Šaltinis: E. Vait „Gydymo tarnystė“, 176 psl.
Ilgalaikio streso įtaka sveikatai
Koks ryšys tarp streso, dvasinio ir emocinio gyvenimo, ir sveikatos, tame tarpe ir stuburo sveikatos? Ogi – tiesioginis. Šiame straipsnyje tai aptarsime.
Stresas – gerai ar blogai? Stresas – tai organizmo savigynos reakcija, universalus apsaugos mechanizmas.
▫️ Mūsų nervų sistema, pajutusi pavojų, tuoj pat siunčia signalą – pertvarkyti kiekvienos organizmo ląstelės darbą gynybai. Pas mus yra specialūs hormonai – endorfinas ir kortizolis – tai raktiniai hormonai, kurie paleidžia organizme dvi priešingo režimo veiklas. Organizmas gali dirbti vienu iš šių režimų: gyvenimo ir vystymosi arba gynybos ir apsaugos režimu. Gyvenimui šiame nuodėmės pasaulyje reikalingas ir vienas, ir kitas. Augimo ir vystymosi režimas leidžia organizmui augti, atsistatyti; o apsaugos režimas reikalingas pavojaus atveju, kad organizmas nežūtų. Svarbu suprasti, kad organizmas negali būti tuo pačiu metu ir viename, ir kitame režime. Jis arba ginasi nuo pavojaus, streso būsenoje, arba, kai viskas gerai, auga ir atsistato.
▫️ Nervų sistemoje yra keletas principinių apsaugos sistemų.
– Pirmoji – streso sistema (adrenalininė), ji gina mus nuo išorinės grėsmės.
– Antroji sistema – imuninė, ji gina nuo pavojaus organizmo viduje. Imuninės sistemos užduotis: surasti priešą viduje arba tarp savų, ir sunaikinti.
Bet kai yra išorinė grėsmė, nervų sistema priversta prislopinti imuninę sistemą.
▫️ Mūsų smegenyse yra pagumburis, kuris surenka visą informaciją iš vidaus ir iš išorės. Pagumburis, gavęs informaciją apie pavojų, paleidžia adrenalininę sistemą. Jis siunčia signalus per kraują hormonų pagalba, ir per nervines skaidulas, per stuburo smegenis į antinksčius. Antinksčiai išskiria į kraują specialius hormonus, kurie neša signalą kiekvienai ląstelei, kad pertvarkytų savo darbą gynybai. Šiame režime organizmas pradeda slopinti imuninę sistemą, kad jos energiją nukreiptų streso reakcijai.
▫️ Kai ląstelė gauna streso signalą, ji pradeda kurti specialius baltymus, kurie apgaubia ląstelėje pačius svarbiausius dalykus, kad juos apsaugotų. Tokioje būsenoje ląstelė gali išgyventi šią problemą. Bet kai kažką supakuojame ir padedame, nėra galimybės tuo naudotis. Jei ląstelė ilgai bus tokioje būsenoje, nebus augimo ir vystymosi. O regeneracija ir pasveikimas organizme įmanomi tik augimo ir vystymosi režime.
▫️ Stresas mūsų organizme įsijungia kaip atsakas į kažkokius fìzinius faktorius. Bet didžioji dalis streso, kurį patiriame, yra psichogeninės kilmės. Jis susijęs su tuo, kad kažkam įvykus, mums pasirodo, kad tai problema. Ir kai mums atrodo, kad tai kelia grėsmę, pagumburis įjungia streso reakciją. Problema ne tai, kas atsitiko, bet tai – kaip mes tai įvertinome. O vertiname pagal savo pažiūrų ir įsitikinimų sistemą, kuri gyvena mūsų galvoje. Čia problemos šaknis!
❗️ Pati didžiausia problema mūsų organizmui, kai streso reakcija nebekontroliuojama ir vietoj to, kad mus gintų, kam ji ir skirta, pradeda dirbti prieš mus. Praktiškai visos žinomos ligos, kurios šiandien paplitusios tarp žmonių, susijusios su lėtiniu stresu. O kaip išspręsti problemą, jeigu mes nenorime susitaikyti su kaimynu ar kaimyne? Nusprendėme niekada neatleisti. Dievas davė mums pasirinkimo laisvę. Kai mes supykę ar įsižeidę, organizmas karo būsenoje. Visą šį laiką mūsų organizme nedirba atsinaujinimo ir atsistatymo režimai.
👉🏻 Kaip TIKĖJIMAS susijęs su SVEIKATA?
Biblija labai daug kalba apie meilę, atleidimą, dėkingumą… Pvz., „Linksma širdis – geras vaistas, o niūri dvasia džiovina kaulus“ (Patarlių 17, 22). Taip, niūri dvasia, lėtinis stresas, kortizolis – išjungia regeneracijos režimą – tarpslanksteliniai diskai, kremzlės, kaulai pradeda irti, atrofuojasi raumenys.
🧡 Tik tada, kai Dievas ateina į mūsų gyvenimą ir dovanoja mums Savo meilę, kai mūsų širdyse apsigyvena Meilė ir Ramybė, tik tada įmanomas tikras streso sprendimas. Biblijoje labai daug pasakyta: “atleiskite, nebijokite, džiaukitės, pasitikėkite Dievu.” Tikroje sveikatos atstatymo programoje, ir ypatingai kai kalbame apie stuburą, tarp visų sveikos gyvensenos principų pats svarbiausias – pasitikėjimo Dievu ir streso valdymo principas. Be jo, išgijimas tiesiog neįmanomas.
👉🏻„Žinokite, kad net visi jūsų galvos plaukai suskaityti. Tad nebijokite! Jūs vertesni už daugybę žvirblių.“ (Luko 12, 7)
👉🏻„Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne taip aš ją duodu, kaip duoda pasaulis. Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneliūdi!“ (Jono 14, 27)
👉🏻„Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; aš jus atgaivinsiu!“ (Mato 11, 28)
Pilną vaizdinę informaciją rasite video PASKAITOJE.
Už sergančio pasaulio pasveikimą…
Mes meldžiam, Viešpatie,
už sergančio pasaulio pasveikimą!
Už tuos, kurie prie slenksčio nevilties,
už Tavo Dvasios stebuklingąjį veikimą,
tegul Tavoji gydanti ranka visus palies.
Mes meldžiam ir už tuos, kurie keršte, pavyde, gobšume,
abejingumo liūne mirksta
ir be Tavęs – Gyvenimo, Tiesos ir Kelio – miršta.
Mes meldžiam, Viešpatie,
už sergančio pasaulio pasveikimą!
2005 gruodis
Romualda Adomaitytė-Chabarina
O Gerasis, o Dieve! Pažvelki, palink
prie išvargintų, liūdinčių, tų,
kam sunku neregėtai, kur dejonės aplink...
Ko negali žmogus, padaryki, o Viešpatie, Tu!
2006 10 14
Romualda Adomaitytė-Chabarina
„Namuose, kaimynystėje ir mokykloje į vargšus, ligotus, tamsuolius ar nevykėlius reikėtų žiūrėti ne kaip į nelaimę, o kaip į puikią galimybę pasitarnauti.“ (Elena Vait)
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“
Nepasiduok
NEPASIDUOK! Tu niekada nepasiduok, nors būtumei į kampą įvarytas, nors ir pasaulis visas atsisuktų prieš tave, nors ir atrodytų – nebeišauš svajotas rytas, nebeištversi galynėtis su šalta srove... Tikėk, jog tom akimirkom ims keistis įvykių tėkmė, lyg Angelas baltam rūke artės, ateis sėkmė. Tu niekada nepasiduok! (2006 12 26) Romualda Adomaitytė-Chabarina
Aš nenuleisiu rankų tol, kol man pasiseks…
Kiekvienas ne, kurį išgirsiu, priartins prie žodžio taip.
Kiekvienas sutiktas piktas žvilgsnis paruoš mane šypsenai.
Kiekviena nesėkmė, su kuria susidursiu, turės rytojaus sėkmės sėklą.
Man reikia nakties, kad įvertinčiau dieną…
Aš nenuleisiu rankų tol, kol man pasiseks…
Ogas Mandino
Nieku per daug nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui. Ir Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje. (Biblija, Filipiečiams 4, 6.7)
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“
Ar turi viltį?
Ką jums asmeniškai reiškia šis PAŽADAS? Suteikia ramybę ar daugiau klausimų?
„Jei esame suaugę su Jo mirties paveikslu, tai būsime suaugę ir su prisikėlimo [panašybe]. Mes žinome, jog mūsų senasis „aš“ yra nukryžiuotas kartu su Juo, kad būtų sunaikintas nuodėmės kūnas ir kad daugiau nebevergautume nuodėmei. Juk kas miręs, tas išvaduotas iš nuodėmės. Jeigu esame mirę su Kristumi, tikime ir gyvensią su Juo. Mes žinome, kad prikeltas iš numirusių Kristus daugiau nebemiršta; mirtis Jam nebeturi galios. Kad Jis numirė, tai numirė nuodėmei kartą visiems laikams, o kad gyvena – gyvena Dievui. Taip ir jūs laikykite save mirusiais nuodėmei, o gyvais Dievui Kristuje Jėzuje.„ (Romiečiams 6, 5-11)
Neišsigąski…
NEIŠSIGĄSKI Neišsigąski durų užtrenktų (ar net užtrenkiamų prieš nosį), piktų, kerštingų žvilgsnių ir nugarų, tau atsuktų, – galbūt dabar skaudu, nesupranti, bus metas, tu suprasi, sužinosi, kad visa tai ir daugel, rodos, dar painių dalykų be Dievo valios neįvyko! Ir kliūtį Viešpats siuntė tavo labui, palaima, kuri, atrodo, pavėlavo, apylanka keliavo pas tave, kad laiko maldai, ištvermei suteiktų, kad sustiprėjęs viską kelyje įveiktum. Todėl neišsigąski durų užtrenktų, piktų, kerštingų žvilgsnių ir nugarų, tau atsuktų! ▫️ 2006 05 10 Romualda Adomaitytė-Chabarina „Vis dėlto VIEŠPATS delsia, norėdamas parodyti jums malonę... Palaiminti visi, kurie pasitikėdami Jo laukia!" (Biblija, Izaijo 30, 18)
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“
Tepripildo mūsų širdis viltis, tikėjimas ir meilė ??.