Išsivadavimo iš alkoholio ir cigarečių istorija

Alokoholis ir cigaretės kiekvieną dieną daužo daugybės žmonių likimus. Tačiau priklausomybių, kurios griauna žmogų ir jo aplinką, galima atsikratyti! Apie tai ši istorija.

▫️Vaikystę praleidau Tatarstano respublikos Nižnekamsko rajono kaime. Augau ramus berniukas. Kai būdavo padarytos pamokos ir namų darbai, tėvams išleidus, su draugais rungtyniavome plaukime, mėgdavome žaisti futbolą, tinklinį.

▫️Po mokyklos įstojau į Kazanės aviacijos institutą. Du kursus mokiausi gerai, o trečiame kurse atsirado papildomų lėšų ir pradėjau gerti, už ką mane pašalino iš instituto. Tada pusę metų dirbau auto suvirintoju vienoje transporto organizacijoje ir po kurio laiko grįžau į institutą. Man patiko mokytis.

▫️Po kariuomenės vedžiau ir įsidarbinau Nižnekamske. Organizavome kooperatyvą. Dirbau statybos organizacijoje darbo apsaugos inžinieriumi. Ten tekdavo išgerti „už darbą, už sėkmę“, paskui „nuo nuovargio, po pirties, po šventės, po sielvarto“, per gimtadienius, minėjimus, po to jau tik spėk įpilti.

▫️Kai girtavau, mama visada sakydavo: Dievas viską mato. Kad ir kur bebuvau, prisimindavau jos žodžius. Vaikystėje mama manęs prašė persirašyti „Gyvąją pagalbą“ – 91 Psalmę ir „Tėve mūsų” maldą. Turėjau šiuos žodžius su savimi, bet aš negalvojau apie jų prasmę. Tik vėliau supratau, kad tardamas juos, aš kreipiuosi į Dangiškąjį Tėvą.

▫️Prisimenu, mano tėvas kažkada pasijuokė iš mamos, kad ji tiki Dievą. Tada ji atsakė: „Prisimeni, kaip tu kariavai? Kai šalia švilpė kulkos ir tave tik sužeidė, nes mes meldėmės už tave“. Visa tai liko mano atmintyje.

▫️80-90 – aisiais metais atsirado daug literatūros įvairiom temom. Aš kažko ieškojau. Buvau pas budistus, skaičiau musulmonų ir krikščionišką literatūrą. Kartą dvi merginos padovanojo man knygą apie Jėzų. Perskaičiau kelis puslapius ir supratau, kaip Jėzus mus myli, kad Jis mirė už mane ir parodė, kaip reikia gyventi. Bet, perskaitęs knygą, ją užverčiau ir padėjau į šalį geresniems laikams.

▫️Mirė artimieji, mama sirgo onkologine liga, aš išgyvenau draugų išdavystę ir klausiau Dievo: „Jeigu Tu esi, kodėl planetoje tiek daug blogio?“ O pats vis daugiau gėriau.

▫️Paskui sužinojau, kad mano žmona ir du vaikai lanko Biblijos pamokas, ir nusprendžiau nueiti pasižiūrėti. Prisimenu, kad atėjau išgėręs. Jaunuolis taip gerai kalbėjo apie Bibliją, o prieš tai moterys gražiai giedojo apie Jėzų. Man tapo taip ramu sieloje ir aš pasilikau. Po to studijavau Danieliaus knygą, vėliau buvau pakrikštytas. Pamenu, po krikšto ėjau gatve, žiūrėjau į gamtovaizdį ir stebėjausi: koks tyras dangus ir kokie gražūs lapai.

▫️Pradėjau lankyti bažnyčią, studijuoti Bibliją. Žinojau, kad turiu nebegerti. Alkoholis aptemdo mintis, geri draugai atsitraukė, žmona vos nepaliko, darbe nemalonumai, pareigas apleidau, vaikus reikia mokyti. Supratau, kad aš pats dėl to kaltas ir ėmiau prašyti Dievo, kad išgelbėtų mane nuo girtavimo.

▫️Po to kelis mėnesius negėriau, bet panorėjau save išbandyti. Praeidamas pro įstaigą, prekiaujančią alkoholiu, nusprendžiau užeiti ir išgerti bokalą alaus, bet nusipirkau vyno, ir su savimi dar pasiėmiau butelį degtinės. Bėgo savaitės, o aš negalėjau sustoti. Taip stipriai mane užkabino, kad supratau – mirštu. Supratau, kad gydymas neilgam. Taip buvo mano pažįstamiems, kurie važiavo pas močiutę – žiniuonę. To užteko dviems – trims – penkiems metams ir vėl – girtuoklystė.

▫️Nuėjau į mišką, atsiklaupiau ir prašiau, kad Dievas man atleistų ir išgydytų nuo alkoholizmo, sakydamas: „Aš nusikaltau Tau, žmonai ir vaikams, man negalima gerti. Aš žudau save“. Prisiminiau Dievo pažadus iš Biblijos: „Net jaunuoliai pailsta ir pavargsta, vaikinai klupte klumpa, bet tie, kurie pasitiki VIEŠPAČIU, atgaus jėgas, pakils tarsi erelių sparnais, ir nepavargs bėgdami, nepails eidami“ (Pranašo Izaijo knyga 40: 30-31).

▫️Po maldos pasijutau lengviau. Grįžau namo ir nuėjau miegoti. Kitą dieną nuėjau į darbą, įkišau ranką į kišenę, kad pasiimčiau cigaretę ir pagalvojau: „Manęs juk netraukia, kam rūkyti? Nerūkysiu“. Ir išmečiau cigaretes. Taip Dievas visam laikui išlaisvino mane iš šių priklausomybių.


Vasilij Matrosov, Nižnekamskas, Tatarstanas


Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/istoriya-otkaza-ot-alkogolya-i-kureniya/

Psichinis stabilumas krizės metu (tęsinys – 2 dalis)

Tęsiame vakar pradėtą temą…

4. GYVENKITE PILNAVERTĮ GYVENIMĄ.

▫️Nesustokite. Labiau mylėkite. Palaikykite socialinius ryšius. Dėl savęs ir dėl kitų. Rūpindamiesi kitais, jūs padedate sau.

▫️Daugiau kalbėkite. Kasdien kalbėkitės su žmonėmis, kurie jums kažką reiškia. Jeigu gyvenate vienas, pokalbiams su giminėmis ar draugais panaudokite telefoną ar kompiuterį. Jei gyvenate su kuo nors, skirkite šiek tiek laiko pokalbiams veidas į veidą, akis į akį. Ir prisiminkite: kalbėkite su Dievu, kaip su tėvu, mama, draugu, pagalbininku ir gelbėtoju. Gal būt atėjo laikas gilesniems pokalbiams?

▫️Sukurkite malonią aplinką. Plaukite ne tik rankas. Plaukite veidą, plaukus, kūną, drabužius, indus, grindis. Palaikydami išorinę švarą, geriau jausitės.

▫️Daugiau judėkite. Vaikščiokite bent 30 minučių per dieną. Jeigu negalite išeiti į lauką, atsistokite ir judėkite kas valandą, darykite pratimus. Jeigu jums trūksta įkvėpimo sportuoti uždarose patalpose, galite atrasti daugybę mankštų programų internete.

▫️Leiskite saulei jus sušildyti. Saulė apšviečia ne tik dangų, bet ir protą. Mėgaukitės dienos šviesa kiekvieną dieną, net jei galite pasėdėti tik prie lango.

▫️Gerai maitinkitės. Skirkite laiko pilnavertei mitybai. Kas pasakė, kad negalite puotauti kasdien? Mėgaukitės maistu 2-3 kartus per dieną, geriausia su kuo nors. Neužkandžiaukite. Nuvalykite dulkes nuo kulinarinių knygų ir pabandykite pasigaminti naujų patiekalų. Valgykite daug daržovių, vaisių ir kitų visadalių produktų.

▫️Miegokite pakankamai. Eikite miegoti taip anksti, kad ryte jaustumėtės pailsėję. Jeigu jaučiatės labai pavargę, galite po pietų nusnūsti, bet ne ilgiau kaip 30 minučių.

▫️Dažniau juokitės. Humoras – geras būdas sumažinti skausmą ir nuimti įtampą. Tai suaugusiems skirtas pajuokavimo būdas. Raskite tai, kas jums atrodo juokinga ir pasidalinkite su kuo nors.

▫️Verkite, kai jaučiate būtinybę. Verkimas taip pat geras būdas atsipalaiduoti ir pranešti kitiems apie jūsų kančią. Mes nekaltiname vaikų, kai jie verkia, kai jiems reikia pagalbos ir palaikymo. Taip pat neturėtume kaltinti suaugusiųjų. Būkite gailestingi sau ir kitiems. Visada parodykite gailestingumą.

▫️Nepiktnaudžiaukite*. Nepiktnaudžiaukite televizijos programų žiūrėjimu. Nedirbkite per daug. Neskaitykite daug naujienų. Nepersivalgykite. Nepasiduokite pykčiui ar nusivylimui.

5. GYVENIMAS – NE TIK PANDEMIJA. PRISIMINKITE TAI.

▫️Neleiskite virusui užkrėsti visą jūsų gyvenimą. Gyvenime ir pasaulyje yra daug svarbesnių dalykų už virusą. Būkite dėkingi už viską.

▫️Rūpinkitės kitais. Nesusitelkite visiškai į save ir savo asmeninę padėtį. Šiandien daugeliui žmonių reikia pagalbos. Pagalvokite, kam galėtumėte padėti šeimoje, draugams, kolegoms, bažnyčioje ir visuomenėje. Kiekvieną dieną stenkitės kam nors padėti.

▫️Viskas galėjo būti ir blogiau. Net jei atsitiko kažkas neigiamo, ne viskas prarasta.

6. YRA VILTIS. PRIIMKIT JĄ.

▫️Krizė praeis. Žmonija praeityje patyrė ir išgyveno rimtesnius išbandymus. Ir mes išgyvensim.

▫️Kol yra gyvybė, yra ir viltis. Ir kaip krikščionys mes suprantame, kad net mirtyje turime viltį. Mes galime kentėti, bet nereikia nusivilti. Mes ne vieniši.

▫️Ir mes žinome, kad „mylintiems Dievą… viskas išeina į gera“ (Biblija, laiškas Romiečiams 8:28).

▫️„O dabar šitaip kalba VIEŠPATS, kuris tave sukūrė, Jokūbai, kuris tave padarė, Izraeli: Nebijok, nes Aš išpirkau tave; pašaukiau tave vardu, ir tu esi Mano“ (Pranašo Izaijo knyga 43:1).

▫️„Ar gyvename, Viešpačiui gyvename, ar mirštame, Viešpačiui mirštame. Taigi, ar gyvename , ar mirštame, esame Viešpaties“ (Romiečiams 14:8).

▫️Jeigu pastarosiomis dienomis nerimavote dėl emocinės tuštumos ir nuobodulio, tai aukščiau išsakytų minčių turėtų pakakti, kad rastumėte užsiėmimą ir net patirtumėte laimę.

☝🏻* Prieš tai tekste skaitėtė: NEPIKTNAUDŽIAUKITE. Tačiau iš tikrųjų yra dalykų kuriais net reikia piktnaudžiauti: „meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas. Tokiems dalykams nėra įstatymo“ (Biblija, laiškas Galatams 5: 22-23). Jų gausa saugoma dangiškame lobyne, paruošta išlieti tiems, kurie pasiruošę ją priimti iš visų palaimų Kūrėjo. „Tad ir Aš jums sakau: prašykite ir jums bus duota; ieškokite ir rasite; belskite ir jums bus atidaryta. Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa ir beldžiančiam atidaroma“ (Evangelija pagal Luką 11: 9-10). Kiekvieną dieną maldoje dėkokite Dievui už visus gerus dalykus jūsų gyvenime ir apskritai pasaulyje. Atneškite Jam visas savo baimes ir nerimą. Tas, Kuris laiko Visatą Savo rankose, galės pasirūpinti jūsų problemomis ir poreikiais. Atiduokite Jam viską ir įsikibkite į Jo ranką. Tvirtai laikykitės Jo, eidami per viską, kas jūsų laukia, žingsnis po žingsnio ir diena po dienos.

☑️ Pandemija sukėlė precedento neturinčią krizę, bet ji sukėlė ir precedento neturinčių galimybių. Galimybę gyventi taip, kaip turėtumėte gyventi: palaikyti santykius su savimi, kitais žmonėmis ir Dievu. Diena po dienos susitelkite į geresnį tarnavimą aplinkiniams žmonėms ir Dievui, todėl, kad tame yra Jo maloninga valia mums.

Autorius: Torben Bergland, medicinos mokslų daktaras, psichiatras

Brangieji, visapusiškai saugokime save ir mums brangius žmones 🧡💛.

Straipsnio 1 dalį rasite ČIA.

ATLEISKITE KALTININKAMS

Pasitikėjimas Dievu ir atleidimas išgydė. Kaip? Skaitykite šioje istorijoje.

▫️Kai dar tik pradėjau skaityti Bibliją, man patiko tekstas iš pranašo Izaijo knygos „Nebijok, nes Aš su tavimi…“ (Izaijo 41:10). Atsispausdinau jį ant gražaus paveiksliuko ir pasikabinau virš lovos. Tuo metu man dažnai kildavo kraujospūdis, ko labai bijojau. Žinojau, kad baimė apsunkina situaciją, ir guodžiausi šiuo Biblijos tekstu. Ši gyvenimo su Dievu patirtis man buvo tikras stebuklas. ▫️Pradėjau apsieiti be injekcijų. Vaistus gėriau, bet, svarbiausia, baimė pasitraukdavo, kai skaitydavau šį tekstą. Išmokau pasitikėti Dievu.

▫️Mano gyvenime buvo du žmonės, kuriems negalėjau atleisti. Tai mano patėvis ir vyras. Žodžiai iš maldos „Tėve mūsų“ – „ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams“ (Evangelija pagal Matą 6:12) – slėgė mane.

▫️Vaikystėje patėvis mane stipriai mušė, tiesiog išliedavo ant manęs savo pyktį. Jaunystėje jis užsiiminėjo boksu, todėl man stipriai kliūdavo. Kai užaugau, skubėjau ištekėti, kad kuo greičiau tapčiau nuo jo nepriklausoma. Vyras buvo geras žmogus, bet iki pirmos taurelės. ▫️Kai patėvį paralyžavo, maitinau jį sriubos tyre ir mačiau jį silpną ir nelaimingą. Jis negalėjo kalbėti, gulėjo sutrikęs. Gailėjau jo. Pajutau, kad atleidau ir sieloje tapo lengva. Gailestis patėviui ir užuojauta nugalėjo apmaudą.

▫️Dabar trumpai apie savo vyrą: 15 metų gyvenau su juo kaip ant ugnikalnio. Po to jis rado „didžiąją meilę“. Iš viso jis buvo vedęs 5 kartus, bet daugiau vaikų nebuvo, tik mūsų du. Kai jis išėjo, sūnui buvo 3, o dukrai – 13. Vienas Dievas žino kaip aš išgyvenau. Tik kartą prašiau vyro pagalbos, kai susirgo sūnus, bet jis atsisakė padėti. O galėjo, aš tai žinojau. Vaikus užauginau, turėjau daug sunkumų.

▫️Kai mano buvęs vyras mirė, priėmiau tai ramiai. Ir štai eilinis hipertenzijos priepuolis, o man mintis: „Jei Viešpats mane pasiims, kur aš pateksiu su savo neatleidimu?“

▫️Atsiklaupus prašiau: „ Dieve, žmogus mirė, bet aš negaliu atleisti… Atleisk man ir duok ko prašau, paimk visą mano skausmą! Be tavęs aš negaliu atleisti, duok man atleidimą!“

▫️Visa savo esybe šaukiausi Dievo, o paskui nuėjau į virtuvę išgerti vaistų. Ant palangės pamačiau krikščioniškų giesmių rinkinį ir pagalvojau: „Daugiau nebeverksiu, giedosiu“.

▫️Giedodama staiga pajutau tarsi šilta antklodė būtų uždengusi mane nuo galvos iki kojų. Neįmanoma apibūdinti šio pojūčio. Žinojau, kad tai Dievas padarė! Jis išgirdo mano neviltį ir maldą, Jis pašalino neatleidimo skausmą, daugelį metų gyvenusį manyje, Jis išlaisvino mane!

🧡 Noriu visiems paliudyti: Dievas suteikia atleidimą! Jis išgydo giliausias sielos žaizdas, prašykite Jo!

Žaneta Zaiceva

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/proshhajte-obidchikov/

Kas T ląstelėms svarbu?

☝🏻Mūsų imuniteto T ląstelių (limfocitų) pagrindinė užduotis – atpažinti mūsų organizmo priešus ir informuoti apie tai kitas imuniteto ląsteles.

☝🏻T ląstelėms būtinas jūsų TEIGIAMAS mąstymas. Jeigu atlikote mėgstamus fizinius pratimus arba sėkmingai atlikote kažkokį darbą, ar skaniai pavalgėte, arba išgirdote iš savo sutuoktinio „Aš tave myliu“ – organizmas gamina endorfinus, t. y. laimės ir džiaugsmo hormonus.

☝🏻Šie hormonai tai signalas visoms mūsų kūno ląstelėms, signalas, kad viskas yra gerai, viskas nuostabu. Tai meilės signalas. Kad gerai veiktų, T ląstelė turi nuolat gauti šį signalą.

✅ Biblijoje 800 tekstų kalba apie džiaugsmą, o 25 – aiškūs nurodymai džiaugtis! Net pačiose blogiausiose situacijose stenkitės rasti priežastį džiaugtis. Negalvokite apie tai, ko neturite ar kad viskas blogai. GALVOKITE APIE TAI, KAD VISKĄ GALIMA PAKEISTI.

Visuomet džiaukitės Viešpatyje! Ir vėl kartoju: džiaukitės! (Filipiečiams 4:4)

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/t-kletki-ne-vsegda-rabotayut/

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM