Kartais padarome tai, ką gėda prisiminti, supykę pasakome žodžius, kurių nesugrąžinsi, priimame sprendimus, kurie tragiškai pakeičia kitų žmonių gyvenimą.
Ką daryti, kaip atleisti sau, užuot ieškant pasiteisinimo? Kaip priimti savo praeitį ir gyventi santaikoje su savimi?
1. IŠTAISYKITE (paprašykite atleidimo, kompensuokite skriaudą).
Jei pakenkėte reputacijai, verslui, padarėte didelę (arba ne itin didelę) žalą, eikite ir ištaisykite. Pripažinkite, kad suklydote, įžeidėte ar pakenkėte pasitikėjimui. Atlyginkite žalą arba pasiūlykite kompensaciją. Net jei visiškai ištaisyti nepavyks, tai palengvins kaltės jausmą. Baimės pripažinti kaltę įveikimas ir atleidimas sau yra glaudžiai susiję.
2. ATSKIRKITE (aš ir mano klaida nėra tas pat).
Tai yra tai, kas atsitiko, o ne tai, kas aš esu. Klaidą galima ištaisyti arba suvokti. Klaĩdos ir jų apmąstymas gali jus pakeisti. Tačiau jūs nesate klaida. Toks atsiskyrimas padeda išsikelti tikslą ir pa(si)taisyti, o ne pasinerti į savigraužą, kuri nėra konstruktyvi.
3. PRISIIMKITE ATSAKOMYBĘ.
Kai kurie veiksmai ir žodžiai liks su jumis visam laikui. Turėsite su tuo gyventi (suprasdami, kad tas žmogus jumis nebepasitikės, prireiks laiko santykiams atkurti, reikės grąžinti pinigus, iš naujo susikurti reputaciją ir t. t.). Tokia yra kaina. Tačiau visada atsiras žmonių, kurie jums atleis ir supras; tų, kurie padės ir nebeprisimins jūsų apmaudaus aplaidumo; kurie mylės, nepaisant, kas buvo; kurie priims į darbą ir suteiks jums dar vieną galimybę; kurie parems, nes gyvenimas nėra vien klaidos.
4. PRIIMKITE KAIP PATIRTĮ.
Taip, tai nutiko. Taip, aš suklydau. Taip, viskas galėjo būti kitaip. Tačiau realybė yra tokia, jos negalima atsukti atgal. Ir galite dėl to gailėtis, rodyti sau (ar kitiems), jog gailitės, bet jei neišmoksite pamokos, viskas veltui. Jei išmoksite, kas yra teisinga, o kas ne, net karti patirtis bus naudinga.
5. KEISKITĖS.
Suvokti, pripažinti, pasitaisyti yra puiku. Tačiau likti tuo pačiu žmogumi, kuris vis užlipa ant to paties „mėgstamo grėblio“, pavojinga. Jei klysti ir jausti kaltę jus paskatino jūsų įsitikinimai, keiskite įsitikinimus. Jei jūsų veiksmų įskaudinti kiti nusisuka nuo jūsų, pakeiskite savo veiksmus. Jei kalbate neapmąstydami žodžių, nuo šiol apgalvokite prieš kalbėdami. Keiskitės, kitaip savigrauža ir nuolatiniai prašymai atleisti yra tik laiko švaistymas.
6. TAI NĖRA GREITA.
Nesitikėkite, kad sau atleisti galėsite greitai. Nemanykite: „O, padarysiu tai lengvai ir greitai.“ Kartais būna ir greitai, bet dažniau tam reikia laiko, daug laiko. Suteikite sau laiko priimti, suvokti ir pradėti elgtis su savimi gailestingai. Jūsų emocinė sfera tikrai tai įvertins!
!!! Visa tai labai nelengva. Tačiau visada galime sulaukti pagalbos iš mūsų dangiškojo Tėvo, kuris mielai padės mums suprasti visas atleidimo paslaptis. Visada galime kreiptis į Jį malda, o iš Jo – per Jo Žodį, Bibliją – gauti atsakymus.
„Ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.“ (Evangelija pagal Matą 6, 12)
Šaltinis: Telegram kanalas „Necukrinė psichologija“
