Bendravimas su sunkiai sergančiu giminaičiu
Jei šeimoje yra sunkiai sergantis giminaitis ir jį reikia prižiūrėti, iš kur tam pasisemti jėgų, kaip susidoroti su susierzinimu, nusivylimu ir palaikyti pacientą? Jūsų dėmesiui siūlome pokalbį su šeimos psichologe Lidija Neikurs.
– Kaip nugalėti susierzinimą, kuris kyla artimiesiems, kai iš jų reikalaujama viso dėmesio? Juk be ligonio priežiūros, būtina atlikti ir kitas pareigas namuose, ir darbe.
– Kai sunkiai sergantis žmogus patiria susierzinimą arba jis kelia per didelius reikalavimus, ir jis gali pakelti balsą, tada ima erzintis kitas, nuolat juo besirūpinantis žmogus. Ši tarp jų kylanti kibirkštis sukelia įtemptą atmosferą namuose. Reikia mokintis savitvardos ir iš anksto tikėtis, kad tokia susijaudinimo būsena įmanoma.
– Ką galima patarti giminaičiams?
– Pirmiausia, nekaupkite savyje susierzinimo. Prieš reaguodami į pyktį, trumpam pagalvokite, kas yra šio pykčio priežastis. Tai gali būti todėl, kad jis tiesiog kažko bijo: bijo to, kas jo laukia, mirties baimė, baimė palikti vaikus ar ką nors artimą. Baimės priežasčių yra daug. Kai žmogus patiria tokias baimes, jis pradeda reikalauti sau dėmesio. Todėl svarbu išsiaiškinti priežastį ir atitinkamai reaguoti. Pavyzdžiui, jei žmogus bijo mirties, reikia su juo pasikalbėti šia tema, nuraminti jį.
Bendraujant su sergančiu, svarbus fizinis kontaktas. Galima paimti ligonį už rankos, paglostyti per petį ir t.t. – tai jį nuramins. Labai svarbūs tokie žodžiai kaip: “nebijok”, “nesijaudink”, “nusiramink”.
Dar viena veiksminga priemonė, padedanti susitvardyti ir nusiraminti, – malda. Tai, ką darote savo jėgomis, svarbu ir naudinga ligoniui, bet ne ilgam. Prašykite Dievo pagalbos.
– Ką daryti, jei žmogus serga nepagydoma liga? Ar galime sakyti, kad “viskas bus gerai”, “nebijok”, “nesijaudink”, “tu tikrai pasveiksi”?
– Tai neteisinga. Frazės “tu tikrai pasveiksi” sakyti nereikėtų. Jei žinome, kad žmogus mirtinai serga, tai pažadėję jam pasveikimą, mes meluojame.
– Kaip šiuo atveju galima suteikti jam viltį?
– Viešpats mus moko visada elgtis sąžiningai. Nepagydomai sergančiam žmogui, reikia sakyti ne tai, kad mirtyje nėra nieko baisaus, o papasakoti, kas jo laukia ateityje. Biblijoje parašyta: “Palaiminti… mirštantys Viešpatyje” (Apreiškimo 14:13). Palaima tai aukščiausias laimės laipsnis. Bet kokia palaima, kai žmogus miršta?
Savo gyvenime palaidojau tris man brangius žmones: tėtį, mamą ir vyrą. Todėl iš savo patirties žinau, kad kalbant su žmogumi apie tai, kas jo laukia ateityje, jis įgauna vidinę ramybę. Taip, jis miršta, bet Biblijoje mirtis yra vadinama miegu. Todėl teisingiau būtų sakyti, kad jis užmiega, nustoja egzistuoti šioje nuodėmingoje žemėje, kad vėliau prisikeltų amžinam gyvenimui su Dievu, kur jau nebus nei kančių, nei skausmo. Kai ligonis supranta, kas jo laukia ateityje, jis pradeda mąstyti, o ne reikalauti sau pastovaus dėmesio, – baimė praeina. Jam svarbiausia – ramybė. Mes galime jam suteikti šį nusiraminimą tik teisingai pateikę faktus.
Bet jei ligonis kenčia skausmą, – kyla klausimas, ar duoti nuskausminančius narkotikus? Kai žmogus serga nepagydoma liga ir patiria stipriausius skausmus, reikia duoti narkotines medžiagas, kurias išrašys gydytojas. Tačiau tinkamai elgiantis nutinka kažkas neįtikėtino. Žmogaus skausmas praeina be narkotikų. Esu to liudininkė. Reikia guosti žmogų tuo, kad Viešpats viską paėmė į savo rankas. Tai gali suteikti palengvėjimą ar išgijimą. Reikia pasimelsti su sergančiu.
– Jūs papasakojote kaip bendrauti su žmogumi, kuriam viskas gerai su protu. O kaip su tais pacientais, kurių būsena nesąmoninga? Kaip su jais elgtis?
– Tai labai rimtas klausimas. Pamišęs žmogus gali padaryti bet ką. Jei jis nenuspėjamas, tai gali padaryti sau nepataisomą žalą. Todėl jam reikalinga specializuota priežiūra: arba galima pasamdyti specialistą, kuris prižiūrėtų tokį ligonį, kuris nuolat bus su juo, arba hospitalizuoti jį į specializuotą įstaigą, jei specialisto pasamdyti negalite.
– Pasitaiko ir tokių situacijų, kai ligonis sau nekenkia, o yra tokios psichologinės būsenos, kad neadekvačiai reaguoja į jį slaugantį žmogų. Pavyzdžiui, jis labai įžeidus arba linkęs į skandalus… Psichologiškai situacija vis labiau slegianti. Kaip tada teisingai elgtis?
– Taip nutinka dažnai. Mums sunku suprasti žmogų, kuris artėja prie mirties. Jis sąmoningas, bet tiesiog labai įsitempęs. Jo reakcijos neturėtų mūsų nei stebinti, nei piktinti. Įsivaizduokite save šio žmogaus vietoje. Ką jūs darytumėte, ką galvotumėte. Aš rekomenduoju sukurti emocinį barjerą tarp savęs ir jo. Pasistenkite persitvarkyti, kai jus kažkas erzina jame. Užsirašykite ant popieriaus situacijas, kuriose jis susierzina, ir visus galimus variantus, kodėl jis tai daro. Tai ir yra barjeras, kuriuo jūs apribojate savo reakciją. Visada kalbėkite draugiškai ir ramiu tonu. Neleiskite savęs provokuoti. Saugokite save nuo susierzinimo. To visada reikia, ne tik su ligoniais.
Paruošta pagal: 8doktorov.ru
Būkite nuolankūs ir jautrūs
Gyvendami šiame pasaulyje neišvengiamai susiduriame su priešiška įtaka. Neleiskite sau susierzinti dėl bet kokio negatyvo. Neleiskite sau lengvai įsižeisti. Neatsimokėkite už įžeidimą tuo pačiu. Kiek įmanoma iš jūsų pusės, pašalinkite visas nesusipratimų priežastis.
Jei su jumis kalba piktai, niekada neatsakykite taip pat. Atsiminkite, kad “švelnus atsakymas nuramina pyktį” (Patarlių 15:1). O tyloje slypi nuostabi galia. Žodžiai, ištarti kaip atsakymas supykusiam žmogui, kartais jį dar labiau įsiutina. Bet pyktis, sutiktas tylėjimu, jautrumo ir nuolankumo dvasia, greitai užgęsta.
Jei su jumis elgiasi netinkamai arba neteisingai kaltina, užuot pykus, atsiminkite apaštalo Pauliaus patarimą: “Nesiduok pikto nugalimas, bet nugalėk pikta gerumu” (Rom. 12:21).
Kai viskas atrodo tamsu, prisimink Kristaus žodžius: “Tu dabar nesupranti ką aš darau, bet vėliau suprasi” (Jono 13:7).
Negalvokite per daug apie savo sielvartus, galvokite apie jėgą, kurios galite prašyti Kristaus vardu. Tikėjimas gali ištverti išbandymą, atsispirti pagundai, atsilaikyti nusivylus. Dangaus mums garantuotas Kristaus tarpininkavimas. Jis – mūsų Užtarėjas ir Padėjėjas.
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/budte-snishoditelnyi-i-chutki/
Paranoja
Brangūs skaitytojai! Šis straipsnis iš serijos apie psichinę sveikatą „KAIP NEIŠPROTĖTI“, kurioje dvasinės problemos nagrinėjamos per Šventojo Rašto – Biblijos mąstymo higienos prizmę.
Straipsnio pabaigoje rasite konkrečius patarimus, aktualius kiekvienam iš mūsų, net jei ir nesergame paranoja.
Vienas iš psichikos sutrikimų – paranoja. Pateiksime 2 paranojos APIBRĖŽIMUS:
1. Psichikos sutrikimas, kuriam būdingas savotiškai kliedesinis gyvenimo įspūdžių apdorojimas, išlaikant formalų mąstymo teisingumą.
2. Lėtinė psichozė, pasireiškianti laipsniškai besivystančio įvairaus turinio susisteminto interpretacinio kliedesio forma (persekiojimai, pavydai, išradimai, reformizmai ir kt.), kai nesumažėja intelektas, nėra ryškių asmenybės pokyčių ir išsaugomos įgytos žinios.
Atkreipsime dėmesį į 2 šių apibrėžimų elementus. Pirma, pacientas išlaiko FORMALŲ MĄSTYMO TEISINGUMĄ. Praktiškai tai reiškia, kad žmogus gali išlikti savo darbo profesionalu, spręsti sudėtingas problemas ir daugeliui niekaip neišduoti savo diagnozės. Antra, paranoja yra žmogų supančios tikrovės reiškinių INTERPRETACIJOS KLAUSIMAS. Kaip žinoma, tas pats įvykis dėl skirtingų priežasčių gali būti interpretuojamas įvairiai. Ir ši aplinkybė teikia viltį kenčiantiems nuo paranojos – GALIMA IŠMOKTI interpretuoti faktus KONSTRUKTYVIAI!
Tarp ekspertų nėra vieningos nuomonės dėl paranojos priežasčių. Žinoma, yra veiksnių, kurių mes negalime kontroliuoti. Tačiau Biblijoje suformuluotas moksle ir gyvenime gerai žinomas principas, „ką žmogus sėja, tą ir pjaus“ (Galatams 6:7), kalba apie bet kokios minties, žodžio ir elgesio pasekmių neišvengiamumą. Jeigu žmogus į ką nors fiksuoja savo dėmesį, tam tikru būdu reaguoja į išorinius dirgiklius, per nervų sistemą praeina elektromagnetinis impulsas; kiekvieną sekantį kartą tokia reakcija lemia nervinių skaidulų konfigūracijos pokyčius; jie tiesiogine prasme susilieja pagal pasikartojančią reakciją. Dėl to žmogaus kūne, nervų sistemoje atsiranda “IŠMINTI TAKAI”, kurie iš anksto nulemia automatinę reakciją, sukuria mąstymo tipą.
Gera žinia ta, kad galime pasinaudoti net ne specialistams prieinamais ištekliais, kad neišprotėtume. Analizuodami į jutimo organus patenkančios informacijos apdorojimo parametrus, atlikdami atitinkamą mąstymo proceso profilaktiką, galime išmokti konstruktyvių tikrovės interpretavimo būdų ir apsaugoti save, o neretai ir išsigydyti nuo esamų sutrikimų.
Ši sielovados mokykla vadinama kognityvine terapija. Jos esmė – mąstymo stereotipų analizė ir taisymas. Išmintingojo Saliamono knygoje parašyta: „kaip jis galvoja savo širdyje, toks jis ir yra (Patarlių 23:7). Reiškia, KEISDAMI MINTIS – KEIČIAME ŽMOGŲ. Apaštalas Paulius ragina: „…pasikeiskite, atnaujindami savo mąstymą“ (Romiečiams 12:2).
Ką Šventasis Raštas kalba apie mąstymo profilaktiką, galinčią apsaugoti nuo paranojos, susijusios su reakcija į aplinkinius?
1. LAIKYKITĖS APLINKINIŲ NEKALTUMO PREZUMPCIJOS
Nekaltumo prezumpcija (iš lot. Praesumptio – prielaida) – tai principas, pagal kurį kaltinamasis laikomas nekaltu, kol neįrodyta jo kaltė.
Biblija išreiškia šį principą taip: „Ar leidžia mūsų Įstatymas pasmerkti žmogų, jeigu jis pirmiau neištardytas ir nėra žinoma, ką jis padaręs?“ (Jono 7:51). Nekaupkite žmogaus sąskaitoje neįrodytų kalčių! Jeigu atsiranda negeras įtarimas, pasikalbėkite su žmogumi, išsiklausinėkite jo, ką jis turėjo omenyje, pasižiūrėdamas į jus, pasakydamas ar padarydamas kažką, kas jums pasirodė įtartina. Labai dažnai, pabendravus, artėjanti paranoja išnyksta.
2. FORMUOKITE TEIGIAMĄ NUOMONĘ APIE KITUS
Vienas iš pagrindinių Biblijos įsakymų yra meilė artimiesiems, meilė „visa tiki, viskuo viliasi“ (1 Korintiečiams 13:7), t. y. laikosi geriausios motyvų, žodžių, minčių ir žmonių poelgių interpretacijos.
„Meilė visada tiki geriausiu žmoguje. Dažnai būna taip, kad mes padarome žmones tokiais, kokiais juos laikome“ (William Barclay).
3. NESIKONCENTRUOKITE Į NEIGIAMUS APLINKINIŲ POELGIUS
Kitoje Saliamono knygoje parašyta: „Pagaliau nekreipk dėmesio į visa, ką žmonės kalba […] Juk savo širdyje žinai, kad dažnai esi keikęs kitus“ (Mokytojo 7:21-22). Apaštalas Petras šia tema rašė: „Visų pirma turėkite meilės vieni kitiems, nes meilė uždengia nuodėmių gausybę“ (1 Petro 4:8). Net jei buvo blogis jūsų atžvilgiu, atleiskite žmogui dėl savo sveikatos, nesinešiokite sieloje nuodų!
Užuot eikvoję energiją galvodami apie žmonių blogį, vadovaukitės apaštalo Pauliaus raginimu: „mąstykite apie tai, kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, mylėtina, giriama, apie visa, kas dorybinga ir šlovinga“ (Filipiečiams 4:8). Mūsų pasirinkimas, į ką nukreipsime dėmesį. Reiškia mąstymo modelį turime galią rinktis.
Būkite sveiki ir laimingi!
Autorius: Vitalij Olijnik
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/paranoyya/
Šabo palaima
▫️Aštuoni geriausi gydytojai – tai sveikos gyvensenos principai, palikti žmonių pamokymui Šventojo Rašto puslapiuose. Šiandien kalbėsime apie poilsį. O tiksliau – apie savaitės poilsio dieną, kurią Dievas nustatė mūsų jėgų atkūrimui ir fizinės bei dvasinės sveikatos palaikymui. Šis principas yra toks svarbus, kad atsispindi viename iš dešimties Dievo Įstatymo įsakymų: “Šešias dienas triūsi ir dirbsi visus savo darbus, bet septintoji diena yra VIEŠPATIES, tavo Dievo, šabas; nedirbsi jokio darbo…” (Išėjimo 20:9-10)
▫️Kas yra šabas tam, kuris jo laukia? Man šabas gali reikšti laukimą atokvėpio nuo darbo, šurmulio ir nerimo. Šią dieną mes su draugais daugiau laiko skiriame pasivaikščiojimams gryname ore, bendravimui dvasinėmis temomis. Tai laikas, kai daugiau jo praleidžiame vieni su kitais ir savo vaikais.
▫️O mūsų vaikams šabas – didžiulė šventė, kurios jie visada laukia ir džiaugiasi, jai atėjus. Penktadienio vakarą* susirenkame kartu, padengiame stalą: su arbata, meduoliais ir vaisiais. Išeina lyg gimtadienis kiekvieną penktadienį. O tada susėdame ratu ir dalinamės savo džiaugsmais, patirtais per praėjusias dienas, savo bendravimo su Dievu patirtimis.
▫️Ir dar šabas man – tai susitikimas su Tuo, Kuris mane labai myli, Kuris atidavė už mane Savo gyvybę. Taip, sutinku, kad su Juo galima susitikti kasdien, nes Jis visada mane myli, girdi mano maldas, į jas atsako. Ir vis dėlto šabo susitikimas ypatingas, nesulyginamas su kitomis dienomis.
▫️Tai prasidėjo dar Edeno sode, kai buvo sukurti Adomas ir Ieva. Davęs vardus gyvūnams, Adomas suprato, kad jam trūksta kažko labai svarbaus – jam trūksta palydovės, panašios į jį. Viešpats užmigdė Adomą ir davė jam pačią puikiausią dovaną – žmoną. Oi, kaip džiaugėsi Adomas, kai pamatė ją ir pamilo, kaip jis dėkojo Dievui už visus stebuklus ir grožį, kurį Dievas jam dovanojo. Ir visa tai įvyko pasiruošimo dieną – penktadienį.
▫️Ir atėjo pirmasis šabas Adomo ir jo žmonos gyvenime. Šią dieną dangiškieji angelai aplankė žemę ir giedojo džiaugsmingas giesmes, garbindami ir dėkodami Viešpačiui už Jo meilę ir gerumą. Adomas taip pat džiaugėsi Viešpaties meile ir didybe, giedojo ir maudėsi Dievo meilėje. Tai buvo ypatinga diena pirmosios šeimos gyvenime! Po to Adomas visą savo gyvenimą prisimindavo šį pirmąjį šabą. Kaip jis svajojo grąžinti šią dieną, kaip norėjo pamiršti nuodėmę ir vėl mėgautis laime, meile ir sielos ramybe! To šabo ilgesys, troškimas vėl mėgautis juo padėjo išgyventi visą nuodėmės skausmą, susitaikyti su mylimo sūnaus mirtimi ir visą gyvenimą kalbėti apie Meilę, kurią jis tada patyrė.
▫️Nuo to laiko praėjo daug metų. Daugeliui šabas tapo kasdienybe. Bet aš suprantu, kad Viešpačiui ši diena – šventė. Šventė, kurios metu Jis nori man papasakoti, kaip stipriai mane myli. Aš nuolat ieškau kažko, kas užpildytų mano sielos tuštumą. Ieškau pirkiniuose, tarnavime, pasiekimuose, santykiuose su žmonėmis, įsimylėjime. Ir kuo labiau ieškau, tuo daugiau tuštumos mano širdyje. O Viešpats man siūlo patį svarbiausią – Save ir Savo besąlygišką meilę. Jo šabas – kvietimas ne tiesiog nustoti kažką veikti, bet pradėti ieškoti Jo meilės, kuria Jis mane taip dosniai apdovanojo!
▫️Saulė leidžiasi penktadienio vakarą, saulėlydis apšviečia mišką ir lauką, vėjas nurimsta, visa gamta laukia prasidedančio švento šabo. Viešatie, Tu vėl prisipažįsti man savo meilėje, kvieti mane pas Save į amžinybę, Tu nori pripildyti mano sielą Savo ramybe ir meile. Padėk man patikėti Tavimi ir tuo, kad Tu mane myli. Padėk man, pasitinkant Tave ir Tavo šabą, atverti širdį.
*Remiantis Biblijos skaičiavimu, para prasideda saulėlydžio metu (Kunigų 23:32).
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/vosem-luchshih-doktorov-blagosloveni/
