Šiandien vis daugiau žmonių pastebi, kad tam tikras maistas ar aplinkos veiksniai sukelia nemalonių pojūčių – pilvo pūtimą, nuovargį, galvos skausmą, odos bėrimus, slogą, akių niežulį ar net kosulį. Tačiau atlikus kraujo ar alergijos tyrimus dažnai pasakoma: „Alergijos nerasta“. Kyla klausimas – tai iš kur tie simptomai?
Taip yra todėl, kad egzistuoja ne viena, o kelios skirtingos organizmo reakcijos į maistą ar aplinką. Viena iš jų – tikra alergija, kita – maisto netoleravimas ar jautrumas. Tai nėra tas pats, tačiau abi būklės gali stipriai paveikti savijautą.
Kas yra alergija?
Alergija – tai imuninės sistemos reakcija į medžiagą, kuri pati savaime nėra pavojinga (žiedadulkes, riešutus, pieno baltymus ir kt.). Imuninė sistema sukuria specifinius IgE antikūnus, kurie prisitvirtina prie imuninių ląstelių odoje, akyse, nosyje ar plaučiuose. Kai tas pats alergenas vėl patenka į organizmą, šios ląstelės išskiria histaminą – atsiranda čiaudulys, niežulys, ašarojimas, bėrimai, patinimai, o retais atvejais – ir dusulys ar anafilaksija.
Alergijos simptomai dažniausiai pasireiškia greitai – per kelias minutes ar valandą. Alergijas tiria alergologai, o diagnozei patvirtinti atliekamas odos dūrio testas (prick testas) arba IgE antikūnų tyrimas kraujyje.
Kas yra maisto netoleravimas?
Maisto netoleravimas – tai reakcija, kuri nebūtinai susijusi su imunine sistema. Ją gali sukelti:
- fermentų trūkumas (pvz., laktozės netoleravimas),
- mikrobiotos disbalansas arba dirglus žarnynas,
- lėtinis uždegimas ir padidėjęs žarnyno pralaidumas,
- histamino perteklius maiste.
Simptomai atsiranda lėčiau – po kelių valandų ar net kitą dieną. Tai gali būti pilvo pūtimas, viduriavimas ar užkietėjimas, nuovargis, migrena, sąnarių maudimas, odos bėrimai ar „smegenų rūkas“. Tai nepavojinga gyvybei, bet gali labai pabloginti gyvenimo kokybę. Ir svarbiausia – tokio tipo reakcijos dažnai nesimato alergijos tyrimuose.
Kaip atskirti: alergija ar netoleravimas?
- Alergija – greita, aiški, patvirtinama tyrimais.
- Netoleravimas – lėtas, priklauso nuo suvalgyto kiekio, tyrimuose dažnai nematomas.
Eliminacinė dieta – patikimiausias būdas tai išsiaiškinti
Jei įtariama, kad kažkuris maistas sukelia simptomus, galima taikyti eliminacinę dietą:
- Pašalinti įtartinus produktus 2–6 savaitėms.
- Jei savijauta pagerėja – pradėti grąžinti produktus po vieną.
- Stebėti 3–4 dienas, ar pasireiškia reakcija (virškinimas, oda, energija, nuotaika ir kt.).
Reakcijos gali atsirasti po kelių valandų, kitą dieną arba net po 2–3 parų, todėl svarbu testuoti tik po vieną produktą vienu metu.
O kaip dėl IgG testų?
Kai kurios laboratorijos siūlo maisto jautrumo (IgG) tyrimus. Jie nerodo alergijos ir nepatvirtina, kad produktas būtinai netinka. Padidėjęs IgG niekada nereiškia automatiškai „blogo“ produkto. Kartais tai tik ženklas, kad organizmas dažnai susiduria su tuo maistu. Tačiau jei žarnyno barjeras pažeistas ar imunitetas dirba per aktyviai, reakcija į net ir visai tinkamą maistą gali būti stipresnė. Todėl svarbu ne vien skaičius tyrime, o reali organizmo reakcija, stebint maistą išėmus ir vėl įvedus. IgG rodo tik tai, kad imuninė sistema susidūrė su tam tikru maisto baltymu – tai gali būti visiškai normali organizmo reakcija, ypač jei produktas dažnai valgomas.
Kam tai gali padėti?
Jei žmogus jaučiasi blogai, bet nežino nuo ko pradėti eliminacinę dietą, IgG testas gali padėti išsirinkti produktus, kuriuos verta pirmiausia išbandyti išimant. Tačiau galutinį atsakymą vis tiek duoda ne testas, o kūno reakcija, kai produktas pašalinamas ir vėl įvedamas.
Kodėl tai aktualu autoimuninių ligų atveju?
Sergant autoimuninėmis ligomis dažniausiai problema nėra alergija. Dažniau tai susiję su padidėjusiu žarnyno pralaidumu, imuninės sistemos hiperaktyvumu ir mikrobiotos sutrikimais. Todėl daugeliui padeda ne antihistamininiai vaistai, o priešuždegiminė, eliminacinė mityba.
Pabaigai
Alergija ir maisto netoleravimas – tai skirtingos būklės, bet abi gali trikdyti gyvenimą. Ne visada kraujo tyrimai paaiškina, kodėl žmogus jaučiasi blogai – kartais tik stebint savo savijautą galima suprasti, kuris maistas tinka, o kuris – ne. Todėl verta neskubėti, įsiklausyti į kūno siunčiamus signalus ir su atsakomybe rūpintis tuo, kas mums patikėta.
„Nieku per daug nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui. Ir Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje.“
(Filipiečiams 4, 6–7)
Rekomenduojami šaltiniai:
- Food Allergy and Intolerance: A Narrative Review on Nutritional Aspects (2021 m.)
- Food Intolerances (2019 m.)
- Food Hypersensitivity: Distinguishing Allergy from Intolerance, Main Features (2022 m.)
- American Academy of Allergy, Asthma & Immunology (AAAAI) – „Food Intolerance vs Food Allergy“
- Elimination Diets ‑ StatPearls.
