„Draugystė – tai dirva, kurioje sudygsta meilės sėklos. Jei norite mylėti ir būti mylimi, pirmiausia turite užmegzti draugystę… Daugelis šeimų neiširo tik draugystės galios dėka. Draugystę galima užmegzti; viskas, ko jums reikia, tai paprasčiausiai surasti bendrą pagrindą, bendrus interesus, dalykus, kuriuos galite daryti drauge. Du žmonės vėl gali tapti draugais ir atnaujinti savo santykius. Kai stiprėja draugystė, neišvengiamai stiprėja ir meilės jausmas.“ (Adamas Džaksonas)
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“
O, Mamyte! Žiūrėk, kokios gėlės pražydo! Visos, visos gražiausios tik Tau! Ir paukšteliai sučiulbo, pragydo – Tau, brangioji Mamyte, tai Tau!
O ir aš – tas spalvotas, mažutis žiedelis – ašarėlė Tavųjų gerųjų akių – vis glaudžiuosi prie Tavo geriausios širdelės... Kaip aš myliu Tave ir sveikatos Tau nuolat linkiu!
Spindulėliais šiandieną saulutė paglosto Tau švelniausias rankas, vien tik Tau! Kiek naktų nesudėjai nė bluosto auginai Tu mane – tie žiedai vien tik Tau!
O ir aš – tas spalvotas, mažutis žiedelis – ašarėlė Tavųjų gerųjų akių – vis glaudžiuosi prie Tavo geriausios širdelės... Kaip aš myliu Tave ir sveikatos Tau nuolat linkiu!
(2005)
Romualda Adomaitytė-Chabarina
„Sunku pasakyti, Mama, kaip gera būdavo žinoti, kad Tu visada šalia ir padėsi išsipildyti mano svajonėms. Tavo dėka išmokau į gyvenimą žvelgti su šypsena.“
Bredlis Trevoras Greivas
MAMYTĖS MEILĖS SPINDULIAI
Kai viskas virsdavo naktim ir sumaištim, buvai man, Mama, tikruma. Buvai takelis man viltin, žinojau – meldžiasi Mama...
Kai tolimu ėjau keliu, lydėjo jausmas, jog Mama yra lyg ta šlaite uolos briauna, kur įsikibt galiu.
Mamytės meilės spinduliai, šviesa akių – gerų, ramių pasieks mane net ir tada, kai už kalnų Jos saulė nusileis...
(2007 10 09)
Romualda Adomaitytė-Chabarina
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“
Visas brangias, mielas MAMAS sveikiname su Motinos diena.
„Daugel ligų, kuriomis suserga žmonės, yra prislėgtumo padarinys. Širdgėla, susirūpinimas, apmaudas, sąžinės graužatis, kaltės jausmas, nepasitikėjimas – visa tai pamažu palaužia gyvybines galias, sukelia sveikatos pašlijimą ir mirtį.“
„Tarp dvasios ir fizinio kūno egzistuoja glaudus ryšys… Dvasios ramybė yra būtina gydymo procesui… Aš tikiu, kad mano tikėjimas suartina mane su Jėzumi, kuris rodė ligoniams tiek daug meilės ir užuojautos. Aš įsitikinęs, kad Dievas žino mano išgyvenimus tuomet, kai mane pagydo vaistai ir tuomet, kai lieku neišgydytas nuo ligos… Aš tikiu, kad, nuoširdžiai priėmus Evangeliją, ji gali pasitarnauti gydant ligas…
Nė vienas iš mūsų trokštamų dalykų – nei garbė, nei turtas, nei šlovė ar prestižas – negali išgydyti sugniuždytos širdies, nepajėgia suteikti sielai ramybės ar išgydyti ligų. Tačiau asmeniškai suvokta ir patirta Dievo meilė gali gydančiu prisilietimu pasiekti kiekvieną kūno vietą.
Žinodami, kad esame Dievo priimti, kad mums atleista ir kad esame mylimi, galime išsivaduoti iš kaltės ir širdgėlos jausmų, atsikratyti nerimo ir baimės, kurie griauna mūsų gyvenimą ir sukelia ligas. Aš tikiu, kad šios naštos gali būti nuimtos, kai ateiname pas Jėzų ir susipažįstame su Juo asmeniškai.
Labai dažnai ligos atsiranda dėl netinkamo gyvenimo būdo. Žmonės yra įsipainioję į įpročių pinkles, ir tie netinkami įpročiai gali sužlugdyti jų sveikatą. Galbūt mes patys buvome jų vergai, o gal vis dar su jais kovojame ir dabar… Geroji naujiena apie Jėzų yra ta, kad Jis gali suteikti jums jėgų nugalėti. Jis gali būti tas tiltas, kuriuo į jūsų gyvenimą ateis permainos.”
Alanas Hodžis
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“
