Pati svarbiausia ląstelės dalis – 2 dalis

~Ląstelės paslaptis -2 dalis~

Tęsiame toliau pažintinę kelionę po ląstelės “miestą”? ??.

▫ Betyrinėdami priartėjome prie paties ląstelės centro ir sustojome prie miesto “merijos”. Šis didingas statinys vadinamas ląstelės branduoliu. Iš išorės jis padengtas tankia dviejų sluoksnių membrana, kurioje matomos mažos poros. Per šias skylutes vyksta medžiagų apykaita tarp branduolio ir citoplazmos. Įsiskverbę į vidų per vieną iš porų, patenkame į chromosomų pasaulį.

▫ Kiekvienoje ląstelėje yra 46 chromosomos. Chromosoma – tai ilga gija, kuri tarsi serpantinas susukta į spiralę. Jei išvyniosite vieną chromosomą, jos ilgis bus didesnis nei žmogaus ūgis. Chromosomos gija vadinama DNR. Būtent DNR specialaus kodo pavidalu saugomas didžiulis kiekis informacijos apie visą ląstelę ir visą organizmą. Nedidelė DNR atkarpa vadinama genu. Kiekvienas genas atsakingas už tam tikrą funkciją ir gali veikti skirtingu laiku. Kai kurie genai veikia nuolat, kai kurie veiks po tam tikro laiko, o kai kurie miegos visą gyvenimą. Pavyzdžiui, vaikas gimsta mėlynomis akimis, tada po 9 mėnesių pradeda veikti genai, atsakingi už tamsią akių spalvą, ir netrukus rainelė tampa ruda. Branduolyje esantys genai – tai svarbiausia ląstelės dalis. Juos galima palyginti su įdiegimo programa kompiuteryje. Jei programa sutrinka, tada iš dalies arba visiškai pažeidžiamos ląstelės funkcijos. Branduolyje yra dar mažas branduolėlis – tai lyg ląstelės miesto „meras“.

⛔ Genams didelę grėsmę kelia virusai. Virusas – tai nedidelis genas, kuris į organizmą patenka per orą arba per kraują, įsiskverbia į ląstelės branduolį ir nepastebimai integruojasi į chromosomą. Palaipsniui virusas priverčia kitus genus dirbti sau. Dėl šios priežasties chromosomos nepaklūsta pirminei programai, o pradeda sintetinti kitus virusus, kurie greitai užpildo ląstelę. Kai ląstelė nebesutalpina visų virusų, jos membrana plyšta ir ši nedidelė armija stoja į mūšį, užgrobdama vis naujus ir naujus ląstelių miestus.

⛔ Ne mažiau pavojingi chromosomoms ir ląstelių kancerogenai, pavyzdžiui, ultravioletinės spinduliuotės perteklius, cigarečių dūmai, alkoholio skilimo produktai, cheminės medžiagos ir kt. Kancerogenai daro tiesioginį žalingą poveikį ląstelės branduoliui, sukeldami chromosomų mutacijas (struktūros pokyčius). Dėl tokios mutacijos ląstelės pradeda nekontroliuojamai dalytis ir greitai miršta. Dėl to išsivysto gyvybei pavojingas navikas. Jautriausios kancerogenų poveikiui yra ląstelės, kurios yra nuolatiniame dalijimosi procese, – tai vidaus organų gleivinė, oda ir kaulų čiulpai.

❗Ląstelių chromosomoms reikia poilsio ir atsistatymo. Jei jos pažeidžiamos, „remonto komanda“ pakeičia genų fragmentus ?. Šis procesas efektyviai vyksta MIEGO metu. Jei pakankamai nesiilsime, mūsų genai nebus pilnai atstatyti. Kai kurios augaluose esančios medžiagos apsaugo ląstelių DNR. Tai folio rūgštis (folacinas – vitaminas B9), kuri yra šviežiuose vaisiuose, daržovėse ir žalumynuose. Termiškai apdorojant produktus, folio rūgšties kiekis sumažėja mažiausiai perpus. Todėl labai svarbu vartoti šviežius augalus.

✔️Sužinoję ląstelės sandaros paslaptį, PASIRŪPINKIME savo organizmu. Mes sudaryti iš milijardų ląstelių, kurios nuolat atsinaujina ir dalijasi. Bet tai nevyksta savaime, juk Dievas nuolatos palaiko mumyse gyvybę. Netrukdykime Jam, teršdami savo organizmą ir pažeisdami sveikatos įstatymus. Leiskime VIEŠPAČIUI mūsų organizme ir gyvenime atskleisti Jo palaiminimų PILNATVĘ ?.

??“Tavo Artume – džiaugsmo pilnatvė, tavo dešinėje – amžina linksmybė.” (Psalmių 16:11)

??“Tavo pažinimas man per nuostabus, per gilus, aš negaliu jo pasiekti.” (Psalmių 139:6)

Šaltinis: Aleksej Chacinskij „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”

1 dalį skaitykite ČIA.

Kaip būti lieknu ir energingu

❗Mūsų kūno raumenų masės kilogramas „sudegina“ daugiau (apie keturis kartus) kalorijų nei riebalų masės kilogramas – net ir kai nieko neveikiame.

Todėl žmonės, turintys didesnę raumenų masę, turi didesnį kalorijų poreikį. Raumeningesni žmonės netgi gali suvartoti daugiau kalorijų per dieną ir vis tiek išlaikyti savo kūno svorį, o žmonės, kurių kūno riebalų procentas didesnis, priaugs svorio, jei sunaudos daugiau kalorijų.

❗Be to raumenys daro jus jautresnius insulinui, o tai reiškia, kad esate hormoniškai sveikesni, o suvalgytas maistas greičiausiai bus sudegintas kaip energija arba kaupsis raumenyse, o ne riebaliniame audinyje. Taigi, du žmonės, valgantys tą patį maisto kiekį:

▫ daugiau raumenų turintis žmogus labiau linkęs jį kaupti raumenyse arba sudeginti kaip energiją,

▫ o daugiau riebalų turintis žmogus turi didesnę tikimybę, kad jis pateks į riebalų atsargas.

??Norite būti lieknesni ir sveikesni, didinkite raumenų masę!

??Būtinas fizinis aktyvumas! Taip sudeginsite daugiau kalorijų ?.

Judėkime su džiaugsmu ?

Šaltinis: https://thestrongkitchen.com/blog/post/how-many-calories-does-it-take-to-build-a-pound-of-muscle

Ląstelės paslaptis – 1 dalis

Biologinį terminą ląstelė (angl. cell) pirmasis pavartojo Robertas Hukas. 1665 m., tyrinėdamas kamštinę medieną mikroskopu, jis pastebėjo, kad ji susideda iš ląstelių, kurios jam pasirodė panašios į vienuolyno celes. Iš čia kilo pavadinimas “cell” – ląstelė. Šiandien elektroninio mikroskopo pagalba gerai ištirta visų gyvų organizmų ląstelių sandara.??Pažvelkime į nuostabų ląstelės miestą ir atraskime mūsų organizmo mikrokosmosą❗

▫ Naudodami mikroskopą, kuris padidina objektą milijoną kartų, priartėjame prie ląstelės ir pastebime, kad ji iš visų pusių yra apsupta tvirta membrana. Ląstelės membranoje yra daug „muitinės postų“, kuriuose reguliuojamas įvairių medžiagų pasisavinimas ir išskyrimas. Išilgai membranos išsirikiavę „pasieniečiai” – baltyminiai receptoriai. Kai ląstelei reikalingos medžiagos priartėja prie „kontrolinio posto“, receptoriai jas apžiūri ir atidaro „užkardą“. „Vidaus transporto“ pagalba gautos medžiagos gabenamos į galutinę paskirties vietą.

▫ Judėjimas ląstelėje vyksta sklandžiai ir tyliai, nes jos viduje yra į želė panaši medžiaga – citoplazma, kurioje yra visos ląstelių struktūros (organelės). Ląstelės vientisumą ir formą palaiko gijos. Ši plona armatūra, apraizgiusi visą citoplazmą, yra tvirtai pritvirtinta prie išorinės membranos. Citoplazmos viduje matosi tarsi įvairaus dydžio burbuliukai. Mažieji, vadinami lizosomomis, turi galingų fermentų, galinčių virškinti pavojingas medžiagas ir nebetinkamas organeles. Lizosomos atlieka policijos vaidmenį, palaiko tvarką ir švarą. Daug didesnis burbuliukas vadinamas vakuole. Tai plaukiojantis ląstelės sandėlis, kuriame saugomas vanduo ir statybinės medžiagos. Vakuolės gali judėti per citoplazmą, pernešdamos įvairias medžiagas. O štai vezikulės – patys mažiausi burbuliukai. Jose yra produkcija, pagaminta ląstelės gamyklose, ji vežama į “muitinės kontrolės punktą”, kad vėliau būtų išsiųsta už jos ribų. Taip vyksta “tarpląstelinė prekyba”.

▫ Judėdami gilyn į ląstelės miestą, matome didžiulį „metro“ tinklą. Tai vadinamasis endoplazminis tinklas, ištisa vamzdelių ir kanalėlių sistema, per kurią transportuojamos medžiagos ląstelės viduje. Išilgai šios kanalų sistemos, išraizgytos visoje ląstelės citoplazmoje, yra nedidelės „gamyklos“, vadinamos ribosomomis. Šie maži „gamybos cechai“ dalyvauja baltymų sintezėje. Be to, vamzdelių ir kanalėlių tinkle kaupiasi kalcis ir susidaro riebalai.

▫ Eidami toliau, esame nustebinti prieš mus atsiveriančiu masyviu statiniu. Tai yra “Goldžio kompleksas”, ląstelės prekybos centras. Čia kaupiasi maži burbuliukai su baltymais, kurie čia atvyksta per „metro“ sistemą. Tada iš jų susidaro dideli baltymų burbulai, kurie netrukus bus išvežti iš ląstelės.

▫ O dabar artėjame prie ląstelės „elektrinės“. Matome aukštos įtampos elektros laidų tinklą, girdisi galingo atominio reaktoriaus triukšmas. Tikriausiai jau atspėjote, prieš mus mitochondrija. Būtent šioje ląstelės organelėje gaminama reikalinga energija. Čia vyksta riebalų ir angliavandenių skaidymas, taip pat energijos kaupimas cheminio junginio ATP pavidalu. Mitochondrijų dėka ląstelė sušyla ir skatinama medžiagų apykaita. Pakankamas mitochondrijų kiekis – svarbi fizinės ištvermės sąlyga. Įdomu tai, kad esant reguliariam fiziniam aktyvumui, ląstelė pradeda statyti papildomas mitochondrijas, taip padidindama organizmo fizinę ištvermę. Dėl fizinio aktyvumo stokos sumažėja ląstelės “elektrinių” skaičius, atsiranda rankų ir kojų šaltkrėtis, bendras silpnumas.

? Dėkokime Viešpačiui už tai, kad Jis mus taip nuostabiai sukūrė, ir nepamirškime pasivaikščioti, kad padaugėtų mitochondrijų.

??“Kokie didingi tavo darbai, VIEŠPATIE, kokios gilios tavo mintys!” (Psalmių 92:6)

2 dalį skaitykite ČIA.

Šaltinis: Aleksej Chacinskij „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”

Plaukiojimas irklente – verta išbandyti

Kai trūksta judėjimo, raumenys, kaulai pamažu nyksta, širdis silpnėja; visa tai neigiamai veikia sveikatą ir gyvenimo kokybę.

✔️Todėl paskutiniais metais sąmoningai pradėjau rinktis aktyvų poilsį. Kasdien einu pasivaikščioti, atšilus orams važiuoju dviračiu, plaukioju. O šią vasarą išbandžiau plaukiojimą irklente❕Iš pradžių šiek tiek nerimavau, nes nesu gera plaukikė ir šiaip vengiu bet kokio rizikingo užsiėmimo. Mane paragino vyras – tai tikrai saugus ir smagus užsiėmimas mūsų šeimai! ?

Apie plaukiojimo irklente privalumus:

?? 1. SĖDIME per daug – irklentė pakelia mus ant kojų

Sėdime darbe, automobilyje, namuose… Ar aktyviai poilsiaudami taip pat norime sėdėti?

?? 2. Smagi ir naudinga treniruotė

Plaukimas irklente gali būti gera viso kūno treniruotė. Taisyklinga irklavimo technika sustiprins ne tik rankų, bet ir kojų, nugaros, pečių bei pilvo preso raumenis; padės lavinti pusiausvyrą! Plaukimas irklente neabejotinai pranoksta prakaito liejimą sporto klube.

?? 3. Dėl raminančio vandens poveikio, plaukimas irklentėmis puikiai numalšina stresą ir padeda atsipalaiduoti.

?? 4. Lengva išmokti

Gal manai, kad išmokti plaukti irklente neturi laiko, kantrybės ar jau “per vėlu”… Mokintis niekada nėra vėlu. Nesvarbu, ar turi patirties, užsiimant kitais vandens sportais – išmokti atsistoti, laikyti pusiausvyrą ir irtis ramiame vandenyje daug paprasčiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Aš pirmą kartą plaukiau atsisėdusi, po to bandžiau atsiklaupusi ir galiausiai atsistojau. Kojos drebėjo tik pirmą kartą ??.

?? 5. Irklentė kiekvienam

Nori tiesiog pasiirstyti pakrantėmis, patyrinėti bei pasigrožėti apylinkėmis? Ar leistis į žygį upėmis? Nori visapusiškai pagerinti savo fizinę formą ar tiesiog gerai praleisti laiką su šeima ar grupele draugų? Visa tai gali padaryti ant irklentės! Bet kokio amžiaus, lyties ar fizinio pasirengimo žmonės mėgaujasi plaukiojimu irklentėmis.

?? 6. Nereikia daugybės inventoriaus

Viskas, ko reikia – tai irklentė, pompa ir irklas. Jeigu nori trumpam išvykti ir pasiirstyti, irklentė turi daug privalumų. Pakankamai lengva, todėl pakrauti, iškrauti ir nusinešti iki vandens vienam bus visiškai nesudėtinga. Pripučiama irklentė užima visai nedaug vietos lengvajame automobilyje, todėl ją paprasta transportuoti kiekvienam.

?? 7. Plaukioti gali bet kur, kur yra vandens!

Nesvarbu tai ežeras, upė, kanalas, marios ar jūra. Netoliese tikrai rasite vandens telkinį ir tai bus puiki vieta užsiimti šiuo sportu.

?? 8. Šeimos laikas kartu

Plaukiojimas irklentėmis yra smagus būdas šeimai kartu praleisti laisvalaikį. Mama, tėtis ir vaikai… gali pasiimti ir šunį ar kitą augintinį, jei nebailus.

?? 9. Puikus būdas keliauti

Yra daugybė puikių vietų, kurias gali atrasti irdamasis ant irklentės. Taip keliauti ypač patogu.

?? 10. Nuostabus vaizdas

Stovint ir iriantis irklente atsiveria geresnis vaizdas nei sėdint pvz. baidarėje. Stovėdamas geriau matysi ne tik visa, kas aplink, bet ir povandeninio pasaulio florą ir fauną, o iš baidarės matysi tik saulės atspindžius vandenyje. Jeigu pavargsti, plaukdamas irklente, gali keisti pozą – atsiklaupti, atsisėsti ar netgi atsigulti.

?? 11. Saugu

Laikantis visų saugumo reikalavimų, irklentėmis plaukti saugu kiekvienam.

?? 12. Smagumas!

Treniruotės gali būti ir smagios. Plaukimas irklente būtent tai ir suteiks.

Linkiu smagios ir aktyvios likusios vasaros ?

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM