Ką sako mokslas apie baltymus ir inkstų akmenis?
Prieš kurį laiką viena moteris paklausė manęs: „Ar jums nebaugu valgyti tiek daug ankštinių? Juk nuo jų gali susidaryti inkstų akmenys.“ Tai gana dažnai pasitaikantis įsitikinimas, bet ar jis pagrįstas? Pažiūrėkime, ką rodo moksliniai tyrimai.
Kas iš tiesų lemia inkstų akmenų susidarymą?
Dažniausia akmenų forma yra kalcio oksalato akmenys. Jie susidaro, kai šlapime susikaupia per daug oksalatų, kalcio ar kitų medžiagų, kurios gali kristalizuotis.
Riziką padidina:
- per mažas skysčių vartojimas,
- didelis gyvūninių baltymų kiekis,
- didelis natrio (druskos) kiekis,
- mažas citratų kiekis šlapime,
- labai rūgštus šlapimas.
O kaip su ankštiniais?
Ankštiniai (lęšiai, pupelės, avinžirniai) turi tam tikrą kiekį oksalatų, tačiau tai ne pirmaeilis veiksnys. Dažniau inkstų akmenys formuojasi dėl netinkamos visos mitybos struktūros, o ne dėl konkretaus produkto.
Be to, daug oksalatų turi ir špinatai, burokėliai, rabarbarai, kakava, o ne tik ankštiniai. Vien tik oksalatų kiekis nesprendžia rizikos, jei apskritai mityba subalansuota.
Didžiausia rizika – gyvūniniai baltymai
Naujausi tyrimai rodo, kad gyvūniniai baltymai (mėsa, žuvis, kiaušiniai):
- rūgština šlapimą,
- padidina kalcio išskyrimą su šlapimu,
- mažina apsauginių citratų kiekį,
- skatina šlapimo rūgšties akmenų formavimąsi.
Tai ne teorija. Tyrimuose, kur lyginami augalinio ir gyvūninio baltymo šaltiniai, akivaizdu: kuo daugiau gyvūninio baltymo, tuo didesnė inkstų akmenų rizika. Tuo tarpu augalinis baltymas tokio poveikio nesukelia.
Kalcis ir inkstų sveikata – ar būtini pieno produktai?
Kalcis dažnai minimas, kai kalbama apie inkstų akmenis – jis gali būti apsauginis, jei vartojamas su maistu, tačiau rizikingas, kai vartojamas per daug su papildais ar kartu su daug druskos.
Augalinėje mityboje kalcio galima gauti iš tofu su kalcio sulfatu, chia sėklų, sezamų (ypač mirkytų), brokolių, kopūstų, petražolių, džiovintų dilgėlių. Net jei kiekis nėra didelis, apsauginį vaidmenį dažnai atlieka visa mitybos struktūra.
Vanduo, citrinos sultys (30–60 ml per dieną), mažiau druskos ir perdirbtų produktų – visa tai palaiko sveiką šlapimo terpę ir saugo nuo akmenų.
Jei citrinos netinka, galima naudoti apelsinų sultis ar dilgėlių, garšvų, kiaulpienių arbatas. Svarbiausia – paprasta, natūrali mityba be gyvūninių baltymų pertekliaus.
Valgant augalinį maistą, įskaitant ankštinius, galima visavertiškai aprūpinti organizmą maistinėmis medžiagomis ir kartu sumažinti inkstų akmenų riziką. Daug svarbiau – subalansuota, įvairi ir natūrali mityba bei sveiki gyvenimo įpročiai, kurie kartu padeda saugoti inkstus.
Kaip saugoti inkstus laikantis augalinės mitybos?
- Gerkite 2–2,5 litro vandens per dieną.
- Ribokite druskos vartojimą.
- Gaukite kalcio iš augalų.
- Naudokite citrinos sultis – jos didina citratų kiekį.
- Nepadauginkite oksalatų turinčių produktų, tokių kaip špinatai, rabarbarai ar kakava.
- Ribokite perdirbtus maisto produktus.
Išvada
Vengti ankštinių dėl baimės susirgti inkstų akmenlige – tai neteisinga kryptis. Rizika akivaizdžiai padidėja tada, kai baltymai gaunami iš mėsos, kiaušinių, žuvies, o ne iš augalinio maisto.
Ankštiniai yra ne tik saugus ir vertingas baltymų šaltinis – jie gali būti viena iš priežasčių, kodėl augalinė mityba padeda apsaugoti inkstus. Tinkamai sudėliota augalinė mityba gali ne tik sumažinti inkstų akmenų riziką, bet ir pagerinti visos šlapimo sistemos veiklą.
Naudingi šaltiniai ir tyrimai
