Man patinka…

VAKARO PAVEIKSLAS

Man patinka
vakarai rudenėjančios vasaros – tylūs,
kai pakvimpa vėsa, bet dar lyja šiltais spinduliais,
kai žiogelį girdi – rečitalio motyvus,
ir tiki – dieną laiminęs, Viešpats ryto sulaukti vėl leis.

Man patinka,
kai vakaras – dangiškas paukštis, išskleidęs sparnus
ir nutūpęs ant tirpstančio spindulio, tyliai pragysta...
Kada žingsniais tyliais ilgesys vėl pasiekia namus,
susodina prie stalo, jauti, kaip palaimina Kristus.

Man patinka Kūrėjo gamtos ilgesingas paveikslas,
nes širdis ilgesingai jau Rojaus takais tyliai vaikšto...

(2006 rugsėjis)
Romualda Adomaitytė-Chabarina

„Dangūs skelbia Dievo šlovę, dangaus skliautas garsina Jo rankų darbą. Apie tai diena pasakoja dienai ir naktis duoda žinią nakčiai be jokio kalbesio ir be jokių žodžių“. (Biblija, arba Šventasis Raštas, Psalmė 19, 2–4)

„Dievas nuslėpė nuo mūsų vieną Dieną, kad mes visas dienas gyventume laukdami“. (Augustinas)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Mokytojams…

„Kad mokytojas, prabilęs meilės balsu mokslo metų pradžioje, nepavargtų taip kalbėti ištisus metus, mokiniai turėtų rodyti jam pagarbą.“ (Matas Lukošiūnas)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Džiaugiuos nauja diena kaip dovana…

„Nebūna tokio ryto, kad Viešpats nubustų su bloga nuotaika, nes Jis visuomet pasiruošęs tarnauti…“ (Danielius Dūda)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Gyvenimas – lyg pakelės pastogė…

Gyvenimas – lyg pakelės pastogė... 
Tiktai trumpam čia ateini...
Nuo vėjų pasislėpt vilies. Pastovi
ir greit, bet gal ilgam jau išeini...

Gyvenimas – lyg vasara, lyg trumpas sapnas...
Kad taip galėtum jį sapnuot nekart, ilgai!..
O jei sapne tame laukai pražydę, kvapnūs,
taries laimingas, traukiasi vargai...

Gyvenimas – kaip piligrimo nelengva kelionė,
vis atsisveikinti, kažką palikti vis turi...
Ir jei ne Viešpaties didi malonė,
užvertų neviltis gyvenimo duris.

Ir jei ne Viešpaties didi malonė,
koks būtum vienišas čia, žemiškoj kelionėj...

(2003 birželis)

Romualda Adomaitytė-Chabarina

„Be Dievo gyvenimas yra betikslis, o be tikslo jis neturi prasmės. Gyvenimas be prasmės yra nereikšmingas, jame nėra vilties. Jei jums pažįstamas beviltiškumo jausmas, luktelkite! Kai pradėsite gyventi vardan tikslo, jūsų gyvenime ims vykti nuostabūs pokyčiai. Dievas sako: ‘Laiduoju tikrai žinąs, ką užsimojau dėl jūsų… dėl jūsų gerovės, o ne dėl žalos! Noriu jums suteikti vilties sklidiną ateitį’ (Jeremijo 29, 11)“. (Rikas Vorenas)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Ak, tie žodžiai…

2007 09 08

Romualda Adomaitytė-Chabarina

„Kas iš jūsų trokšta gyvenimo ir geidžia daug metų ir laimės? Tad saugok liežuvį nuo pikta ir lūpas nuo apgaulės. Venk pikta ir daryk gera, siek taikos iš visos širdies“. (Biblija, Psalmė 34, 13–15)

„Mes nematome žmogaus kasdienio gyvenimo, nepatiriame jo išgyvenimų, bet per dažnai leidžiame sau ištarti žodžius, kurie tik pakelia nelabojo sparnus. Nors mes kasdien mokomės apgalvoti savo žodžius, bet jie vis vien išskrenda kaip paukščiai, ir vėl matome tik skausmo vaisius… Biblijoje gerai parašyta – liežuviui suvaldyti išties reikia didelės išminties“. (Vilma Vanagienė)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM