Avižos – maistas nervų sistemai

Avižos – ramina nervus, mažina cholesterolį

Kai kuriose Centrinės Europos šalyse jautrių nervų žmonėms, kenčiantiems nuo nemigos, patariama miegoti ant avižiniais šiaudais prikimštų čiužinių. Greičiausiai ši praktika pasiteisina moksliniais tyrimais, nes avižos turi alkaloidų, kurie ramina nervų sistemą.

Savybės ir kam vartoti:

Avižos – daugiausia maisto medžiagų turinti grūdinė kultūra. Riebalų turi du kartus daugiau nei kviečiai, daugiau baltymų ir angliavandenių. Avižose labai daug fosforo, geležies ( 4,72 mg / 100 g, tai yra daugiau nei mėsoje – 3 mg / 100 g ) ir vitamino B1.

Daugiausia avižose ANGLIAVANDENIŲ. Ypatingos avižų grūdų struktūros dėka angliavandeniai lengvai asimiliuojami ir lėtai įsisavinami, todėl avižos kelioms valandoms aprūpina organizmą energija (kas labai svarbu diabetikams ir žmonėms, turintiems viršsvorį – vertėjo pastaba). Į avižų sudėtį įeina šie angliavandeniai:

- - Krakmolas ir jo skilimo produktai: dekstrinas, maltozė ir gliukozė. Šias medžiagas lengvai įsisavina organizmas ir paverčia jas energija.
  - Fruktozė: Jos yra nedaug, lyginant su kitais angliavandeniais. Nereikalauja insulino, kad patektų į ląstelės vidų ir būtų panaudota. Dėl šios priežasties avižos labai rekomenduojamos diabetikams.
  - Augaliniai klijai: Angliavandenis, turintis želatinos konsistenciją ir savybę kaupti (sulaikyti) vandenį. Tai tirpi ląsteliena, kuri sutepa ir minkština vidines virškinamojo trakto (skrandžio ir žarnyno) sieneles. Todėl avižos labai tinkamos sergant gastritu ir kolitu.
  - Ląsteliena: Ji yra grūdo paviršiuje, todėl išlieka ir pilnagrūdžiuose dribsniuose. Ląstelieną galima vartoti ir kaip avižines sėlenas. Pagrindinis ląstelienos komponentas – beta gliukanas, tirpi ląsteliena. Jis turi lengvą vidurius laisvinantį poveikį, mažina cholesterolio kiekį, nes absorbuoja ir pašalina iš žarnyno tulžies rūgštis, kurios yra žaliava gaminti cholesterolį.

BALTYMAI, kurių gausu avižose ( 16,9 % ) yra lengvai virškinami. Jie turi visas pagrindines amino rūgštis, tačiau ne optimaliu santykiu. Avižose gana mažai lizino ir trionino, o metionino yra per daug. Iš kitos pusės ankštiniuose ( lęšiai, pupelės, žirniai ) daug lizino ir trionino, o metionino mažai. Todėl avižų ir ankštinių derinys labai naudingas.

RIEBALAI, esantys avižose taip pat labai vertingi. Į jų sudėtį įeina:

- - Riebiosios rūgštys – neprisotintos (80 %), įskaitant linoleno, ir prisotintos (20 %). Neprisotintų riebiųjų rūgščių dominavimas sureguliuoja cholesterolio sintezės procesą.
  - Avenasterolis, fitosterinas, augalinė medžiaga panaši į cholesterolį ir turinti įdomią savybę – trukdo įsisavinti tikrąjį cholesterolį žarnyne, todėl mažina jo kiekį kraujyje.
  - Lecitinas: Avižose yra nedidelis šio fosfolipido, kuris labai svarbus nervų sistemos veiklai, kiekis. Lecitinas taip pat padeda mažinti cholesterolio lygį kraujyje.

Nors avižos turi daug įvairių riebalų, jų neturėtų vengti tie, kurie nori sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje.

Dėl savo ypač aukštos maistinės vertės ir gero įsisavinimo avižos turėtų būti vienu iš pagrindiniu maisto produktų. Kaip ir duoną, jas galima valgyti kasdien, nes grūdiniai – žmogaus mitybos raciono pamatas.

Dėl savo gydomųjų savybių avižos rekomenduojamos įvairiomis ligomis sergantiems ligoniams:

- Nervų sistemos susirgimai: Avižos aprūpina mūsų organizmą pagrindinėmis maisto medžiagomis normaliam nervų sistemos darbui: gliukoze (suskaidžiusi krakmolą), riebiosiomis rūgštimis, fosforu, lecitinu ir vitaminu B1. Visos šios medžiagos stiprina ir stabilizuoja protinę veiklą. Be to avižos turi truputį netoksiško alkaloido avenino, kuris veikia nervų sistemą raminančiai. Reguliarus avižų vartojimas bet kokia forma, tame tarpe ir avižų nuoviro (receptą rasite straipsnio pabaigoje), rekomenduojamas esant: nervingumui, pervargimui ar psichiniam išsekimui, nemigai ir depresijai. Šis produktas rekomenduojamas studentams, ypač egzaminų metu.
- Virškinimo sutrikimai: Dėl avižose esančių augalinių klijų ir lengvo jų įsisavinimo, avižiniai dribsniai (avižinė košė) turi minkštinantį poveikį. Išvirti su pienu arba daržovių nuoviru jie ypač tinka sergant gastritu, dvylikapirštės žarnos opa, sutrikus virškinimui, pavyzdžiui divertikuliozė arba kolitas, kuris atsirado dėl mikroorganizmų, toksinų, vaistų arba sunkiai įsisavinamų pruduktų poveikio.
- Celiakija: Šios ligos priežastis baltymo – gliadino, esančio kviečių ir kitų grūdinių gliutene, netoleravimas. Jos simptomai – stipri diarėja ir svorio kritimas. Avižos turi mažai gliadino, todėl lengvai toleruojamos sergant šia liga. Tai patvirtina ir įvairūs moksliniai tyrimai.
- Diabetas: Nors avižos turi daug angliavandenių, rekomenduojamos diabetikams, nes gerai toleruojamos, ypač pilno grūdo dribsnių pavidalu. Tai yra dėl to, kad avižose yra fruktozės ir beta gliukano, kurių yra būtent avižų sėlenose (luobelėje). Beta gliukanas – tirpios augalinės skaidulos. Įrodyta, kad jis labai pagerina iš avižų krakmolo suskaidytos gliukozės įsisavinimą (JAV Žemės ūkio departamento tyrimai).
- Aukštas cholesterolio lygis: Avižose esančių riebalų sudėtis mažina cholesterolio lygį. Šį efektą sustiprina beta gliukano poveikis, kurio yra avižos grūdo luobelėje. Beta gliukanas suriša ir pašalina iš žarnyno tulžies druskas, tuo pačiu sumažindamas riebalų įsisavinimą. Tulžies rūgštys – tai žaliava, iš kurios organizmas gamina cholesterolį. Todėl pašalinus jas su išmatomis, sumažėja vidinė cholesterolio gamyba. Ši avižų savybė įrodyta daugeliu tyrimų, todėl primygtinai rekomenduojama visiems, turintiems aukštą cholesterolio lygį, vartoti pilno grūdo avižinius dribsnius, tame tarpe ir avižų sėlenas.
- Aterosklerozė ir hipertonija: Kasdieninis avižų vartojimas bet kokia forma duoda puikius šios ligos tiek gydymo, tiek profilaktikos rezultatus.

Avižų nuoviras stabilizuoja ir stiprina nervų sistemą. Jį rekomenduojama vartoti padidėjus nervingumui ir arteriniam kraujospūdžiui.

Gaminimas ir vartojimas:

Dribsniai – geriausias avižų vartojimo būdas, norint gauti visus jose esančių maistinių savybių privalumus. Dribsnius galima išvirti vadenyje arba daržovių nuovire.
Avižinė košė: Ją galima paruošti taip: užmerkite 4 v.š. avižinių dribsnių. Sekantį rytą užvirinkite 0,5 litro vandens ir sudėkite išbrinkusius dribsnius, virkite 15 min. ant mažos ugnies. Patiekti galima su medumi, taip pat galima paskaninti pienu.
Miltai arba piurė naudojami sriuboms ir vaikų maistui paruošti.
„Miusli“: Jų sudėtyje yra avižinių dribsnių kartu su kitais grūdiniais, migdolais, lazdyno riešutais, razinomis ir t.t. “Bircher miusli“ sudėtyje be anksčiau minėtų ingredientų yra šviežių vaisių, pieno ir truputis medaus.
Avižų nuoviras: Tam, kad jį paruošti reikia 2 v.š. avižų grūdų virti 1 litre vandens 5 minutes, o po to nukošti. Vandenį galima pasaldinti medumi. Kaip gėrimą galima vartoti visos dienos bėgyje.

Šaltinis: Dr.Jorge D.Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

2014-12-10

Bandutės iš obuolių ir avižinių dribsnių

Banano – 1 vnt. ( arba apie 100 ml vandens)
Obuolių tarkuotų – 1 stikl.
Avižinių dribsnių, sumaltų kavamale – 1 ½ stikl.
Aliejaus alyvuogių Extra Virgin – 2 v.š.
Saulėgrąžų arba riešutų, smulkiai sukapotų – ¼ – ½ stikl.
Cukraus – 2 v.š.
Druskos – ¼ a.š.
Razinų arba supjaustytų datulių – ½ stikl.

Bananą sutrinti su šakute. Obuolius sutarkuoti burokine tarka. Sudėti kitus produktus. Su ranka tešlą gerai išmaigyti ir išmaišyti. Sudrėkintu šaukštu formuoti bandutes, dėti į pateptą aliejumi skardą (arba ant kepimo popieriaus). Kepti orkaitėje apie 175° C temp. apie 25 minutes, kol gražiai apskrus. Apie 25 bandutės.
Skanaus!

Receptą atsispausdinti galite ČIA.

Gaminimo akimirkas žiūrėkite čia !

2012-09-23

Avižiniai javainiai su medum

1 stikl. = 250 ml

Avižinių dribsnių – 1 stikl.
Saulėgrąžų sėklų – 1/3 stikl.
Sezamo sėklų – ¼ stikl.
Linų sėmenų – ¼ stikl. (galima sumalti kavamale)
Medaus – apie 2,5 – 3 v.š.

Avižinius dribsnius ir saulėgrąžas keptuvėje nuolat
maišant paskrudinti ant silpnos ugnies apie 5 min., suberti sezamą, linų sėmenis ir dar apie 5 min. paskrudinti (jei linų sėmenys sumalti – berti tik prieš pabaigą). Karštus perpilti į dubenį, įdėti medų ir gerai išmaišyti, kol neatvėso . Šią birią masę suberti į plokščią formą (galima įkloti kepimo popieriaus). Su šaukštu išlyginti, o pabaigoje su padrėkintu šaukštu palyginti ir paspausti. Plonesnis, apie 1 cm masės sluoksnis geriau sukibs. Palikti keletai valandų sustingti. Sustingusią masę supjaustyti norimo dydžio gabaliukais. Skanaus 🙂

2012-05-31

Laikraštukas apie sveikatą „Ar žinai” Nr.11

Sekantis laikraštukas apie sveikatą vyresniems ir suaugusiems – „Ar Žinai”. Šį laikraštuką patogu atsispausdinti ir skaityti, nusiųsti draugui, ar išsisaugoti savo kompiuteryje.

Laikraštuke „Ar žinai” Nr.11 rasite:

Gydymas ar profilaktika – kas svarbiau…
Kajeno pipiras – skubi priemonė nuo gerklės skausmo ir ne tik…
Paprastą Avižinių javainių su medumi receptą.

Ar žinai 1, 2012 (11)– parsisiųsti

2012-03-30

Rupi duona su raugu (be cukraus)

Pasiūlymas mėgstantiems kepti duoną: vietoje cukraus naudokite datules. Jei jas išmirkysite ir gerai susmulkinsite vandenyje, jų skonio nesijaus. Privalumas toks, kad net ir be cukraus, duona nebus rūgšti.

Jums reikės šių produktų (1 stikl. = 250 ml):

Datulių   –   300 – 360 g (2 stikl.)
Saulėgrąžų   –   150 g (1 stikl.)
Sėmenų (nemaltų)   –   150 g (1 nepilna stikl.)
Avižinių dribsnių   –   150 g (1,5 stikl.)
Kvietinių sėlenų   –   150 g (apie 3 stikl.)
Vandens   –   1 litras
Druskos – 3 a.š.
Ruginių miltų rupių   –   400 g  ( 3 stikl.)
Kvietinių miltų   –   500 g ( 3,5 – 4 stikl.)
Sezamo sėklų formos pabarstymui ir viršui.

Datules nuplauti, užpilti stikline vandens ir užvirti. Išjungti ugnį ir palikti atvėsti. Skystį nupilti atgal į stiklinę ir panaudoti į bendrą 1 litro vandens kiekį. Datules paspaudžiant tarp pirštų patikrinti ar nėra likusių kauliukų. Ant datulių užpilti vandens iš bendro pamatuoto kiekio ir su smulkintuvu suplakti iki tyrelės. Saulėgrąžas užplikyti 10 min. vandeniu.

Į suplaktų datulių – vandens tyrę sudėti raugą ir kitus produktus, išskyrus miltus. Gerai išmaišyti. Tada suberti ruginius miltus, išmaišyti. Minkant tešlą, po truputį berti kvietinius miltus. Labai gerai išminkyti. Tešla bus lipni.

Atskirti tešlos apie pusę 500 ml stiklainio, tai bus raugas kitam kartui duonai minkyti.
Formą patepti aliejumi, galima pabarstyti sezamo sėklom. Dėti tešlą į formą, viršų šlapia ranka suglaistyti ir pabarstyti sezamu, sausa ranka švelniai paspausti, kad prikibtų sezamo sėklos. Duoną ir kitam kartui paliktą stiklainyje raugą uždengti rankšluosčiu ir kildinti 12 h.
Kepti apie 1 h 20 min prie 175 – 200 °C, o stiklainį su raugu laikyti šaldytuve iki sekančio duonos kepimo.

Variantas: Jei naudosite rupius kvietinius miltus, sėlenų nedėkite. Tiems, kas nenori naudoti datulių, duonai reikės 100 g cukraus.

2011-09-102020-11-14

Avižiniai burgeriai

1 stikl. = 250 ml

Vandens   –   4,5 stikl.
Druskos   –   2,5 a.š (arba Sojų padažo – 1/2 stikl.)
Kmynų   –   1 a.š.
Avižinių dribsnių   –   4 ¼ stikl.
Svogūnas   –   1 didelis
Aliejaus (nerafinuoto)   –   ⅓ stikl.
Česnako   –   4 – 8 skilt. (susmulkinti)
Saulėgrąžų arba riešutų   –   1 stikl. (sumalti)
Linų sėmenų maltų   –   1 – 3 v.š.
Baziliko džiovinto   –   1 a.š.
Kalendros maltos   –   1 a.š. (nebūtinai)

Vandenį užvirti. Suberti druską, kmynus, svogūną (smulkiai supjaustytą), avižinius dribsnius, užvirti ir išjungti. Sudėti likusius produktus. Gerai išmaišyti. Sandariai uždengti dangčiu ir palikti 20 min. Nuimti dangtį ir atvėsinti. (Kai kuriems žmonėms ir ši košė – tešla labai skani :)) Drėgna ranka suformuoti burgerius (paplotėlius). Kepti orkaitėje 180 – 200 ºC temp. apie 30 min.