Kaip atleisti – pasveikti?

Viskonsino universitetas mokslinį projektą pavadino tiesiog “Atleidimo tyrimas”. Išvados parodė, kad gebėjimas atleisti užkerta kelią širdies ir kraujagyslių ligoms, atsirandančioms vidutinio amžiaus, o nenoras atleisti yra pavojingesnis rizikos veiksnys nei užslėptas priešiškumas.

Daktaras Fred Luskin vadovavo kitiems atleidimo tyrimams. Jo projektas „Viltis“ buvo apie praeities žaizdų išgydymą. Luskin dirbo su 25–50 metų amžiaus žmonėmis, kurie patyrė sunkią psichinę traumą ir negalėjo atleisti savo skriaudikams. Tarp tiriamųjų buvo žmonos ir vyrai, nukentėję dėl savo antrosios pusės neištikimybės arba susituokę su alkoholikais ir narkomanais, taip pat artimų draugų išduoti žmonės.

Štai keletas IŠVADŲ:

??Jei išmokinsite žmogų bent kartą iš tikrųjų atleisti, prasidės gebėjimo užtikrintai kontroliuoti save ir savo jausmus ugdymas;

??Atlaidus žmogus rečiau pyksta, nuliūsta ir įsižeidžia.

Fred Luskin atrado, kad žmonės, kurie nori atleisti ir atleidžia, retai skundžiasi savo sveikata.

✔ ATLEIDIMAS – TAI KELIAS

Svarbu suprasti, kad atleidimas įvyksta ne iš karto, kai tik nusprendžiate atleisti, o palaipsniui, žingsnis po žingsnio. Galima išskirti kelis atleidimo proceso etapus:

▫ 1. PRIPAŽINKITE, kad jus įžeidė ir įskaudino.

Dažnai iš pacientų išgirstu: „Senai jau atleidau šiam žmogui“, o po to pokalbyje išgirstu žodžius ir intonacijas, rodančias, kad iki tikro atleidimo dar labai toli. Kartais žmogui lengva ištarti atleidimo žodžius, tačiau skriaudikas jam lieka kaip rakštis širdyje.

▫ 2. PRIIMKITE Dievo atleidimą.

Dievo atleidimas suteikia mums galimybę iš tikrųjų atleisti kitiems žmonėms. Štai ką Kristus sako: „Jeigu jūs atleisite žmonėms jų nusižengimus, tai ir jūsų dangiškasis Tėvas atleis jums. O jeigu neatleisite žmonėms, tai nė jūsų Tėvas neatleis jūsų nusižengimų.“ (Mato 6:14, 15)

Jei suprantate, kad iš dalies ir pats esate atsakingas už savo kančias, būtinai išpažinkite savo nuodėmę. Priimkite Dievo atleidimą už nuodėmes. Tada pabandykite atleisti sau. Pripažinkite, kad Dievo atleidimas pilnas ir visiškas. Biblija sako, kad jei Dievas atleido nuodėmes, Jis jų nebeprisimins.

Na, o jei manote, kad jūsų skriaudikas – tai pabaisa, kuri nenusipelno atleidimo, tada paprašykite Dievo atleisti jums už tai, kad puoselėjate pyktį ir leidote piktiems jausmams užvaldyti jūsų sielą. Paprašykite Jo išgydyti jūsų prisiminimus.

▫ 3. ATIDUOKITE savo skriaudėją į Dievo rankas.

Neseniai kalbėjausi su konsultantu, kuris padeda žmonėms atleisti. Štai ką jis man pasakė: „Žmonės mano, kad paleisti lengva, bet iš tikrųjų tai sunku. Labai dažnai, kai žmonės pagaliau paleidžia nuoskaudą, jie pradeda verkti. Kartais verkia ilgai. Kol neišsilieja visos ašaros, žmogus nepajėgia priimti Dievo meilės. Daugeliui būna netikėta, kad atleidimas sukelia tokią jausmų audrą. Vieni žmonės yra emocingesni, kiti mažiau, bet atleidimas visada sukelia uraganą jausmų, kuriuos būtina išgydyti.

▫ 4. IŠTARKITE atleidimo žodžius maldoje.

Sutelkite dėmesį į žmogų, kuris sukėlė jums širdies skausmą ir sielvartą. Įterpkite šio asmens vardą į maldą, kurią jums siūlau:

“Mano Dieve, mano dangiškasis Tėve!

Šiandien aš nusprendžiu atleisti _______. Aš atleidžiu _______ visą blogį, kurį jis, sąmoningai ar nesąmoningai, man padarė. Atiduodu Tau visus skaudžius prisiminimus ir jausmus, gyvenančius mano širdyje. Atsisakau visų piktų, kerštingų ir klastingų minčių, ir prašau paimk į Savo rankas mano valią, jausmus ir mintis, nes tik Tu gali išgydyti mano sielą. Tėve, nuolankiai meldžiu Tave, išgydyk ją! Padėk man atleisti _______ ir gyventi laisvėje ir stiprybėje, kurią suteikia atleidimas. Viešpatie, tebūna Tavo valia!”

Tai mano maldos pavyzdys. Galite kalbėtis su Dievu apie savo norą atleisti ir apie savo jausmus taip, kaip mokate.

Kiekvieną kartą, kai į galvą ateis eilinė nuoskauda, kreipkitės į Dievą maldoje. Galiausiai atrasite tokį džiaugsmą ir laisvę, kokios net neįsivaizdavote.

▫ 5. Pasitaiko, kad atleisti pilnai pavyksta tik asmeniškai PABENDRAVUS su tuo žmogumi. Jei dėl ko nors esate kaltas, prašykite atleidimo. Jei kaltas skriaudikas – atėjo laikas pasakyti, kad jam atleidote. Atleidimas tai pati vertingiausia dovana, kurią galite pasiūlyti savo artimui.

✔ Tikras atleidimas sukelia gydančius jausmus ir šias būsenas – meilę, gilią vidinę ramybę, nuoširdų džiaugsmą. Siekite šių nuostabių dovanų.

✔ Padarykite atleidimą neatsiejama savo gyvenimo dalimi. Nuolatinis ryžtas atleisti neleis įsitvirtinti destruktyviems jausmams.

?“Tebūna toli nuo jūsų visokie šiurkštumai, piktumai, rūstybės, riksmai ir piktžodžiavimai su visomis piktybėmis. Verčiau būkite malonūs, gailestingi, atlaidūs vieni kitiems, kaip ir Dievas Kristuje jums buvo atlaidus.” (Efeziečiams 4:31, 32)

Šaltinis: Don Colbert, „Mirtinos emocijos“

Paruošta pagal: 8doktorov.ru

Kaip sumažinti stresą ir sustiprinti imunitetą

Praeitame straipsnyje išsiaiškinome, kodėl imunitetas negali dirbti efektyviai, kai mes dažnai patiriame stresą. Šį kartą aptarsime priemones, kurios padės išlaikyti pozityvų nusiteikimą ir išvengti ilgalaikio streso.

?? Pirmiausia išsiaiškinkime 2 svarbius dalykus:

– Imuninės sistemos neįmanoma priversti dirbti ar pataisyti medikamentų pagalba.

– Jos taip pat neįmanoma privesti dirbti specialiomis metodikomis.

❓O kaip galime padėti savo imuninei sistemai? Sukurti optimalią aplinką jos darbui! Pakeisti gyvenimo būdą: ką valgome, klausome, kalbame ir apie ką galvojame.

Peržvelkime svarbiausius momentus, kurie padės kontroliuoti streso lygį ir netrukdyti imuninei sistemai pernelyg dideliais streso hormonų kiekiais.

✔ APLINKA

Kiekvienas savo aplinkoje (savo socialiniame rate) turime žmonių, kurie labai lengvai pasiduoda panikai ir baimei. Taip pat turime žmonių, kurie pakankamai ramiai ir adekvačiai reaguoja į sukrėtimus. Dažniau bendraukime su žmonėmis, kurie mąsto blaiviai, nepasiduoda panikai. Kai bendraujame su tokiais žmonėmis, daromės panašūs į juos. Tyrimas sako, kad jei dauguma jūsų draugių išsiskyrusios moterys, o jūs vis dar santuokoje, skyrybų rizika jūsų šeimoje padidėja kelis kartus. Kodėl? Nes žmonės perduoda vienas kitam savo mąstymo stilių ir požiūrį į juos supančius įvykius. Bendravimui rinkimės tuos žmones, kurie gali padėti nusiteikti pozityviai.

✔ Apribokime NEIGIAMOS INFORMACIJOS srautą.

Gyvename tokiu metu, kai kasdien mus užgriūva didžiulis informacijos kiekis. Todėl būtina filtruoti tai, ką skaitome ir žiūrime. Geriausia – atsisakyti visko negatyvaus, kas blogai veikia mūsų protą. Pavyzdžiui, veiksmo filmai, melodramos, trileriai, siaubo filmai – tai nereikalinga, negatyvi informacija, kuri sužadina streso hormonų gamybą, o šie slopina imunitetą.

✔ Kiek įmanoma stenkimės nežiūrėti BLOGŲ NAUJIENŲ.

Tyrimas sako, kad jei nustosime žiūrėti blogas naujienas, visa aktuali ir svarbi informacija vis tiek mus pasieks.

✔ PRISIMINKIME GERUS DALYKUS.

Sukoncentruokime savo mintis į pozityvius, teigiamus momentus. Prisiminkime viską, kas buvo gerą mūsų gyvenime. Peržiūrėkime senas nuotraukas, kurios atgaivins pačius laimingiausius mūsų gyvenimo momentus. Vietoj negatyvios informacijos, duokime savo protui pozityvios. Atkreipkime dėmesį į gerus filmus apie gamtą, gyvūnus, – kaip nuostabiai sukurtas mūsų pasaulis. Pradėkite skaityti knygas, kurios padės jums tobulėti tiek profesionaliai, tiek dvasiškai.

✔ Padarykime eksperimentą – dviems savaitėms NUSTOKIME KRITIKUOTI.

Kai norėsis ką nors sukritikuoti, suraskime už ką galėtumėme padėkoti šiam žmogui. Ar tai būtų vyriausybė, ar jūsų vadovybė, šeima, kaimynai, ar vaikai. Patikėkite, kiekvienam iš jų galima už ką nors padėkoti.

✔ Pradėkime rašyti DĖKINGUMO DIENORAŠTĮ.

Dažniau dėkokime ir pagirkime savo artimuosius ir Dievą. Mums juk visada gyvenime kažko trūks. Mes turime pasirinkimą – galime būti nepatenkinti, erzintis, kad mums kažko trūksta. Arba galime būti dėkingi už tai, ką turime. Bet kokioje situacijoje ieškokime pozityvių dalykų. Daugelis žmonių, atsidūrusių mirtino pavojaus akivaizdoje, sako, kad tai padėjo jiems visiškai pakeisti savo gyvenimo prioritetus, ir jie tapo kitokie, geresni. Dėkingumo jausmas skatina endorfinų išsiskyrimą. O endorfinas – tai kortizolio antagonistas, jis atvirkščiai aktyvina mūsų imuninę sistemą, siųsdamas signalą, kad viskas bus gerai.

✔ Labai svarbu teisingai PASIRINKTI PRIORITETUS.

Žmonės dažnai patiria depresiją arba nerimą be priežasties dėl to, kad suvokia, jog yra dalykai, kurių jie negali pakeisti, bet praleidžia tai, ką pakeisti gali. Turime atkreipti dėmesį į tai, ką galime keisti. Pavyzdžiui, dabar, kai atvėso orai ir prasidėjo ligų sezonas, galime apsaugoti save – sustiprinti savo imunitetą, sukurdami jam geras sąlygas. Padidinkime fizinį aktyvumą, kad pagerėtų kraujotaka, ir leukocitai suaktyvėtų. Taip pat galime pasirinkti sveiką, pilnavertį maistą, valgyti daug augalinių produktų, daržovių ir vaisių. Tai duos tvirtumą ir gebėjimą kažką keisti. Tai, ko pakeisti negalime panašu į milžinišką uolą, ar kalną, kurį galime apeiti. Priimkime šią problemą, išmokime su ja gyventi, ir nustokime nerimauti dėl to, ko pakeisti negalime.

✔ Kartais būna naudinga tiesiog PAKEISTI APLINKĄ, išvažiuoti kažkur kelioms dienoms. Gal būt išjungti telefoną, internetą ir surasti laiko asmeniniems apmąstymams, maldai, bendravimui su Dievu.

✔ Mėgaukimės SAULĖS ŠVIESA ir GRYNU ORU. Tai pagerins mūsų nuotaiką, nuramins. Be to saulė dezinfekuoja, užmuša daug mikrobų.

✔ Užsiimkime FIZINIAIS PRATIMAIS.

Tai pagerins kraujo cirkuliaciją, mūsų liaukocitai greičiau nukeliaus į mūšio vietą. Deguonimi turtingas oras padės priimti išmintingus sprendimus, pagerins smegenų kaktinių skilčių veiklą. O kaktinės skiltys atsakingos už ramybę.

✔ Treniruoti RAUMENYS geriau atsipalaiduoja. Panašų poveikį turi MASAŽAS, jis gali nuimti įtampą ir sumažinti kortizolio kiekį kraujyje. Tyrimai sako, kad jei jūsų raumenys atsipalaidavę, negalite jausti įtampos. Nes stresas visada susijęs su raumenų įtampa. Panašų poveikį turi karšta vonia, pagulėję joje prieš miegą, lengviau užmigsime.

✔ Pasirūpinkime, kad NAKTĮ MIEGOTUME 7-8 valandas kokybišku nepertraukiamu miegu. Geriausia, jei eisime miegoti maždaug 9 valandą. Būtent šiuo metu padidėja hormono – melatonino gamyba. Melatoninas padeda atsistatyti, stiprina imunitetą ir suteikia pasitenkinimo jausmą.

✔ Suraskime GERŲ NAUJIENŲ šaltinį.

Žinoma, labai paprasta patarti vengti blogų naujienų, bet mes negyvename rojuje. Artimųjų mirtis, neištikimybė, finansiniai sunkumai, darbo praradimas, neišgydoma liga. Vis dažniau ir dažniau tai nutinka beveik kiekvieno žmogaus gyvenime. Ir tokiais momentais mums reikia kažko daugiau nei tik pozityvus mąstymas. Negalime atsiriboti nuo visų blogų naujienų, bet galime surasti gerų naujienų, ramybės ir vilties šaltinį. Yra net tokia knyga – ji vadinasi Evangelija. Išvertus iš graikų kalbos tai reiškia gera ar džiaugsminga žinia. Biblija mums pasakoja apie Dievą, kaip apie mylintį dangiškąjį Kūrėją. Kai mes tyrinėjame fiziologiją ir matome kaip sudėtingai ir tobulai sukurta vien tik mūsų imuninė sistema, bet kuriam nešališkam žmogui bus labai lengva įžvelgti tame genialaus ir mylinčio Kūrėjo ranką. Louis Pasteur – vienas mikrobiologijos ir imonologijos pradininkas, žmogus, kuris išrado vakciną nuo juodligės, choleros ir pasiutligės, sakė: “Kuo daugiau tyrinėju gamtą, tuo labiau stebiuosi Kūrėjo darbais. Tikras mokslas priartina žmogų prie Dievo, o žinių trūkumas atitolina nuo Jo.”

?? Kam mums reikalingas Dievas krizės metu? Kai žmogiškieji resursai pasibaigia ir liekame akis į akį su civilizacijos problemomis, epidemijomis, karais, ekologinėmis katastrofomis, suprantame, kad mūsų žmogiškų jėgų nepakanka. Labai sunku vienam nešti tokią naštą, kaip skyrybos, neištikimybė, artimojo paradimas, ar tiesiog realus susidūrimas su mirtimi. Tačiau Biblija pilna pažadų, kurie sako apie tai, kad Dievas įsikiš į mūsų planetos istoriją ir išspręs šias globalias žmonijos problemas, padarys galą karams, ligoms. Tyrimai sako, kad žmonės, kurie susidūrė su sunkiomis problemomis, ligomis, ir turėjo tvirtą tikėjimą, viltį Dieve, net būdami sunkesnės būklės, pasveikdavo ir atsistatydavo žymiai greičiai nei tie, kurie turėjo mažiau rizikos, tačiau buvo apimti panikos, nusivylimo ir depresijos, kadangi ilgalaiko streso hormonai lėtina išgijimą. Dievas gali duoti mums viltį, ir net jei susiduriame su mirties grėsme, Biblija atskleidžia, kad yra amžinasis gyvenimas. Todėl tikintis žmogus nebijo nei mirties, nei ligos, jis turi viltį, kad viskas mylinčio Dievo rankose. Mūsų Kūrėjas biblijoje ragina mus kreiptis į Jį: “Šaukis Manęs, ir Aš atsiliepsiu!” (Jeremijo 33:3)

?? Dievas kviečia mus maldai. Sergantiems, viltį praradusiems žmonėms, kenčianties nuo baimės, verta pasikliauti Dievu – maldoje ateiti pas Jį. Dvasiniai apmąstymai ir malda duoda didžiulę naudą, padeda atsitraukti nuo problemų, perjugti savo dėmesį į kažką kitą. Biblijoje yra labai daug pažadų, kurie padės mums išlaikyti ramybę, viltį ir džiaugsmą net pačiu sunkiausiu metu. O tai sumažins kortizolio kiekį mūsų kraujyje ir leis imuninėms ląstelėms dirbti visu pajėgumu.

Būkime sveiki ir laimingi ?

Paruošta pagal video paskaitą.

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM