Kai kuriose Centrinės Europos šalyse jautrių nervų žmonėms, kenčiantiems nuo nemigos, patariama miegoti ant avižiniais šiaudais prikimštų čiužinių. Greičiausiai ši praktika pasiteisina moksliniais tyrimais, nes avižos turi alkaloidų, kurie ramina nervų sistemą.
Avižos – daugiausia maisto medžiagų turinti grūdinė kultūra. Avižose labai daug fosforo, geležies (4,72mg/100g, tai yra daugiau nei mėsoje – 3mg/100g) ir vitamino B1.
Daugiausia avižose ANGLIAVANDENIŲ. Ypatingos avižų grūdų struktūros dėka angliavandeniai lengvai asimiliuojami ir lėtai įsisavinami, todėl avižos kelioms valandoms aprūpina organizmą energija. Į avižų sudėtį įeina šie angliavandeniai:
Krakmolas ir jo skilimo produktai: dekstrinas, maltozė ir gliukozė. Šias medžiagas organizmas lengvai įsisavina ir paverčia jas energija.
Fruktozė: Jos yra nedaug, lyginant su kitais angliavandeniais. Nereikalauja insulino, kad patektų į ląstelės vidų ir būtų panaudota. Dėl šios priežasties avižos labai rekomenduojamos diabetikams.
Augaliniai klijai: Angliavandenis, turintis želatinos konsistenciją ir savybę kaupti (sulaikyti) vandenį. Tai tirpi ląsteliena, kuri sutepa ir minkština vidines virškinamojo trakto (skrandžio ir žarnyno) sieneles. Todėl avižos labai tinkamos sergant gastritu ir kolitu.
Ląsteliena: Ji yra grūdo paviršiuje, todėl išlieka ir pilnagrūdžiuose dribsniuose. Ląstelieną galima vartoti ir avižinių sėlenų pavidalu. Pagrindinis ląstelienos komponentas – beta gliukanas – tirpi ląsteliena. Jis turi lengvą vidurius laisvinantį poveikį, mažina cholesterolio kiekį, nes absorbuoja ir pašalina iš žarnyno tulžies rūgštis, kurios yra žaliava cholesterolio gaminimui.
BALTYMAI, kurių gausu avižose (16,9 %), lengvai virškinami. Jie turi visas pagrindines amino rūgštis, tačiau ne optimaliu santykiu. Avižose gana mažai lizino ir trionino, o metionino yra per daug. Iš kitos pusės ankštiniuose (lęšiuose, pupelėse, žirniuose) daug lizino ir trionino, o metionino mažai. Todėl avižų ir ankštinių derinys labai naudingas.
RIEBALAI, esantys avižose, taip pat labai vertingi. Į jų sudėtį įeina:
Riebiosios rūgštys – 80% neprisotintų, ir 20% prisotintų. Neprisotintų riebiųjų rūgščių dominavimas sureguliuoja cholesterolio sintezės procesą.
Avenasterolis – fitosterinas, augalinė medžiaga panaši į cholesterolį ir turinti įdomią savybę – trukdo įsisavinti tikrąjį cholesterolį žarnyne, todėl mažina jo kiekį kraujyje.
Lecitinas: Avižose yra nedidelis šio fosfolipido kiekis. Jis labai svarbus nervų sistemos veiklai. Lecitinas taip pat padeda mažinti cholesterolio lygį kraujyje.
Nors avižos turi daug įvairių riebalų, jų neturėtų vengti tie, kurie nori sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje.
2 dalį „Avižos mažina cholesterolį“ rasite ČIA.
Dievas tarė: „Štai daviau jums visus visoje žemėje sėklą teikiančius augalus ir visus medžius, vedančius vaisius su sėklomis; jie bus jums maistas. (Pradžios 1:29)
Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“
Baltymų TRŪKUMO pasekmės:
Endokrininiai sutrikimai (hormonų trūkumas)
