Lyg taku…

LYG TAKU...

Gyvenimu – lyg miško kvepiančio taku.
Prošal praeina medžiai – mūsų metai –
tie ąžuolai, klevai ir drebulės. Sunku
tikėt, kad tiek pavasarių ir vasarų jau matėm...

Kažkur gelsvi lapeliai suvirpės. Kas tai?
Ruduo? Tai – auksas išgyvenimų...
Malonės saulė šypso iš aukštai,
ir Angelo sparnai lyg debesėliai plunksniniai
apgaubs nuo nerimo.

Gyvenimu – lyg miško vinguliuojančiu taku,
prošal praeina medžiai – mūsų metai.
Vieni – lyg ąžuolai, kiti – lyg drebulės. Sunku
tikėt, kad tiek jau rudenio aušrų ir tiek žiemų jau matėm...

2004 08 11
Romualda Adomaitytė-Chabarina

„Kokie ilgi mūs šešėliai

Saulolaidoj grįžtant iš šienapjūtės,

Šešėliai ilgi, o mes tokie trumpučiai…“

Jaanas Kaplinkis

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Už sergančio pasaulio pasveikimą…

Mes meldžiam, Viešpatie,
už sergančio pasaulio pasveikimą!
Už tuos, kurie prie slenksčio nevilties,
už Tavo Dvasios stebuklingąjį veikimą,
tegul Tavoji gydanti ranka visus palies.

Mes meldžiam ir už tuos, kurie keršte, pavyde, gobšume,
abejingumo liūne mirksta
ir be Tavęs – Gyvenimo, Tiesos ir Kelio – miršta.
Mes meldžiam, Viešpatie,
už sergančio pasaulio pasveikimą!

2005 gruodis
Romualda Adomaitytė-Chabarina
O Gerasis, o Dieve! Pažvelki, palink
prie išvargintų, liūdinčių, tų,
kam sunku neregėtai, kur dejonės aplink...
Ko negali žmogus, padaryki, o Viešpatie, Tu!

2006 10 14
Romualda Adomaitytė-Chabarina

„Namuose, kaimynystėje ir mokykloje į vargšus, ligotus, tamsuolius ar nevykėlius reikėtų žiūrėti ne kaip į nelaimę, o kaip į puikią galimybę pasitarnauti.“ (Elena Vait)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Išmokime atleisti…

IŠMOKIME ATLEISTI

Išmokime atleisti, skriaudas rašyti tik ant smėlio,
kad laiko vėjas užpustytų,
o dovanas iškalti sielos akmenėly, –
težadins dėkingumą vakarą ir rytą.

Išmokime atleisti – skubiai numesti sunkią naštą
nuo sielos, prislėgtų pečių.
Atleidus tirps užsigavimų vaškas,
o susitaikymas nebus tiktai svečiu.

Išmokime atleisti, kaip Kristus viską mums atleido,
neatsižvelgęs į kemsynus, dilgėles širdies.
Branginkim atleidimo kilnią gaidą
ir šito jausmo neuždusinkim išties...

(2007 09 08)

Romualda Adomaitytė-Chabarina

„O jeigu neatleisite žmonėms, tai nė jūsų Tėvas neatleis jūsų nusižengimų“. (Biblija, arba Šventasis Raštas, Mato 6, 15)

„Jeigu skaičiuoji, kiek kartų esi atleidęs tave įskaudinusiajam, vadinas, iš širdies nebuvai atleidęs nė karto“. (Deividas Vanagas)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM