Maistinė ankštinių daržovių vertė

Mokslininkas Jamesas Andersonas iš Kentukio universiteto širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai rekomenduoja kasdien suvalgyti bent vieną stiklinę ankštinių daržovių.

✔ Tyrimai parodė, kad vyresnio amžiaus vyrų, kurie savo mitybą papildė ankštiniais augalais, cholesterolio kiekis kraujyje sumažėjo 19 proc. Tiriamieji suvalgydavo po stiklinę ankštinių produktų per dieną, jomis pakeisdami duoną ir bulves.

✔ Ankštiniuose esančios skaidulos stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje, šalina alkį ir netgi sumažina insulino poreikį diabetikams. Ankštinių daržovių valgymas padeda išvengti vidurių užkietėjimo ir kitų žarnyno ligų, taip pat sumažina tam tikrų vėžio rūšių riziką. Liaudies medicinoje pupelių—česnakų nuoviras vartojamas kaip vaistas nuo kosulio.

Net konservuotos pupelės išlaiko didžiąją dalį savo maistinių savybių. Konservų trūkumas yra tas, kad juose dažniausiai yra daug druskos. Jei nuspręsite naudoti sūdytas konservuotas pupeles, pirmiausia nuplaukite jas vandeniu, kad pašalintumėte druskos perteklių.

?? 100 gramų virtų ankštinių yra maždaug:

6—17 g baltymų,

10—27 g sudėtinių angliavandenių,

6—8 g skaidulų,

70—170 kcal,

bei kalio, geležies ir tiamino.

Tuo pačiu metu pupelėse visiškai nėra cholesterolio ir beveik nėra riebalų.

Skirtingos rūšies ankštiniuose yra šiek tiek skirtingos šių maistinių medžiagų proporcijos. Pavyzdžiui:

?? Paprastose pupelėse / sojos pupelėse / lęšiuose yra maždaug:

9 / 16,6 / 9 g baltymų,

23 / 10 / 20 g sudėtinių angliavandenių,

6,4 / 6 / 7,9 g skaidulų,

127 / 172 / 114 kcal.

Ankštinėse daržovėse yra gana daug baltymų, 2–3 kartus daugiau nei grūduose. Dėl šios priežasties šis maistas anksčiau buvo vadinamas „vargšų mėsa“.

✔ Kepant duoną galima pridėti ankštinių augalų. Naminės duonos maistinė vertė padidės, jei į ją pridėsite daigintų ankštinių daržovių. Grūdui sudygus, padidėja jo maistinė vertė: pavyzdžiui, baltymų kiekis padidėja 15 – 30 proc. Taip pat padaugėja skaidulų, chlorofilo, vitaminų B, C ir aktyvių fermentų.

Šaltinis: Don Colbert knyga „Valgyk ir gyvenk“

Paruošta pagal: 8doktorov.ru

Mityba sveikai širdžiai

Pabandykite ritmiškai sugniaužti pirštus į kumštį ir atlaisvinti juos kartą per sekundę. Greičiausiai po kelių minučių pavargsite ir atsisakysite tęsti pratimą.

Širdies raumuo dirba labai panašiai, tačiau tai daro nuolat, be sustojimo, nuo gimimo iki mirties, be nuovargio, kol sveika.

Toks miokardo, širdies raumens, gebėjimas nuolat ir nenuilstamai dirbti yra vienas nuostabiausių faktų gyvūnų ir žmonių fiziologijoje.

Tačiau širdis vis tiek ilsisi. Ji tai daro per trumpą laikotarpį tarp susitraukimų. Per kelias dešimtąsias sekundės miokardas atsipalaiduoja ir per vainikines arterijas gauna kraujo bei maistinių medžiagų.

⁉️ Kokia mityba širdžiai tinkamiausia

?? Paprastai paruoštas maistas, kurio pagrindą sudaro vaisiai, daržovės, pilno grūdo kruopos, ankštiniai ir riešutai, geriausiai apsaugo nuo širdies priepuolio. Daržovės ir vaisiai turėtų būti širdžiai sveikos mitybos pamatas. Tai patvirtina daugybė tyrimų visame pasaulyje.

✔️ Kasdien valgykite bent po vieną šviežių daržovių salotų patiekalą, pagardintą alyvuogių arba linų sėmenų aliejumi.

✔️ Kasdien valgykite šviežių vaisių.

✔️ Per savaitę suvalgykite bent dvi ar tris porcijas ankštinių.

✔️ Sumažinkite druskos ir cukraus suvartojimą.

✔️ Vietoj rafinuotų baltų miltų gaminių valgykite pilno grūdo duoną ir makaronus.

✔️ Bent tris kartus per savaitę sportuokite 40 minučių.

✔️ Atsisakykite tabako ir kavos.

Pasirūpinkime savo širdies sveikata ?.

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

Kviečiame susitikti VIRTUVĖJE (2022.03.27 – 12 val.)

Kviečiu šį sekmadienį (kovo 27 d.) 12:00 val. jungtis per Zoom programėlę, kartu gaminti ir pabendrauti.

DĖMESIO: 12 val. (valandą vėliau nei praėjusį kartą)

Jei norėsite gaminti kartu – iš anksto pasiruoškite produktus. Jų sąrašą rasite žemiau.??

Prisijungimo nuoroda: https://zoom.us/j/93218318663…

Meeting ID: 932 1831 8663

Passcode: 030174

??GAMINSIME:

1. Bolivinės balandos sėklų (kynvos) ir daržovių SALOTAS

2. Raudonųjų pupelių KUKULIUS su padažu

3. Nekeptą morkų PYRAGĄ su kreminiu anakardžių GLAISTU

Pasiruoškite šiuos PRODUKTUS:

1. Bolivinės balandos sėklų (kynvos) ir daržovių SALOTOMS:

▫️bolivinės balandos sėklų (kynvos – Quinoa)+ įvairių mėgiamų daržovių, pvz.:

▫️brokolio žiedynų

▫️cukinijos

▫️pomidorų

▫️saldžiosios paprikos

▫️porų

▫️ridikėlių

▫️citrinos sulčių – truputį

▫️alyvuogių aliejaus – truputį

▫️baziliko šviežio arba džiovinto (ar kitų mėgiamų prieskonių)

▫️česnako

▫️žalumynų

▫️druskos

+puodo brokoliui blanširuoti

Vienai porcijai reikės apie 50 g (50 ml) sausų bolivinės balandos sėklų (kynvos). Jas iš vakaro perplaukite ir per naktį palikite užmerktas. Ryte jas perskalaukite, užpilkite vandeniu, kad šiek tiek apsemtų, pavirkite kelias minutes ir palikite šiltoje vietoje išbrinkti.

PADAŽUI:

▫️žemės riešutų sviesto

▫️citrinos sulčių

▫️česnako

▫️druskos+panardinamo smulkintuvo

2. Raudonųjų pupelių KUKULIAMS :

▫️raudonųjų pupelių – virtų 250 g (1,5 stikl.)

▫️avižinių dribsnių – 45 g (90 ml)

▫️saulėgrąžų – 35 g (50 ml)

▫️svogūno – 1 vnt.

▫️česnako – 2 skilt.

▫️pomidorų pastos – 1 v. š.

▫️linų sėmenų – 1 v. š. sumaltų

▫️druskos – apie 0,5 a.š.

+ prieskonių:

▫️džiovintų svogūnų granulių – 1,5 a.š.

▫️džiovintų česnakų granulių – 1 a.š.

▫️rūkytos paprikos miltelių – 1 a.š (nebūtinai)

▫️raudonėlio – 1 a.š

+ smulkintuvo (su S formos peiliukais), kepimo skardos, kepimo popieriaus, orkaitės

PADAŽUI:

▫️daržovių sultinio arba vandens – 360 ml

▫️kokosų pieno riebaus – 80 ml

▫️pomidorų pastos – 60 g (apie 2 v.š.)

▫️krakmolo (arba miltų) – 1 v.š. (sutirštinimui)

▫️druskos

+prieskonių:

▫️kario – 1 a.š.

▫️džiovintų svogūnų granulių – 1 a.š.

▫️džiovintų česnakų granulių – 1 a.š.

▫️rūkytos paprikos miltelių – 1 a.š (nebūtinai)

+tarkuotos šviežio imbiero šaknies – 0,5 a.š. (jei norite aštresnio skonio)

3. Nekeptam morkų PYRAGUI:

▫️morkų – sutarkuotų su smulkia burokine tarka 2 stikl.

▫️graikinių riešutų – 2,5 stikl.

▫️datulių – 2 stikl.

▫️vanilės ekstrakto – apie 2 a.š.

▫️druskos – 1/4 a.š.

▫️cinamono – 1 + 1/4 a.š.

▫️imbiero – 3/4 a.š.

▫️muskato – žiupsn.

▫️kokoso miltų – 0,5 stikl. (galima keisti migdolų miltais)

▫️razinų – 1/4 stikl.

+ smulkintuvo (su S formos peiliukais), kepimo formos 18-23 cm skersmens

Kreminiam anakardžių GLAISTUI:

▫️anakardžių riešutų – 1 + 1/4 stikl.

▫️riebaus kokosų pieno ar grietinėlės – 0,5 stikl.

▫️citrinos sulčių – 2 v.š

▫️klevų sirupo – 3 v.š. (galima naudoti kokį nors kitą, pvz.: agavų)

▫️vanilės ekstrakto – 1 a.š.

+ panardinamo smulkintuvo, kepimo formos


Anakardžius pamirkykite karštame vandenyje 30 min – 1 val.

IKI SUSITIKIMO ?

SEZONINĖS MITYBOS YPATUMAI

▫️Lapkričio šaltis ir krituliai gali sukelti ne tik kosmetines odos ir plaukų problemas, bet ir išdžiovinti organizmo gleivines bei sutrikdyti joje gyvenančią mikroflorą, kuri daro įtaką mūsų imunitetui. Todėl lapkričio ir kitų ateinančių šaltųjų mėnesių laikotarpiu svarbu palaikyti imunitetą, didinti jo darbingumą ir rūpintis odos bei plaukų būkle.

▫️Mikroflora – tai mažos mūsų organizmo bakterijos, kurios palaiko imunitetą, optimalų virškinimą, gerą nuotaiką, energingumą, stabilų cukraus kiekį kraujyje, normalų svorį, ramų miegą ir dar daug ką.

✔️ Mikroflora lapkritį mėgsta sezoninius vaisius ir daržoves: obuolius, visų rūšių moliūgus, morkas, burokėlius, griežčius, ropes, įvairių rūšių kopūstus, krienus, salierų šaknis, ridikus, česnakus ir bulves. Daugelis jų, kartu su avižiniais dribsniais, žirneliais, pupelėmis ir kitais grūdiniais – ankštiniais produktais, tai prebiotikai, kurie maitina gerąsias bakterijas ir palaiko žarnyno gleivinės vientisumą.

⛔️ Šiuo sunkiu mikroforai metu stenkitės nevartoti maisto, kuris sutrikdo žarnyno florą ir sukelia uždegimines reakcijas. Tai rafinuotas cukrus, produktai, kurių sudėtyje yra konservantų, sintetinių priedų ir dažiklių; raudona mėsa, greitas maistas.

✔️ Svarbu sudaryti „spalvingą“ racioną iš visų turimų maisto produktų, kad mityba būtų turtinga maistingosiomis medžiagomis ir vitaminais, ir būtų palaikoma mikrofloros įvairovė.

✔️ Lapkričio mėnesį pats laikas prisiminti atsargas žiemai. Fermentuoti produktai – geriausias būdas palaikyti mikroflorą. Plati fermentuotų maisto produktų grupė tai raugintos daržovės, tokios kaip kopūstai ir panašiai. Šiuose produktuose esančios naudingos bakterijos maksimaliai pasieks žarnyną, atliks parengiamąjį maisto „virškinimą“, palengvindamos jo įsisavinimą. Be to, fermentacijos metu išskaidytos maistinės medžiagos tampa labiau prieinamos organizmui. Pavyzdžiui, raugintuose kopūstuose yra daugiau lengviau įsisavinamo C vitamino nei šviežiuose.

PASTABA:

?? Sezoniniai produktai – tai produktai užauginti ir nuimti jų nokimo sezono metu ir išsilaikę iki lapkričio švieži arba ruošinių pavidalu, užšaldyti arba džiovinti.

?? Iš sezoninių produktų galima paruošti daugybę patogių ir sočių rudens – žiemos patiekalų: sočios sriubų tyrės ir troškiniai, keptos daržovės ir patiekalai su ankštiniais augalais, vegetariški desertai, šildančios arbatos ir daugelis kitų.

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/osobennosti-sezonnogo-pitaniya/

SOJOS PUPELĖS – čempionės tarp ankštinių

? Japonų kalboje nėra fiziologinio termino „KARŠČIO BANGOS“ atitikmens, kuris perteikia moters karščiavimo pojūtį MONOPAUZĖS metu. Akivaizdu, kad taip yra ne todėl, kad Japonijos moterys nepatiria menopauzės, o paprasčiausiai todėl, kad išgyvena šį hormoninių pokyčių laikotarpį be SIMPTOMŲ. Be to, mokslininkai nustatė, kad japonės ir kinietės buvo mažiau linkusios į krūties VĖŽĮ. Tolimųjų Rytų vyrai taip pat turi sveiką reprodukcinę sistemą ir žemą CHOLESTEROLIO kiekį.

? Kaip gerai žinoma, rytų tautos didžiąją dalį baltymų gauna ne iš mėsos, o iš ankštinių augalų, tokių kaip soja, ir kiek mažiau iš žuvų. Sojos pupelės – pagrindinis produktas Kinijoje, kur jis auginamas daugiau nei 3’000 metų. VII mūsų eros amžiuje sojos pupelės buvo pradėtos valgyti Japonijoje. O į Europą atkeliavo tik po tūkstančio metų, XVII a.

SOJA yra kaloringa ir turtinga aktyviais komponentais, kurie paaiškina jos mitybines ir terapines indikacijas:

✅ MOTERŲ LIGOS: sojos ir sojos produktų vartojimas padeda moterims pagerinti hormonų pusiausvyrą dėka sojos izoflavonų (augalinių estrogenų). Teigiami rezultatai: 1. Mėnesinių ciklo reguliavimas, ypač moterims iki menopauzės. 2. Menopauzės simptomų palengvinimas: Reguliarus sojos ar sojos produktų, kuriuose gausu izoflavonų, vartojimas (tofu, sojų pienas arba gėrimas, sojų miltai, baltymų ekstraktas) padeda sušvelninti menopauzę lydinčius sutrikimus. 3. Krūties vėžio rizikos mažinimas: Pietų Kalifornijos universiteto (JAV) tyrimai parodė – kuo daugiau moteris valgo tofu, tuo mažiau rizikuoja susirgti pieno liaukų (krūties) vėžiu. Šis apsaugantis poveikis pastebėtas ir moterims, kurios jau pasiekė klimakterinį periodą ir nepasiekusioms. „Tofu“ yra sojos produktas, turtingiausias izoflavono tipo fitoestrogenų, po kurio seka sojos pienas (gėrimas).

✅ VYRŲ LIGOS: Įdomu tai, kad sojoje esantys fitoestrogenai turi tą patį teigiamą poveikį, kaip ir įprastas estrogenas, tačiau be šalutinio poveikio. Tai galioja tiek moterims, tiek vyrams. Vyrai, reguliariai vartojantys soją, turi daug privalumų:

1. Sumažėja prostatos vėžio rizika: Japonijos vyrai rečiau miršta nuo prostatos vėžio dėl vartojamų sojos produktų (tofu).

2. Sumažėjusi širdies priepuolio rizika: sojoje esantys fitoestrogenai užkerta kelią arterosklerozei ir pagerina širdies ir arterijų sveikatą.

✅ Padidėjęs CHOLESTEROLIO kiekis: Nustatyta, kad reguliariai vartojant soją ir sojos produktus, sumažėja bendras cholesterolio kiekis kraujyje.

✅ ATEROSKLEROZĖ: anksčiau manyta, kad arterijų sienelių sukietėjimo procesas yra negrįžtamas. Bet nustatyta, kad dėl sojos veikimo arterijos tampa elastingesnės ir plataus spindžio. Tai gera žinia tiems, kurie kenčia nuo arterosklerozės ir dėl to sumažėjusio kraujotakos vainikinėse, smegenų, klubinėse ir kitose arterijose.

✅ TROMBOZĖ: Įrodyta, kad sojos genisteinas apsaugo nuo kraujo krešulių susidarymo arterijose, sulėtindamas trombino gamybą ir trombocitų sulipimą. Trombo arba krešulio susidarymas arterijoje yra rimčiausia arterosklerozės pasekmė. Koronarinės arterijos trombozė sukelia širdies priepuolį. Smegenų arterijų trombozė sukelia insultą.

✅ OSTEOPOROZĖ: gausus gyvūninių baltymų vartojimas skatina kalcio išplovimą su šlapimu ir yra pripažintas vienu iš pagrindinių veiksnių, skatinančių osteoporozę. Kita vertus, sojos baltymai stabdo kalcio išplovimą ir padidina kaulų mineralizaciją ir tankį. Šis poveikis ypač pastebimas moterims menopauzės metu. Prie to prisideda estrogeninis sojos izoflavonų poveikis.

✅ INKSTŲ napakankamumas: sojos baltymai netrukdo inkstų funkcijai, taip kaip gyvūniniai baltymai. Mėsą pakeitus sojos produktais, inkstų funkcija pagerėja ir esant inkstų nepakankamumui, ir esant nefrozei.

✅ KŪDIKIŲ mityba: sojos suteikia vaiko organizmui aukštos kokybės baltymų, kurie gali adekvačiai patenkinti vaiko mitybos ir vystymosi poreikius. Tais atvejais, kai kūdikiams skiriami mišiniai sojos pagrindu (dėl pieno netoleravimo), dažniausiai jie praturtinami aminorūgštimi metioninu.

✅ Sumažina VĖŽIO riziką: Nacionalinis vėžio institutas (JAV) didelį dėmesį skiria sojos ir sojos produktų priešvėžiniam poveikiui. Kasdien valgant sojos produktus, sumažėja krūties, storosios žarnos, tiesiosios žarnos, prostatos ir plaučių vėžio rizika.

Išsamiau apie SOJOS pupelių SUDĖTĮ:

? BALTYMAI: Soja yra turtingiausias natūralus baltymų šaltinis. Joje yra 36,5%. Tai yra daugiau nei mėsoje (20%) ir kiaušiniuose (12,5%).

Soja suteikia puikią baltymų kokybę ir suteikia reikiamų amino rūgščių suaugusiojo ir vaiko organizmui. Dažniausiai ankštinių augalų baltymuose trūksta aminorūgšties metionino. Sojos baltymai šios aminorūgšties turi pakankamai, kad patenkinti suaugusio žmogaus poreikius (bet ne kūdikių). Biologinė sojos baltymų vertė panaši į mėsos baltymus. Prancūzijos nacionalinio agronominių tyrimų instituto atlikti eksperimentai parodė, kad sojos baltymus organizmas virškina ir absorbuoja taip pat lengvai, kaip karvės pieno baltymus.

? RIEBALAI: Skirtingai nuo kitų ankštinių augalų, pavyzdžiui, pupelių ar lęšių, kuriuose yra mažiau nei 1% riebalų, sojos pupelių riebumas gali siekti 19,9%. Didžiąją dalį sojos riebalų sudaro nesočiosios riebiosios rūgštys, jos padeda sumažinti cholesterolio kiekį organizme.

? ANGLIAVANDENIAI: Jie sudaro 20,9% sojos svorio ir susideda iš įvairių oligasacharidų, sacharozės ir nedidelio kiekio krakmolo. Skirtingai nuo kitų ankštinių augalų, pavyzdžiui, lęšiuose, pupelėse, mung pupelėse (spindulinės pupuolės) ar adzuki (japoninės pupuolės), kuriuose gausu krakmolo, sojoje jo yra labai mažai. Todėl ją gerai toleruoja diabetikai.

? VITAMINAI: Gausu vitamino В1, В2, mažiau – В6 ir E. Tačiau, kaip ir kituose ankštiniuose augaluose (išskyrus daigintą), sojoje yra nedaug vitamino C ir joje yra labai mažai provitamino A.

? MINERALAI: Sojoje yra daug mineralinių medžiagų. Soja turtinga geležimi. Nors sojoje yra neheminė geležis, organizmas ją gerai absorbuoja, jei kartu su soja valgote kelis šviežius vaisius ir daržoves, kuriuose gausu vitamino C. Sojoje taip pat gausu fosforo, magnio, kalio ir kalcio. Kita vertus, sojos pupelėse praktiškai nėra natrio – mineralo, skatinančio skysčių kaupimąsi audiniuose. Todėl soja yra tinkamas maistas sergant širdies ir kraujagyslių ligomis. Soja yra geras mikroelementų – vario, cinko ir mangano – šaltinis.

? LĄSTELIENA (skaidulos): Sojoje yra 9,3% skaidulų, daugiausia tirpios. Tačiau kai kuriuose sojos gaminiuose yra daug mažiau ląstelianos (tofu – tik 1,2%). Skaidulos prisideda prie reguliaraus virškinamojo trakto funkcionavimo ir sumažina cholesterolio kiekį.

? FITOCHEMINĖS MEDŽIAGOS: Sojos pupelėse yra daugybė fiziologiškai aktyvių cheminių medžiagų. Kai kurios iš jų laikomos fitocheminėmis medžiagomis. Šių medžiagų atradimas buvo didžiausia pastarųjų metų mitybos mokslo pažanga. Labiausiai vertos dėmesio:

?? IZOFLAVONAI: Tai yra svarbiausi fitochemikalai sojoje, dėka jų soja turi tiek daug vaistinių savybių. Izoflavonai yra viena iš fitoestrogeno rūšių. (Tai yra augalinės kilmės moteriškas hormonas.) Jis pasižymintis panašiomis į estrogeną savybėmis, tačiau be nepageidaujamo šalutinio poveikio.

?? FITOSTEROLIAI: Šios medžiagos yra panašios į cholesterolį, tačiau yra augalinės kilmės. Jie blokuoja maiste esančio cholesterolio įsisavinimą ir taip sumažina jo kiekį kraujyje.

?? PROTEAZIŲ INHIBITORIAI: Jų yra daug termiškai neapdorotoje sojoje, jie yra toksiški ir pripažinti anti-mitybiniu faktoriumi. Apdirbtoje sojoje (mirkytoje, virtoje, fermentuotoje) jų koncentracija labai sumažėja. Nedideliais kiekiais jų yra ir virtoje sojoje ar jos produktuose, jie turi vertingą priešvėžinį poveikį.

?? FITINO RŪGŠTIS: daugiausia jo yra javuose, taip pat ir sojos pupelėse. Nors ji trukdo absorbuoti geležį ir kitus mineralus, tačiau sugeba neutralizuoti kancerogenų, esančių maiste, veikimą. Mirkymas, daiginimas, fermentavimas, virimas padeda sumažinti fitino rūgšties kiekį!!!

A~P~I~B~E~N~D~R~I~N~K~I~M~E

NEGATYVŪS SOJOS ASPEKTAI:

? Šlapimo rūgštis: Visi ankštiniai turi purinų. Purinų medžiagų apykaitos rezultatas – šlapimo rūgštis. Purinai gaminami organizme ir gaunami su maistu. (Purinų gausu: kai kuriose jūros gėrybėse, mėsoje ir jos subproduktuose.) Didžioji šlapimo rūgšties dalis nekenksmingai ištirpsta kraujyje dar prieš nukeliaudama į inkstus, ir iš organizmo pašalinama. Šlapimo rūgštis iš sojos nekenkia sveikatai, ypač jei mityba turtinga daržovėmis, kurios šarmina šlapimą ir palenvina jos išplovimą.

? Anti-mitybinis faktorius: Visuose termiškai neapdotuose ankštiniuose augaluose yra toksinių medžiagų. Soja nėra išimtis. Jie yra žinomi kaip antimitybiniai veiksniai, nes trukdo absorbuoti kitas maistines medžiagas. Laimei, priešmitybiniai sojos veiksniai iš dalies arba visiškai išnyksta, apdorojant jį vienu iš šių būdų:

– Mirkymas vandenyje ir virimas

– Fermentacija

– Daiginimas ir terminis apdorojimas

– Pramoninis perdirbimas

? Vitamino B12 trūkumas: Sojos pupelėse nėra vitamino B12, kaip ir visuose augalinės kilmės produktuose. Dauguma parduodamų sojos produktų praturtinami šiuo vitaminu. Maitinantis tik augaliniu maistu, vit. B12 reikia vartoti papildomai.

? Labai mažas provitamino A ir vit. C kiekis: Soją ir sojos produktus visada reikėtų papildyti šviežiais vaisiais ir daržovėmis, kuriose gausu provitamino A (karotino) ir vitamino C. Vitaminas C, be kitų funkcijų, palengvina geležies absorbciją iš sojos.

? Alergija: Sojos vartojimas retai sukelia alergiją. Tačiau sojų pupelių žiedadulkės ypač jautriems asmenims gali sukelti stiprią kvėpavimo takų alergiją.

? Meteorizmas: Sojoje, kaip ir visuose ankštiniuose augaluose, pupelių luobelėje yra oligosacharidų tipo angliavandeniai, dėl kurių žarnose kaupiasi dujos. Mirkymas ir virimas pašalina daugumą šių elementų.

? Genetiškai modifikuotos sojos: Dar nėra pilnai ištirta genetiškai modifikuotos sojos galimybė sukelti sveikatos problemų. Tačiau jos auginimas gali kelti grėsmę gamtai, bendrai aplinkai. Dėl saugumo rinkitės nemodifikuotą soją*. Pagal ES reikalavimus maisto produktai, kurių sudėtyje yra GMO, privalo būti ženklinami*.

POZITYVŪS SOJOS ASPEKTAI:

? Vėžys: Sojų valgymas sumažina įvairių rūšių vėžio riziką, ypač: krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio.

? Arterosklerozė: Reguliarus sojos vartojimas neleidžia susiaurėti ir sukietėti arterijoms, kas vadinama arteroskleroze.

? Širdis: Sumažina koronarinės trombozės ir širdies priepuolio riziką. Reguliariai vartojant soją, išvengiama arterosklerozės ir skystinamas kraujas, o tai pagerina kraujotaką vainikinėse arterijose.

? Kaulai: Soja padidina kalcio koncentraciją ir užkerta kelią osteoporozės vystymuisi dėl izoflavonų, panašių į estrogeno, poveikio. Moterims, ypač menopauzės laikotarpiu, sojos remineralizuojantis gebėjimas yra ypač naudingas.

? Teikia baltymus: – Dideliais kiekiais (daugiau nei bet kuris kitas augalinis produktas). – Puiki biologinė kokybė (puikiai pakeičia gyvūninius baltymus). – Pagerina kitų baltymų, tokių kaip kukurūzai ar kviečiai, kokybę. – Lengvai virškinamas ir absorbuojamas.

? Cholesterolis: Sojoje gausu nesočiųjų riebalų rūgščių, kurios padeda sumažinti cholesterolio gamybą organizme.

? Menopauzė: Soja sumažina nemalonius simptomus dėl izoflavonų – augalinių hormonų, kurie iš dalies pakeičia natūralius kiaušialąstėse gaminamus hormonus. Sumažėjusi estrogeno gamyba menopauzės metu yra vienas iš nemalonumų, kuriuos patiria daugelis moterų per šį gyvenimo laikotarpį, priežasčių.

?? Norint pasiekti teigiamą poveikį, kasdien pakanka vienos sojos porcijos keletos mėnesių bėgyje. Viena sojos porcija – 1 stiklinė sojos pieno arba pusė stiklinės virtų sojos pupelių, tofu.

✅ Kad užtikrinti įvairių medžiagų balansą organizme, kasdien valgykite įvairų augalinį maistą, gerkite pakankamai vandens, laiku pailsėkite, kvėpuokite grynu oru, judėkite ir džiaukitės gyvenimu.

*Pagal ES reikalavimus bet kokie GM maisto produktai ir pašarai, kurių sudėtyje yra GMO, kurie susideda arba yra pagaminti iš GMO, privalo būti ženklinami, išskyrus atvejus, kai GM medžiagų kiekis neviršija 0,9 proc. (https://www.europarl.europa.eu/…/klausimai-ir-atsakymai…)

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

PATARIMAI, kaip gaminti NAUDINGAS SRIUBAS

Iš pirmo žvilgsnio sriubą pasigaminti lengva. Tačiau svarbu, kad ji suteiktų naudos ir žvalumo mūsų kūnui. Todėl pasidalinsime naudingų ir skanių sriubų gaminimo taisyklėmis.

? DARŽOVIŲ sriubos yra geresnės nei mėsos ar žuvies sriubos. Alternatyva – aromatingas daržovių sultinys! Norėdami tai padaryti, stambiai supjaustykite daržoves, šaknis, stiebus, įdėkite į verdantį vandenį, užvirkite, sumažinkite ugnį ir virkite, kol daržovės suminkštės. Naudokite morkas, pastarnokus, salierus, petražoles, krapus, cukinijas. Svogūnai ir česnakai dedami nenulupti, tai suteiks ypatingą spalvą ir aromatą. Grybai, ypač džiovinti, suteiks pikantiškumą. Jei norite žuvies skonio, į sriubą įdėkite jūros dumblių Wakame, Nori ar kitų. Negaminkite maisto „ateičiai“: ilgai laikant ir šildant vitaminų kiekis patiekaluose mažėja.

? Sriubos KONSISTENCIJA turi būti tiršta, ne vandeninga. Mums reikia maisto, o ne vandens. Daržovių sultiniai turėtų tik šiek tiek padengti sudedamąsias dalis.

? Produktus DĖKITE Į VERDANTĮ skystį tam tikra seka, kad išsaugotume vitaminus, makro ir mikroelementus.

? DARŽOVIŲ SMULKINIMAS. Kuo stambiau supjaustome daržoves, tuo mažiau prarandame maistingųjų medžiagų. Jei ruošiate tyrės sriubą, sutrinkite tik dalį daržovių. Dantims taip pat reikia darbo. Pilno grūdo skrebučiai, ar tiesiog padžiovinta duona – būtų geras priedas.

? TERMIŠKAI APDOROKITE uždengę, siekiant išsaugoti vitaminus. Nepervirkite, palikite daržoves šiek tiek traškias.

? KEPINIMAS. Jei norite sriubą paskaninti kepintais svogūnais ar kitomis daržovėmis, vietoj kepinimo geriau jas troškinkite “sote” metodu. Tai leis aliejui neįkaisti virš vandens virimo temperatūros – 100°C. Svogūną supjaustykite, pasūdykite, sumaigykite ir patroškinkite keletą minučių uždengus (jei pradės degti, įpilkite truputį vandens ar sultinio), pridėkite morkų ir galiausiai truputį aliejaus. Palikite pastovėti porai minučių, kad aliejus įsigertų į daržoves. Neapsunkinkite sriubos riebalų pertekliumi, daugiausia iki 5g 250g porcijai. (Įpratę, sriubas galime skanauti ir visiškai be aliejaus ar kitų pridėtinių riebalų!)

? KAD sriuba BŪTŲ SOTI, pridėkite gerai išvirtų ankštinių (pupelių, žirnių, lęšių). Išmirkytus ankštinius virkite atskirai nedideliame kiekyje vandens, 2-3 kartus nupilant vandenį ir užpilant šaltu.

? NENAUDOKITE RAFINUOTŲ produktų sriuboms ruošti: šlifuotų (baltų) ryžių, manų kruopų, rafinuoto augalinio aliejaus.

? PRIESKONIAI. Norėdami suteikti unikalų skonį savo patiekalui, naudokite kalendras, čiobrelius, lauro lapus, dašį, petražoles, rozmarinus, krapus, salierus, baziliką, česnaką, mėtas, juozažolę, vaistinę gelsvę, saldžiasias paprikas, pastarnoką, ciberžolę, šafraną, kadagį ir kt. Sausi prieskoniai (džiovinti) pridedami virimo pradžioje, o žali – į paruoštą patiekalą.Patiekiant ir ruošiant geriau nenaudoti medžiagų, kurios dirgina švelnią skrandžio gleivinę, nervų sistemą ir dėl to žymiai sužadina apetitą. Įvairių nesveikų padažų, konservų ir produktų, kuriuose yra acto, dirbtinių kvapiųjų medžiagų, dažiklių ir skonio stipriklių. Geriau nenaudokite aštrių prieskonių: gvazdikėlių, muskato riešuto, aitriųjų paprikų, pipirų.? DRUSKA. Druskos norma 1 litrui skysčio yra apie 1 nepilnas arbatinis šaukštelis (sveikiau bus ir mažiau). Daržovių sultinyje esantys prieskoniai padės sumažinti druskos kiekį. Norėdami skonio, panašaus į kiaušinio, galite naudoti juodą indišką. Sriubą geriau pasūdyti virimo pabaigoje, kai pagrindiniai produktai joje yra ką tik išvirę ir sugeba tolygiai pasisavinti druską.

? PAGARDAI. Paruoštą patiekalą galite pagardinti savo pasigamintą augaline grietine, nesaldintu jogurtu, citrinos sultimis, alyvuogėmis, kaparėliais. Sriubą galite praturtinti maltais linų sėmenimis arba linų ir sezamo mišiniu.

? PATIEKIMO TEMPERATŪRA. Remiantis mūsų kūno fiziologija, visų sriubų patiekimo temperatūra turėtų būti ne per šalta ir ne per karšta, bet maždaug mūsų kūno temperatūros. Priešingu atveju mūsų kūnas praras papildomą energiją maisto sušildymui ar vėsinimui, o tai sulėtina virškinimą. Per karštas maistas degina burnos ir virškinamojo trakto gleivinę.

? PORCIJOS DYDIS. Optimalus maisto kiekis, suvalgytas vienu metu nuo 500-700g, todėl paskaičiuokite, kiek jums reikia suvalgyti kiekvieno patiekalo.

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM