Ar antimaistingosios medžiagos yra kenksmingos?

Ar esate girdėję patarimų vengti tam tikrų maisto produktų, nes esą jie trukdo įsisavinti mineralus? Šiame straipsnyje patyrinėsime, ar tikrai verta atsisakyti kai kurių augalinių produktų.

Augalų antimaistingosios medžiagos yra natūralios cheminės medžiagos, kurias augalai gamina apsigindami nuo kenkėjų, grybelinių ar bakterinių infekcijų. Žmogaus organizme jos gali šiek tiek sumažinti mineralų (pvz., geležies, cinko, kalcio) pasisavinimą. Tačiau dauguma jų suyra arba reikšmingai sumažėja tinkamai ruošiant maistą.

Nors po apdorojimo ir gaminimo gali išlikti nedideli kiekiai antimaistingųjų medžiagų, sveikatos nauda, gaunama valgant šiuos produktus, nusveria galimus neigiamus poveikius maistinių medžiagų pasisavinimui. Kasdien valgant įvairų, maistingą maistą ir vengiant labai didelių vieno produkto kiekių vieno valgymo metu, galima sumažinti nedidelius maistinių medžiagų pasisavinimo nuostolius, kuriuos sukelia antimaistingosios medžiagos.

Be to, svarbu žinoti, kad antimaistingosios medžiagos taip pat gali turėti naudos sveikatai. Pavyzdžiui, fitatai mažina cholesterolį, lėtina virškinimą ir padeda išvengti staigių cukraus kiekio kraujyje šuolių. Daug antimaistingųjų medžiagų turi antioksidacinių ir priešvėžinių savybių.

Patyrinėkime, kokie junginiai, esantys maiste, klasifikuojami kaip antimaistingosios medžiagos. O po to aptarsime, kaip sumažinti ar net panaikinti jų neigiamą poveikį.

Kokios yra dažniausiai maiste sutinkamos antimaistingosios medžiagos?

Goitrogenai kryžmažiedėse daržovėse (brokoliuose, Briuselio kopūstuose, gūžiniuose kopūstuose, kale) gali laikinai sumažinti jodo pasisavinimą. Šis poveikis svarbus tik žmonėms, jau turintiems jodo stoką ar hipotirozę; sveikam žmogui rizika yra minimali.

Lektinai ankštiniuose (pupelėse, žemės riešutuose, sojose), neskaldytuose grūduose — gali trikdyti kalcio, geležies, fosforo ir cinko pasisavinimą.

Saponinai ankštiniuose ir neskaldytuose grūduose — gali trukdyti normaliam maistinių medžiagų pasisavinimui.

Oksalatai lapinėse daržovėse, arbatoje, pupelėse, riešutuose, burokėliuose — gali surišti kalcį ir sutrukdyti jo pasisavinimą.

Fitatų (fitinės rūgšties) yra neskaldytuose grūduose, sėklose, ankštiniuose, kai kuriuose riešutuose — jie gali sumažinti geležies, cinko, magnio ir kalcio pasisavinimą.

Taninai arbatoje, kavoje, kakavoje, ankštiniuose — gali mažinti geležies pasisavinimą.

Nėra tiksliai žinoma, kiek maistinių medžiagų netenkama dėl antimaistingųjų medžiagų poveikio, nes rezultatai priklauso nuo žmogaus medžiagų apykaitos, maisto rūšies ir jo paruošimo būdo. Daug antimaistingųjų medžiagų gali būti pašalintos ar inaktyvuotos.

Štai patarimai, kaip tai padaryti:

Goitrogenai

Brokoliai, kopūstai, kale, ropės termiškai apdorojami praranda didžiąją dalį goitrogenų. Rizika aktuali tik esant labai mažam jodo kiekiui organizme.

Kaip sumažinti goitrogenus:

• virkite ar troškinkite kryžmažiedes ;
• užtikrinkite pakankamą jodo kiekį maiste (joduota druska, jūros dumbliai).

Lektinai ir saponinai

Terminis apdorojimas neutralizuoja lektinus beveik 100 %. Virtos pupelės, avinžirniai ar lęšiai yra visiškai saugūs.

Saponinai, kurie taip pat randami ankštiniuose ir neskaldytuose grūduose, sumažėja tais pačiais metodais — jie lengvai nuskalaujami ir suyra verdant.

Kaip sumažinti lektinų ir saponinų kiekį:

• visada virkite ankštinius — tai visiškai deaktyvuoja lektinus;
• mirkymas prieš virimą dar labiau sumažina jų kiekį;
• perplovimas po tekančiu vandeniu — pašalina saponinus;
• galima naudoti konservuotus ankštinius — jie jau yra termiškai apdoroti ir neturi aktyvių lektinų.

Oksalatai

Jei žmogus neturi polinkio į oksalatų inkstų akmenis, oksalatai nėra pavojingi. Be to, jų poveikis apsiriboja tik tuo konkrečiu valgiu — vėlesnių dienos valgių kalcio pasisavinimui oksalatai įtakos neturi.

Kaip sumažinti oksalatų kiekį ar jų poveikį:

• blanširuokite arba virkite špinatus ir mangoldus (oksalatų sumažėja 30–80 %);
• nupilkite virimo vandenį;
• valgykite su kalcio šaltiniu (kalciu praturtintas augalinis pienas, tofu, sezamo pasta, brokoliai);
• gerkite pakankamai vandens;
• venkite labai didelių kiekių vieno valgymo metu.

Fitatai

Fitatų poveikis maistinių medžiagų pasisavinimui yra nedidelis, o jų kiekį patikimai sumažina mirkymas, daiginimas ir terminis apdorojimas.

Kaip sumažinti fitatus:

• mirkymas 6–12 val. — efektyvu riešutams, sėkloms ir grūdams;
• ankštinius mirkykite 8–24 val., o po mirkymo visada virkite;
• daiginimas — vienas veiksmingiausių būdų;
• fermentavimas (rauginta tešla, fermentuoti sėklų padažai);
• valgykite su vitaminu C, kuris reikšmingai pagerina geležies pasisavinimą net esant fitatams.

Taninai

Taninai yra polifenoliniai junginiai, randami arbatoje, kavoje, kai kuriuose ankštiniuose ir kakavoje. Jie gali sumažinti neheminės geležies (randamos augaliniuose produktuose) pasisavinimą tuo pačiu metu valgant geležies turtingą maistą.

Kaip sumažinti taninų poveikį:

• gerkite arbatą ir kavą tarp valgymų — bent 1,5–2 val. po valgio arba tiek pat iki valgio;
• jei vartojate arbatą ar kavą, verta žinoti, kad šie gėrimai gali turėti ir kitų neigiamų poveikių sveikatai, raginame apsvarstyti jų atsisakymą;
• geležies turtingą augalinį maistą (ankštinius, špinatus, grikius) derinkite su vitaminu C, kuris neutralizuoja taninų slopinamąjį poveikį ir ženkliai pagerina geležies pasisavinimą;
• kakavą ar kitus taninų turinčius produktus vartokite saikingai vieno valgymo metu.

Džiaukimės Dievo mums suteiktu augaliniu maistu, rinkimės tinkamiausius paruošimo būdus ir būkime sveiki.

Šaltiniai gilesniam tyrinėjimui:

  1. Are Anti-Nutrients Harmful?
    https://nutritionsource.hsph.harvard.edu/anti-nutrients/
  2. What are dietary lectins and should you avoid eating them?
    https://newsnetwork.mayoclinic.org/discussion/mayo-clinic-q-and-a-what-are-dietary-lectins-and-should-you-avoid-eating-them/
  3. Dried beans: Healthy meals 
    https://www.mayoclinichealthsystem.org/hometown-health/speaking-of-health/dried-beans-healthy-meals
  4. Preventing kidney stones
    https://www.mayoclinichealthsystem.org/hometown-health/speaking-of-health/preventing-kidney-stones
  5. Sprouted grains: More nutritious than regular whole grains?
    https://www.health.harvard.edu/blog/sprouted-grains-nutritious-regular-whole-grains-2017110612692
  6. Iron – Fact Sheet for Consumers
    https://ods.od.nih.gov/factsheets/Iron-Consumer/
  7. Zinc – Micronutrient Information Center
    https://lpi.oregonstate.edu/mic/minerals/zinc
  8. Iron – Micronutrient Information Center
    https://lpi.oregonstate.edu/mic/minerals/iron
  9. Antinutrients in Foods: Impacts on Nutrient Absorption and Disease Risk
    https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC7600777/

Raudonųjų lęšių bandelės / paplotėliai

Ingredientai:

  • 3 stiklinės sausų raudonųjų lęšių
    (mirkyti 12 val., perskalauti, tada daiginti 12 val. ir dar kartą perskalauti)
  • 1,5 stiklinės vandens (prireikus – truputį daugiau ar mažiau)
  • 1,5 a. š. Himalajų druskos (pagal skonį)
  • 2 a. š. svogūnų granulių
  • 2 a. š. česnakų granulių
  • 1–2 skiltelės šviežio česnako
  • 1 stiklinė maltų linų sėmenų

Gaminimo eiga:

  1. Įkaitinkite orkaitę iki 200 °C.
  2. Smulkintuve sutrinkite nusunktus lęšius kartu su:
    • vandeniu,
    • druska,
    • svogūnų ir česnakų granulėmis,
    • šviežiu česnaku.
      Plakite apie 2 minutes iki vientisos konsistencijos, esant poreikiui nubraukdami masę nuo sienelių.
  1. Įmaišykite maltus linų sėmenis. Masė turi būti tiršta, bet minkšta – per daug nepridėkite sėmenų, kad bandelės nebūtų kietos.
  2. Šaukštu formuokite paplotėlius ar bandeles ant kepimo popieriaus arba silikoninio kilimėlio.
  3. Kepkite 200 °C temperatūroje:
  1. 15 minučių,
  2. apsukite skardą ir kepkite dar 15 minučių.
    Iš viso – apie 30 min.

Rezultatas:

  • Paviršius traškus, vidus – minkštesnis, bet vėsdami sukietėja.
  • Atvėsę bandelės būna sausokos ir reikalauja ilgo, kruopštaus sukramtymo, gerai suvilgant seilėmis ar valgant su sultingu patiekalu.
  • Iš šio kiekio gaunasi apie 26 bandelės (~1,5 skardos).

Laikymas:

  • Šaldytuve – iki savaitės (uždengtame, bet kvėpuojančiame inde).
  • Galima šaldyti.

Patiekimas:
Skanu su avokadu, daržovių troškiniu, salotomis ar kitais sultingais patiekalais. Patogios kelionei ar sotus užkandis.

Maistinė vertė (1 bandelės)

  • ~99 kcal
  • Baltymai – ~6,5 g (26 % energijos)
  • Angliavandeniai – ~14,4 g (58 %)
  • Riebalai – ~1,9 g (17 %)

Bandelės yra sočios, daug baltymų, mažai riebalų. Tinka kaip pagrindas prie sultingų patiekalų ar užkandžiui.

Žaliųjų lęšių ir saulėgrąžų užtepėlė

Ar esate ragavę tikrai skanių lęšių?

Siūlau išbandyti šį derinį – skrudintų saulėgrąžų skonis nuostabiai dera su žaliaisiais lęšiais.

Kai pirmą kartą paragavau, likau maloniai nustebinta – toks paprastas, bet nepaprastai gardus skonis.

Ši užtepėlė ne tik soti, bet ir labai maistinga – joje gausu augalinių baltymų, skaidulų, geležies, magnio bei vitamino E.

Puikus pasirinkimas, kai norisi kažko natūralaus, gardaus ir maistingo.

Tinka tepti ant duonelės, dėti į tortiliją ar naudoti kaip švelnų priedą prie daržovių.

Ingredientai:

• 400 g virtų žaliųjų lęšių (apie 2 puodelius; atitinka ~170 g sausų)

• 70 g paskrudintų saulėgrąžų sėklų (apie ½ puodelio)

• apie 1 a. š. druskos (pagal skonį)

• 1 vidutinio dydžio svogūnas, supjaustytas ir patroškintas

• 2–3 česnako skiltelės, sutraiškytos

• virinto, atvėsinto vandens (jei reikės, kad masė būtų vientisesnė)

Paruošimas:

1. Saulėgrąžų sėklas trintuvu susmulkinkite iki kruopelių ar miltelių.

2. Sudėkite likusius ingredientus, išskyrus vandenį, ir gerai sutrinkite iki norimos konsistencijos.

3. Jei masė per tiršta, įpilkite truputį vandens, tačiau neatskieskite per stipriai.

Pastaba:

Druskos kiekį reguliuokite pagal skonį – skirtingos rūšies druska būna nevienodo sūrumo.

Maistinė vertė (100 g):

Energija ~ 160 kcal

Baltymai 9,0 g

Riebalai 6,5 g

Angliavandeniai 18,5 g

(apie 21 % baltymų · 35 % riebalų · 44 % angliavandenių)

Jei išbandysite – parašykite, kaip patiko! Gal ir jūs liksite maloniai nustebinti šiuo paprastu, bet tikrai gardžiu deriniu.

Skanaus!

Ar pupelės tikrai pavojingos inkstams?

Ką sako mokslas apie baltymus ir inkstų akmenis?

Prieš kurį laiką viena moteris paklausė manęs: „Ar jums nebaugu valgyti tiek daug ankštinių? Juk nuo jų gali susidaryti inkstų akmenys.“ Tai gana dažnai pasitaikantis įsitikinimas, bet ar jis pagrįstas? Pažiūrėkime, ką rodo moksliniai tyrimai.

Kas iš tiesų lemia inkstų akmenų susidarymą?

Dažniausia akmenų forma yra kalcio oksalato akmenys. Jie susidaro, kai šlapime susikaupia per daug oksalatų, kalcio ar kitų medžiagų, kurios gali kristalizuotis.

Riziką padidina:

  • per mažas skysčių vartojimas,
  • didelis gyvūninių baltymų kiekis,
  • didelis natrio (druskos) kiekis,
  • mažas citratų kiekis šlapime,
  • labai rūgštus šlapimas.

O kaip su ankštiniais?

Ankštiniai (lęšiai, pupelės, avinžirniai) turi tam tikrą kiekį oksalatų, tačiau tai ne pirmaeilis veiksnys. Dažniau inkstų akmenys formuojasi dėl netinkamos visos mitybos struktūros, o ne dėl konkretaus produkto.

Be to, daug oksalatų turi ir špinatai, burokėliai, rabarbarai, kakava, o ne tik ankštiniai. Vien tik oksalatų kiekis nesprendžia rizikos, jei apskritai mityba subalansuota.

Didžiausia rizika – gyvūniniai baltymai

Naujausi tyrimai rodo, kad gyvūniniai baltymai (mėsa, žuvis, kiaušiniai):

  • rūgština šlapimą,
  • padidina kalcio išskyrimą su šlapimu,
  • mažina apsauginių citratų kiekį, 
  • skatina šlapimo rūgšties akmenų formavimąsi.

Tai ne teorija. Tyrimuose, kur lyginami augalinio ir gyvūninio baltymo šaltiniai, akivaizdu: kuo daugiau gyvūninio baltymo, tuo didesnė inkstų akmenų rizika. Tuo tarpu augalinis baltymas tokio poveikio nesukelia.

Kalcis ir inkstų sveikata – ar būtini pieno produktai?

Kalcis dažnai minimas, kai kalbama apie inkstų akmenis – jis gali būti apsauginis, jei vartojamas su maistu, tačiau rizikingas, kai vartojamas per daug su papildais ar kartu su daug druskos.

Augalinėje mityboje kalcio galima gauti iš tofu su kalcio sulfatu, chia sėklų, sezamų (ypač mirkytų), brokolių, kopūstų, petražolių, džiovintų dilgėlių. Net jei kiekis nėra didelis, apsauginį vaidmenį dažnai atlieka visa mitybos struktūra.

Vanduo, citrinos sultys (30–60 ml per dieną), mažiau druskos ir perdirbtų produktų – visa tai palaiko sveiką šlapimo terpę ir saugo nuo akmenų.

Jei citrinos netinka, galima naudoti apelsinų sultis ar dilgėlių, garšvų, kiaulpienių arbatas. Svarbiausia – paprasta, natūrali mityba be gyvūninių baltymų pertekliaus.

Valgant augalinį maistą, įskaitant ankštinius, galima visavertiškai aprūpinti organizmą maistinėmis medžiagomis ir kartu sumažinti inkstų akmenų riziką. Daug svarbiau – subalansuota, įvairi ir natūrali mityba bei sveiki gyvenimo įpročiai, kurie kartu padeda saugoti inkstus.

Kaip saugoti inkstus laikantis augalinės mitybos?

  • Gerkite 2–2,5 litro vandens per dieną.
  • Ribokite druskos vartojimą.
  • Gaukite kalcio iš augalų.
  • Naudokite citrinos sultis – jos didina citratų kiekį.
  • Nepadauginkite oksalatų turinčių produktų, tokių kaip špinatai, rabarbarai ar kakava.
  • Ribokite perdirbtus maisto produktus.

Išvada

Vengti ankštinių dėl baimės susirgti inkstų akmenlige – tai neteisinga kryptis. Rizika akivaizdžiai padidėja tada, kai baltymai gaunami iš mėsos, kiaušinių, žuvies, o ne iš augalinio maisto.

Ankštiniai yra ne tik saugus ir vertingas baltymų šaltinis – jie gali būti viena iš priežasčių, kodėl augalinė mityba padeda apsaugoti inkstus. Tinkamai sudėliota augalinė mityba gali ne tik sumažinti inkstų akmenų riziką, bet ir pagerinti visos šlapimo sistemos veiklą.

Naudingi šaltiniai ir tyrimai

Maistinė ankštinių daržovių vertė

Mokslininkas Jamesas Andersonas iš Kentukio universiteto širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai rekomenduoja kasdien suvalgyti bent vieną stiklinę ankštinių daržovių.

– Tyrimai parodė, kad vyresnio amžiaus vyrų, kurie savo mitybą papildė ankštiniais augalais, cholesterolio kiekis kraujyje sumažėjo 19 proc. Tiriamieji suvalgydavo po stiklinę ankštinių produktų per dieną, jomis pakeisdami duoną ir bulves.

– Ankštiniuose esančios skaidulos stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje, šalina alkį ir netgi sumažina insulino poreikį diabetikams. Ankštinių daržovių valgymas padeda išvengti vidurių užkietėjimo ir kitų žarnyno ligų, taip pat sumažina tam tikrų vėžio rūšių riziką. Liaudies medicinoje pupelių—česnakų nuoviras vartojamas kaip vaistas nuo kosulio.

Net konservuotos pupelės išlaiko didžiąją dalį savo maistinių savybių. Konservų trūkumas yra tas, kad juose dažniausiai yra daug druskos. Jei nuspręsite naudoti sūdytas konservuotas pupeles, pirmiausia nuplaukite jas vandeniu, kad pašalintumėte druskos perteklių.

100 gramų virtų ankštinių yra maždaug:

6—17 g baltymų,

10—27 g sudėtinių angliavandenių,

6—8 g skaidulų,

70—170 kcal,

bei kalio, geležies ir tiamino.

Tuo pačiu metu pupelėse visiškai nėra cholesterolio ir beveik nėra riebalų.

Skirtingos rūšies ankštiniuose yra šiek tiek skirtingos šių maistinių medžiagų proporcijos. Pavyzdžiui:

Paprastose pupelėse / sojos pupelėse / lęšiuose yra maždaug:

9 / 16,6 / 9 g baltymų,

23 / 10 / 20 g sudėtinių angliavandenių,

6,4 / 6 / 7,9 g skaidulų,

127 / 172 / 114 kcal.

Ankštinėse daržovėse yra gana daug baltymų, 2–3 kartus daugiau nei grūduose. Dėl šios priežasties šis maistas anksčiau buvo vadinamas „vargšų mėsa“.

– Kepant duoną galima pridėti ankštinių augalų. Naminės duonos maistinė vertė padidės, jei į ją pridėsite daigintų ankštinių daržovių. Grūdui sudygus, padidėja jo maistinė vertė: pavyzdžiui, baltymų kiekis padidėja 15 – 30 proc. Taip pat padaugėja skaidulų, chlorofilo, vitaminų B, C ir aktyvių fermentų.

Šaltinis: Don Colbert knyga „Valgyk ir gyvenk“

Paruošta pagal: 8doktorov.ru

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM