidinti iki 30–35%. Norėdami tai padaryti, karštus akmenis užpilkite vandeniu.

✔ Galbūt jūs jau lankotės pirtyje, o kažkam ji netinka. Tačiau yra ir dvasinė pirtis, kurioje turi apsilankyti kiekvienas. Tai atgimdanti ir atnaujinanti Šventosios Dvasios “pirtis”, kuri apvalo širdį ir protą. Jos veikimas naudingas visam organizmui. Kad patirtumėte šį atnaujinimą, nebijokite pasitikėti Dievu. Jis gali nuvesti jus į ypatingą vietą arba leisti jums patirti neįprastas aplinkybes, tačiau Viešpats neleis, kad išbandymas būtų sunkesnis, nei jūs galite atlaikyti. Eidami per Šventosios Dvasios atgimdančią ir atnaujinančią pirtį, apsivalysime nuo dvasinių toksinų ir būsime pasirengę amžinajam gyvenimui su Viešpačiu Jėzumi Kristumi.

?„Jis išgelbėjo mus Šventosios Dvasios atgimdančiu ir atnaujinančiu nuplovimu ne dėl mūsų atliktų teisumo darbų, bet iš savo gailestingumo.“ (Titui 3:5)

☀️ Būkite sveiki!

Šaltinis: Aleksej Chacinskij „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”

Vanduo – Dievo duota gydymo priemonė

▫ Nuo seniausių laikų vanduo buvo naudojamas ne tik higienos reikmėms. Literatūroje yra nuorodų, kad asirai, babiloniečiai ir žydai naudojo jį medicininiais tikslais. Graikijoje gydymą vandeniu praktikavo Hipokratas (460-377 m. pr. Kr.). Roma taip pat garsėjo viešosiomis maudyklomis, kuriose buvo daug kambarių prausimuisi karštu vandeniu, maudynėms šaltame vandenyje ir poilsiui. Šios maudyklos buvo vadinamos „balneum“, iš ko kilo terminas „balneoterapija“.

?? Viduramžiais hidroterapijos, kaip ir kitų antikinio pasaulio pasiekimų, raida sustojo. Hidroterapija Europos šalyse atgimė XVIII amžiuje. Jos pradininku laikomas neturtingo vokiečių valstiečio sūnus Vincent Priessnitz (1799-1851). Priessnitz atkreipė dėmesį į vandens savybę atstatyti organizmą. Jis pastebėjo, kad ūkininkai sergantiems arkliams uždėdavo šlapius kompresus ir apklodavo sausomis antklodėmis, kad išprakaituotų. Šie stebėjimai paskatino jį išbandyti šį metodą sau, kai dėl nelaimingo įvykio buvo sunkiai sužalotas. Vincent dėjo šaltus kompresus ant sumušimų, ir per trumpą laiką pasveiko. Tokia sėkmė paskatino jaunuolį išbandyti naują gydymo metodą kaimynams ir tolimų apylinkių gyventojams. Netrukus jis išgarsėjo kaip „vandens gydytojas“, naudojantis vandenį ne tik sumušimams, bet ir vidaus ligoms, tokioms kaip reumatas, artritas, kepenų ir skrandžio ligos, paralyžius, depresija gydyti. Vėliau Priessnitz papildomai taikė ir tinkamą mitybą, šaltinio vandens gėrimą, taip pat rekomendavo sukelti prakaitavimą, įvyniojant kūną į drėgną audinį ir maudantis vonioje. Vincent sulaukė vis didesnės sėkmės, nepaisant to, kad jo praktika kėlė profesionalių gydytojų pavydą ir nesąžiningus kaltinimus. Jo šalininkų ratas vis didėjo, vis daugiau pacientų kreipdavosi į jį pagalbos. 1831 m. Priessnitz gavo oficialų leidimą atidaryti balneologinę gydomąją maudyklą. Nors šioje įstaigoje nebuvo specialios įrangos ir patogių sąlygų, ten buvo sėkmingai gydomi aukštųjų visuomenės sluoksnių žmonės.

?? Vėliau, kaip „vandens gydytojas” išgarsėjo kunigas Sebastian Kneipp. Būdamas dar labai jaunas susirgo tuo metu pasaulyje gana plačiai paplitusia liga – tuberkulioze. Praradęs viltį, jog daktarai jį gali išgydyti, matydamas, kad tradicinė medicina yra bejėgė, ėmė ieškoti kitų būtų ir priemonių, kurios jam padėtų atgauti gyvybinę energiją ir įveikti tą negailestingą ligą. Jis susidomėjo vandens terapija, pradėjo praktikuoti maudynes šaltame vandenyje – iš pradžių buvo nemalonu, tačiau po procedūros pastebėjo, jog jausdavosi daug žvaliau. Galiausiai po metų buvo pasiektas tikslas – liga buvo įveikta. 

Sebastian Kneipp pirmoji knyga „Mano gydymas vandeniu”, išleista 1886 m., sukėlė sensaciją. Ši knyga buvo išversta į 14 kalbų ir išplatinta milijoniniais tiražais. Sebastian Kneipp buvo išsilavinęs kunigas, turėjo parapiją Verishofene (Vokietija), o laisvalaikiu užsiėmė vandens terapija. Jis rėmėsi Priessnitz metodais ir patirtimi bei juos plėtojo. Kneipp pasiekė didelę sėkmę gydant moterų ligas. Be to, jis skirdavo masažus ir šaltus apipylimus, po kurio sekė įvyniojimas. Norint sureguliuoti kraujotaką, Kneipp patarė pėdas laikyti šiltai, rekomendavo „braidymą“ šaltame vandenyje ir kontrastines karšto – šalto vandens vonias. Šiandien Kneipp metodika tai šiuolaikinės vandens fizioterapijos pagrindas.

?? Įdomu tai, kad ir Šventajame Rašte pateikiami gydymo vandeniu pavyzdžiai. Vienas iš jų užšytas 2-osios Karalių knygos penktame skyriuje. Jame pasakojama apie Naamaną, Sirijos kariuomenės vadą, kuris atėjo pas pranašą Eliziejų su viltimi pasveikti nuo raupsų. „Tad Naamanas atvyko su savo žirgais bei vežimais ir sustojo prie Eliziejaus namų durų. Eliziejus nusiuntė pasiuntinį jam pasakyti: „Eik ir nusimaudyk Jordano upėje septynis kartus; tavo kūnas išgis, ir tu būsi švarus“. “ (2 Karalių 5:9, 10) Nukeliavęs ilgą kelią ir sužinojęs, kad jam reikia įbristi į Jordano upę, Naamanas labai supyko. Bet jo tarnai patarė jam paklausyti Eliziejaus žodžių, dėl ko vėliau jis nesigailėjo. Naamanas įėjo į Jordano vandenis ir pasinėrė vieną, du, tris kartus… Kiekvieną kartą, išnėręs, jis jautė kaip dingsta nuovargis, pyktis, susierzinimas, sugrįžta jėgos ir žvalumas. Ir kai išnėrė septintą kartą, nustebo, kad oda, padengta raupsais ir randais, tapo kaip kūdikio: švari ir švelni. „Tad jis nukeliavo ir pasinėrė septynis kartus Jordano upėje pagal Dievo vyro žodį; jo kūnas tapo kaip mažo berniuko, ir jis pasidarė švarus.“ (2 Karalių 5:14) Nepaisant metodo paprastumo, Naamanas atgavo sveikatą. Žinoma, tai Dievas gydė jį, bet tam naudojo paprastą vandenį.

? Viešpats nori ir mums padėti mūsų negalavimuose. Pasistenkime daugiau sužinoti apie hidroterapiją ir pritaikyti ją savo gyvenime. Tegul neatbaido šio metodo paprastumas, būkime atkaklūs ir nuoseklūs, kad pasiektume sėkmę.

☀️ Būkite sveiki!

Šaltinis: Aleksej Chacinskij „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”

Vasara – tinkamiausias laikas pradėti grūdintis

❗Ar žinojote, kad besimėgaudami vasaros malonumais galite pasirūpinti ir savo sveikata? Specialistai sako, kad vasara – pats tinkamiausias laikas pradėti ruošti organizmą artėjančio šaltojo sezono iššūkiams. Mėgstate vandenį, saulės vonias, o gal tiesiog leisti laiką gryname ore? Puiku, nes tai priemonės, ypač tinkamos imunitetui stiprinti.

? Organizmo GRŪDINIMAS – tai organizmo stiprinimas, dėl kurio žmogus rečiau suserga, o susirgęs – greičiau pasveiksta. Tinkamai pasirinktos ir sistemingai atliekamos grūdinimosi procedūros sustiprina atsparumą nepalankioms aplinkos sąlygoms, pavyzdžiui, aukštai ir žemai oro temperatūrai, atmosferos slėgimo pokyčiams ir panašiai. Užgrūdintas organizmas būna visada pasiruošęs kovoti su ligomis ir jas sukeliančiais virusais.

??Grūdinimasis VANDENIU

Vasarą grūdinti organizmą vandeniu galima įvairiai – apsišlakstant juo kūną, apsitrinant drėgnu rankšluosčiu, maudantis atviruose vandens telkiniuose, net braidant basomis po rytinę rasą ar lietaus balas.

Paprastai grūdinimasis vandeniu atliekamas laipsniškai, pamažu pratinant organizmą. Patartina pradėti nuo kūnui malonios, maždaug 25-30 laipsnių, temperatūros ir pratintis prie vėsesnės, 10-15 laipsnių. Iš pradžių grūdintis trumpesnį laiką, vėliau – nuosekliai jį ilginti.

??Grūdinimasis ORU

Grūdintis oru galima ištisus metus, tačiau vasarą oras būna palankiausias ir natūraliai norisi kuo daugiau laiko praleisti gamtoje. Organizmą galima stiprinti ramiai vaikštinėjant miške ar parke, leidusis į turistinį žygį pėsčiomis ar dviračiu.

Būnant lauke vertėtų neprisirengti šiltai, nes kuo didesnis skirtumas bus tarp aplinkos ir jūsų kūno temperatūros, tuo daugiau prakaituosite ir kaisite. Mažiau apsirengę – greičiau judėsite, sušilsite nuo savo organizmo.

??Grūdinimasis SAULE

Reikėtų skirti – sveikatai pavojingą deginimąsi saulėje nuo laipsniško ir sveiko susipažinimo su ja, stimuliuojančio organizmo adaptacijos mechanizmus. Tiesa, atsargiai į organizmo grūdinimą saule turėtų žiūrėti saulei jautrūs ir šviesiaodžiai.

Prieš kiekvieną grūdinimosi saule procedūrą reikėtų 10-15 minučių pabūti pavėsyje, vengti saulės nuo 11 iki 15 valandos, kuomet ji būna aktyviausia ir nesikaitinti ilgiau kaip valandą. Pirmą kartą saulėje reikėtų praleisti ne ilgiau kaip 10 minučių, kasdien šį laiką ilginti. Galvą būtina pridengti šviesia kepuraite ar skarele, akis paslėpti akiniais nuo saulės.

✔️ Patikimais moksliniais tyrimais įrodyta, kad grūdinimasis mažina ankstyvo SENĖJIMO procesus. Vanduo, kuris grūdina žmogaus kūną, ne mažiau svarbų poveikį daro ir jo PSICHIKAI. Tai savęs išbandymo, pažinimo ir tobulinimo priemonė.

✔️ Vienas svarbiausių dalykų sėkmingam grūdinimuisi – mūsų MINTYS – suvokti, kad tai puiki sveikatinimosi priemonė, teikianti malonumą, o ne stresą. Rekomenduočiau tai daryti palaipsniui, nesukeliant streso organizmui. Svarbu, kad grūdinimasis taptų kasdieniu ĮPROČIU, tuomet neabejotinai pajusite geresnę gyvenimo kokybę.

✔️ Kiekvienas žmogus tiesiog privalo pasakyti sau: mano sveikata nepasirūpins niekas kitas, o tik AŠ PATS. Todėl vieni kitus paragindami, pamokydami, įkvėpdami bei padrąsindami tvirtai ženkime sveikesnio gyvenimo link, kad sveikų ir laimingų žmonių ratas nepaliaujamai didėtų.

? Naudokitės Dievo dovanomis ir būkite SVEIKI!

Šaltinis: https://dzukijosveidas.lt

Plaukimo (maudymosi) nauda organizmui

Vasara – puikus metas pasinaudoti galimybe maudytis atviruose natūraliuose vandens telkiniuose. Kokią naudą suteikia maudymasis?

??Grūdina

Vandens šilumos imlumas ir laidumas daug didesni už orą. Šilumos apykaita vandenyje 25 kartus greitesnė nei sausumoje, todėl pasinėrus į vandenį iš karto juntamas šaltis. Dėl to kraujagyslės kūno paviršiuje susiaurėja, kraujo į odos paviršių atiteka mažiau, oda atšąla. Kad suaktyvėtų kraujotaka, širdis turi dirbti stipriau. Tokia nuolatinė termoreguliacijos sistemos treniruotė grūdina organizmą, didina jo atsparumą peršalimams.

??Gerina medžiagų apykaitą

Sausumoje būdamas ramiai žmogus sunaudoja apie 100 kalorijų šilumos per vieną valandą. Vandenyje, esant 24 °C temperatūrai, toks šilumos kiekis sunaudojamas per 15 minučių, o esant 12 °C temperatūrai – per 4 minutes. Tokį žymų šilumos netekimą turi kompensuoti padidėjusi medžiagų apykaita. Įrodyta, kad sūrus jūros vanduo šilumos atima dar daugiau, atitinkamai didėja ir medžiagų apykaita.

??Stimuliuoja kvėpavimo sistemą

Vandens slėgis į krūtinės ląstą vandenyje yra 12,5 kg, o plaukiant siekia 20 kg, nes prisideda dar ir vandens pasipriešinimas bei vandens tankumas. Slėgis apsunkina įkvėpimą, bet skatina ilgą gilų iškvėpimą. Visa tai stimuliuoja kvėpavimo sistemą: stiprėja kvėpuojamieji raumenys, didėja krūtinės ląsta ir jos paslankumas, plaučių tūris.

??Ramina nervų sistemą

Sudirgindamas nemažai receptorių, vanduo teigiamai stimuliuoja centrinę nervų sistemą (CNS), stiprina ją. Reguliarios pratybos vandenyje ramina CNS, pašalina įtampą. Plaukioti rekomenduojama ir ilgai buvus nejudriam, po stresų.

??Masažuoja

Vandens slėgis į kūno paviršių, odą glostantis vandens poveikis, besikeičiantis kraujo pritekėjimas į kūno paviršių – visa tai yra natūralus masažas, teigiamai veikiantis tiek odą, tiek raumenyną.

??Teigiamai veikia judėjimo aparatą

Vandenyje kūno svoris yra neutralizuojamas vandens keliančios jėgos ir tai sudaro sąlygas taisyklingai laikysenai formuotis. Ši galimybė panaudojama stuburo iškrypimams gydyti. Nesvarumo būklė padeda atgauti judėjimo funkcijas po traumų.

??Didina sąnarių paslankumą

Tvirtos atramos nebuvimas labai išplečia judėjimo įvairiomis kryptimis galimybes, stimuliuoja šių gebėjimų tobulėjimą. Dėl to didėja lankstumas, sąnarių paslankumas.

??Higieninis poveikis

Vanduo apvalo odą nuo dulkių, prakaito ir riebalinių liaukų išskyrų. Gerokai pagyvėja odos ir poodinio sluoksnio mityba. Reguliariai plaukiojant organizmas pamažu netenka nereikalingų riebalų.

? Plaukimas ir kita veikla vandenyje yra puikus būdas prisijaukinti sportą, aktyviai ir smagiai praleisti laiką. Tai vienas geriausių būdų pagerinti organizmo tonusą, savijautą.

❗Svarbu atminti, kad vandenyje turime elgtis atsargiai, nepervertinti savo galimybių. Maudytis saugiausia ten, kur įrengti paplūdimiai. Negalima paleisti vienų vaikų prie vandens telkinių. Mažamečiai nesupranta to pavojaus, labai drąsiai elgiasi prie vandens, tad nuolatinė tėvų priežiūra būtina.

❗Kita vertus, net ir suaugusiesiems į vandenį vertėtų eiti ne po vieną, o bent dviese, kad vienas kitam galėtų suteikti pagalbą ištikus netikėtai situacijai vandenyje.

❗Kalbant apie plaukimą atvirame vandenyje, ypač – jūroje, yra labai svarbi taisyklė – neplaukti gilyn į jūrą. Jeigu norime paplaukioti atvirame vandenyje, reikia plaukti išilgai kranto linijos.

❗Norėdami suteikti pagalbą kitam, visada turime įvertinti savo galimybes, ar tikrai esame pajėgūs tai padaryti. Skęstančio žmogaus gelbėjimas – sudėtingas darbas, reikalaujantis tiek didelių fizinių pastangų, tiek ir žinių, ką ir kaip daryti.

Šaltinis: www.diena.lt

Karštas ir šaltas dušas

Jei net gerai išsimiegojus jums reikia ko nors, kas žadintų budrumą, nesigriebkite kavos ar kurio nors kito stimuliuojančio preparato. lšmėginkite pakaitinį karštą ir šaltą dušą. Aš nežinau nieko, kas atgaivintų labiau. Priešingai nei stimuliuojantys vaistai, šis būdas neskolina energijos iš ateities ir jūs nepatiriate energijos nuosmukio, kuris ištinka vaistams nustojus veikti.

1. Pradėkite nuo šilto dušo ir didinkite temperatūrą iki tokio karščio, kurį nesunkiai pakeliate.
2. Greitai persukite ventilį į šaltą ir išbūkite po juo 15-30 sekundžių arba kol pradės darytis „žąsies oda“.
3. Pakaitomis ilginkite šalto dušo laiką ir žeminkite vandens temperatūrą, kol galėsite iškęsti visiškai šaltą dušą (juo platesnis svyravimas tarp karšto ir šalto vandens, juo didesnis bus stimuliuojantis šios procedūros poveikis).
Pagreitindamas širdies darbą ir padidindamas jos išstumiamą kraujo kiekį, karštas ir šaltas dušas stimuliuoja bendrą kraujo apytaką. Jis pagerina kvėpavimą, padidindamas kvėpavimo gylį ir jo dažnumą. Be to, įrodyta, kad jis padidina baltųjų kraujo ląstelių kiekį apytakoje, taip pagerindamas imuninės sistemos veiklą. Jūs būsite atsparesnis peršalimams ir kitokioms infekcijoms.
Įspėjimas: Šis gydymas neturėtų būti naudojamas sergant kai kuriomis širdies ligomis, labai aukštu kraujo spaudimu arba esant nepakankamumui. Pasitarkite su gydytoju.

Šaltinis: Vernonas V. Fosteris „Naujo gyvenimo pradžia“ 115 psl.

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM